- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-29
- Bylos Nr.
- 2A-1648-560/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-06118-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Natalja Cikoto, Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- K. B.
- Atsakovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Nataljos Cikoto ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė K. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti jos atleidimą iš atsakovo - SĮ „Vilniaus miesto būstas“ neteisėtu, negrąžinti į darbą ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 18 d. iki 2011 m. gruodžio 17 d., priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 4 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dirbo pas atsakovą nuo 2009-01-12, buvo skatinta, perkelta į aukštesnes pareigas. 2011-06-13 ji gavo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo, o 2011-06-15 įmonės direktoriaus įsakymu Nr. 1.24-11DA/09 buvo atleista iš darbo pagal LR DK 129 str. 2 d. (dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų), nukeliant atleidimo datą į 2011-10-17. Įsakyme nurodytas darbo užmokestis ir kitos susijusios su darbo santykiais išmokos ieškovei buvo išmokėtos atleidimo dieną. Ieškovė teigė, kad atleidžiant iš darbo jai nebuvo pasiūlytos jokios pareigos, nors pagal naują įmonės struktūrą atsakovas turėjo galimybę tai padaryti, nes vietoje panaikinto Būsto kontrolės skyriaus buvo įsteigtas naujas skyrius, kur pareigybių funkcijos ir etatų skaičius faktiškai nepasikeitė. Be to, atleidžiant ieškovę nebuvo vertinama jos kvalifikacija visos įmonės mastu. Pasak ieškovės, jos kvalifikacija yra aukštesnė nei kai kurių darbuotojų, gavusių pasiūlymą užimti analogiškas pareigas naujoje struktūroje, nes ji turi aukštąjį išsilavinimą, nemažą darbo patirtį, gerus darbinius įgūdžius. Kadangi atsakovas neatsižvelgė į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir neįvykdė jam nustatytos pareigos pasiūlyti ieškovei analogiškų pareigų, jis pažeidė DK 2 str. įtvirtintus principus, DK 135 str. nuostatas, dėl ko atleidimas iš darbo laikytinas neteisėtu. Be to, atleidžiant ieškovę iš darbo atsakovas nesilaikė tuo metu galiojančios 2011-04-08 kolektyvinės sutarties Nr. 1 nuostatų.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad 2011 m. gegužės mėn. 2-10 dienomis buvo atliekamas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ vidaus auditas. Buvo pasiūlyta pakeisti įmonės struktūrą. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ valdyba 2011-05-18 patvirtino naują SĮ „Vilniaus miesto būstas“ struktūrą ir etatų sąrašą, pagal kuriuos įmonėje etatų skaičius sumažėjo nuo 41 iki 27, o iš 7 įmonės skyrių liko 3, visos įmonės mastu buvo atleista 13 darbuotojų, o naujų darbo vietų įmonėje nebuvo sukurta. Be to, ieškovė savo reikalavimą priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį nuo 2011-10-18 iki 2011-12-17 ir 4 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką grindžia 2011-04-08 Kolektyvinės sutarties, kuri taikinimo komisijos pripažinta negaliojančia nuo jos pasirašymo momento, nuostatomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-10-26 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino neteisėtu ieškovės K. B. atleidimą iš darbo - SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Būsto kontrolės skyriaus vyr. vadybininkės pareigų nuo 2011-06-15 pagal LR DK 129 str. 2 d. (dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų), nukeliant atleidimo iš darbo datą į 2011 10 17d., laikant, kad darbo sutartis tarp ieškovės K. B. ir atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisė ieškovei K. B. iš atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011-10-18 iki 2011-10-26 (teismo sprendimo priėmimo diena) 862,54Lt (neatskaičius mokesčių) bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką – po 123,22Lt (neatskaičius mokesčių), imant penkių dienų darbo savaitę nuo sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo įsigaliojimo dienos. Ieškinį kitoje dalyje atmetė. Teismas konstatavo, kad po pertvarkymų atsakovo struktūra pasikeitė, iš įmonės buvo atleista 13 darbuotojų, nebuvo sukurta nei viena darbo vieta. Tačiau teismas, įvertinęs bylos įrodymus padarė išvadą, kad atsakovas, atleisdamas ieškovę iš darbo, nevertino jos kvalifikacijos ir nelygino jos su kitų tas pačias funkcijas vykdančių darbuotojų kvalifikacija. Teismas laikė, jog ieškovės kvalifikacija (jos turimos teorinės žinios, praktiniai įgūdžiai, patirtis) yra aukštesnė, nei kai kurių kitų darbuotojų (M. R., R. K., O. K., B. K. ), kurie liko dirbti pas atsakovą naujoje struktūroje, atlikdami iš esmės analogiškas pareigas, todėl teismas laikė, jog ieškovė buvo atleista iš darbo pagal DK129 str. 2 d. nesilaikant DK 135 str. nuostatų, bei konstatavo, jog jos atleidimas iš darbo nepagrįstas ir neteisėtas, nes ji buvo atleista iš darbo pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką. Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo jos naudai vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2011-10-18 iki 2011-12-17 bei priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 4 vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vadovaudamasi 2011-04-08 Kolektyvinės sutarties nuostatomis. Ši kolektyvinė sutartis SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Taikinimo komisijos buvo pripažinta negaliojančia nuo jos pasirašymo datos, tokiu būdu ieškovės reikalavimus, kurie susiję su negaliojančios kolektyvinės sutarties nuostatomis, teismas laikė nepagrįstais bei juos atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė K. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-26 sprendimo dalį, kurioje teismas atmetė ieškinio reikalavimus dėl darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2011-10-18 iki 2011-12-17 ir 4 vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, priklausančius pagal 2011-04-08 kolektyvinės sutarties 2.20 ir 2.21 punktus, priteisimo, ir dėl šios ieškinio dalies priimti naują sprendimą - priteisti darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2011-10-18 iki 2011-12-17 (2 mėn. įspėjimo laikotarpio) ir 4 vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, priklausančius pagal 2011-04-08 kolektyvinės sutarties 2.20 ir 2.21 punktus, taip pat priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, jog kolektyvinė sutartis pripažinta negaliojanti nuo jos pasirašymo datos. Pažymėjo, kad atsakovo, kaip darbdavio, veiksmai, nukreipti į kolektyvinės sutarties pripažinimą negaliojančia, prasidėjo tik tuomet, kai dėl vykdytų struktūrinių pertvarkymų buvo atleidžiami ar jau buvo atleisti tam tikri darbuotojai. Tokius nesąžiningus darbuotojų atžvilgiu veiksmus paprasčiausiai lėmė tik darbdavio atstovo nenorėjimas mokėti atleidžiamiems darbuotojams pagal kolektyvinę sutartį priklausančias išmokas. Pažymėjo, kad kolektyvinė sutartis sudaryta tinkamai, pasirašyta darbdavio atstovo ir darbuotojų, jos sąlygos neprieštarauja jokioms imperatyvioms įstatymų normoms, todėl nėra pagrindo laikyti ją niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento. Pažymėjo, kad atsakovo taikinimo komisijos 2011-07-11 išspręsti klausimai visiškai nesuderinami su DK X skyriaus nuostatomis. Pasak apeliantės, kolektyvinės sutarties pripažinimas negaliojančia nepriskirtini kolektyviniam ginčui bei taikinimo komisijos kompetencijai ir negali būti sprendžiami šia tvarka. Ieškovės įsitikinimu, darbdavys, manydamas, kad sudaryta kolektyvinė sutartis pažeidžia įmonės interesus, gali inicijuoti jos nutraukimo procedūrą DK 65 str. ir kolektyvinės sutarties 1.7. p. nustatyta tvarka, o jei darbdavys mano, kad kolektyvinė sutartis ar tam tikros jos nuostatos yra negaliojančios, dėl jų pripažinimo tokiomis jis privalo kreiptis į teismą LR CK 1.82 str. 2 d. pagrindu. Tuo tarpu atsakovo taikinimo komisijos 2011-07-11 protokolu priimtas sprendimas laikytinas niekiniu, prieštaraujančiu teisės principams, imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Šių aplinkybių teismas neįvertino, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino galiojančius teisės aktus bei pateiktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog 2011-07-11atsakovo taikinimo komisijos posėdžio metu priimtas sprendimas pripažinti 2011-04-08 pasirašytą kolektyvinę sutartį Nr. 1 negaliojančia nuo jos pasirašymo datos yra privalomas šalims ir turi būti vykdomas. Pažymėjo, kad apeliacinio skundo teiginiai, jog kolektyvinė sutartis sudaryta tinkamai, pasirašyta šalių, jos sąlygos neprieštarauja įstatymų nuostatoms, yra nepagrįsti, nesusiję su nagrinėjama civiline byla. Kartu atsakovas pažymėjo, kad kolektyvinė sutartis buvo pasirašyta tuo metu laikinai einančio direktoriaus pareigas A. Ž., kuris tuo metu realiai neatstovavo darbdavio interesų. Sutartis buvo surašyta atgaline data. Be to, kolektyvinė sutartis visiškai neatitiko teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, todėl ir buvo pripažinta negaliojančia nuo jos pasirašymo momento.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantės K. B. apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 str.), bei darbo kodekso materialines teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą LR DK 129 str. 2 d. pagrindu, ir padarė pagrįstas išvadas, jog ieškovė K. B. atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ iš užimamų pareigų buvo atleista neteisėtai, pažeidžiant įstatymo nuostatas, bei, remiantis LR DK 297 str. nuostatomis, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2011-10-18 iki 2011-12-17 bei 4 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, konstatuojant, jog 2011-04-08 kolektyvinė sutartis Nr. 1, kuria remiasi ieškovė, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ taikinimo komisijos buvo pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, o apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad tarp ieškovės K. B. ir atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2009-01-12 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 13. 2011-06-13 ieškovė atsakovo buvo įspėta apie planuojamą darbo sutarties nutraukimą. 2011-06-15 įsakymu Nr. 1.24-11DA/09 ieškovė buvo atleista iš Būsto kontrolės vyr. vadybininkės pareigų pagal DK 129 str. 2 d. (dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų), nukeliant atleidimo iš darbo datą į 2011-10-17. Ieškovei atleidimo dieną buvo išmokėtas darbo užmokestis iki darbo sutarties nutraukimo datos, kompensacija už nepanaudotas atostogas bei išeitinė kompensacija.
Apeliaciniu skundu ieškovė K. B. iš esmės teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimą pagal 2011-04-08 kolektyvinės sutarties Nr. 1 nuostatas (2.20 ir 2.21 p.) priteisti pinigines išmokas (vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2011-10-18 iki 2011-12-17 bei 4 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką). Pasak apeliantės, taikinimo komisija negalėjo spręsti klausimo dėl kolektyvinės sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl taikinimo komisijos 2011-07-11 protokolu priimtas sprendimas, kuriuo remiasi teismas, yra niekinis. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo teiginiais nesutinka. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo ir priklausančių piniginių išmokų sumokėjimo, o ne dėl taikinimo komisijos protokolinio sprendimo pripažinti kolektyvinę sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo dienos teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal LR DK 68 str. kolektyvinis darbo ginčas – tai nesutarimas tarp darbuotojų ir jų atstovų bei darbdavio ir jo atstovų dėl kolektyvinės sutarties sudarymo, kolektyvinių sutarčių ir norminių darbo teisės aktų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, dėl kurio yra pažeidžiami kolektyviniai darbuotojų interesai ir teisės.
Kaip seka iš bylos duomenų, atsakovas ginčijo kolektyvinės sutarties sudarymą, laikė ją pažeidžiančia įmonės teises ir teisėtus interesus, prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms, dėl sutarties pripažinimo negaliojančia su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, kuris atsisakė priimti ieškinį, iš esmės nurodydamas, kad kilęs ginčas pirmiausia turi būti išnagrinėtas LR DK numatyta kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. LR DK 73 str. 1 d. numatyta, kad ginčo nagrinėjimas taikinimo komisijoje yra būtina kolektyvinio ginčo nagrinėjimo stadija, jeigu viena iš kolektyvinio darbo ginčo šalių nereikalavo, kad kolektyvinis darbo ginčas būtų nagrinėjamas pasitelkiant tarpininkai. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, taikinimo komisija nagrinėja ginčus tiek dėl kolektyvinės sutarties nevykdymo arba netinkamo vykdymo, tiek ir dėl kolektyvinės sutarties sudarymo bei galiojimo. Pagal LR DK 74 str. 1 d. taikinimo komisijos sprendimas priimamas šalių susitarimu, įforminamas surašant protokolą ir šalims privalomas vykdyti.
Byloje nustatyta, kad ginčas dėl kolektyvinės sutarties Nr. 1 šalių sudarymo teisėtumo buvo sprendžiamas pagal kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką taikinimo komisijoje. 2011-07-11 taikinimo komisijos posėdyje šalių susitarimu buvo nutarta pripažinti 2011-04-08 pasirašytą kolektyvinę sutartį Nr. 1 negaliojančia nuo jos pasirašymo dienos dėl įstatymų pažeidimų rengiant ir sudarant šią sutartį. Šis komisijos sprendimas nėra nuginčytas, yra galiojantis, nepanaikintas ir nepakeistas. Nesutiktina su apeliantės teiginiais, jog kolektyvinė sutartis sudaryta tinkamai, jos sąlygos neprieštarauja jokioms imperatyvioms įstatymų normoms. Kaip matyti iš taikinimo komisijos posėdžio protokolo, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbo taryba (atstovaujanti darbuotojų interesus) sutiko su darbdavio argumentais dėl eilės DK ir kitų įstatymų pažeidimų, padarytų rengiant ir sudarant šią kolektyvinę sutartį, tame tarpe dėl to, kad buvo neteisėtai išrinkta darbo taryba, atstovavusi SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojų kolektyvui; kad nebuvo sudaryta komisija kolektyvinės sutarties projektui rengti, o parengtas kolektyvinės sutarties projektas nebuvo svarstytas darbuotojų susirinkime; kad kolektyvinės sutarties nuostatoms, susijusioms su darbo apmokėjimu, priedų priemokų ir vienkartinių išmokų skyrimu, nėra pritarusi įmonės valdyba; kad kolektyvinės sutarties nuostatos nebuvo derintos su įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriumi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo laikyti taikinimo komisijos 2011-07-11 protokolą niekiniu, prieštaraujančiu DK ir kitų įstatymų nuostatoms. Pripažintas negaliojančiu norminis aktas negali būti taikomas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti ieškovei reikalaujamas pinigines išmokas pagal nurodomą kolektyvinę sutartį.
Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, jog kolektyvinė sutartis gali būti panaikinta tik remiantis LR CK 1.82 str. 2 d. nuostatomis, bei kiti aiškinimai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai bei nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės K. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 329-330 str., teisėjų kolegija
nutaria:
ieškovės K. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.