Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui D. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje, apie kurį pranešta, ieškovė nedalyvavo, posėdyje ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 4), šalys santuokoje vaikų nesusilaukė. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis šalys nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto neturi (e. b. l. 8-9). Transporto priemonių sutuoktiniai nuosavybės teise neturi (e. b. l. 7, 10).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, nutraukti santuoką pripažįstant, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. CK 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visiško rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis), teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama. Vienas iš tokių atvejų – sutuoktinis yra neištikimas arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais. Šios prezumpcijos yra nuginčijamos, tačiau sutuoktinis, kaltinamas dėl santuokos iširimo turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodė, jog atsakovas yra ieškovei nelojalus, nesirūpina nei buitimi, nei šeimos gerove, dėl jo konfliktiško būdo ieškovė buvo palikta palikti namus, nes jautėsi nesaugi. Atsiliepime į ieškinį atsakovas sutiko su ieškiniu, prašė teismo nutraukti šalių santuoką, pozicijos dėl to, kas kaltas dėl santuokos iširimo, atsakovas nereiškė. Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Nors ieškovė teigė, jog atsakovas nebuvo lojalus, pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nesirūpino nei buitimi, nei šeimos gerove, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes. Todėl įvertinęs tai, kas nurodyta, ieškovei nepateikus jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo, abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, nesiekė išsaugoti santuokos, todėl yra pagrindas nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).

Šalys santuokos metu dalintino turto ir prievolių neįgijo, vaikų neturi, išlaikymo ieškovė priteisti neprašo, todėl šie klausimai byloje nespręstini.

Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovui neprieštaraujant dėl ieškovės reikalavimo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę, nutraukus šalių santuoką ieškovei paliktina santuokos metu turėta pavardė „S.“, atsakovui paliktina pavardė „S.“ (CK 3.69 straipsnis).

.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal byloje pateiktus duomenis ieškovė byloje yra sumokėjusi 75 Eur žyminį mokestį ir patyrusi 100 Eur teisinės pagalbos išlaidas rengiant ieškinį, taigi ieškovės byloje turėtos išlaidos yra 175 Eur. Teismui ieškinio reikalavimus tenkinus iš dalies (ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, santuoka nutraukiama pripažinus, jog ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. 50 procentų), remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 87,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstant jas tarp šalių, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), todėl jos iš pareiškėjų nepriteistinos (CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp L. Ž. (po santuokos sudarymo – S.) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. S. palikti santuokos metu turėtą pavardę „S.“, atsakovui D. S. – prigimtinę pavardę „S.“.

Priteisti iš D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 87,50 Eur (aštuoniasdešimt septynių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.