- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-06-25
- Bylos Nr.
- 1-234-137/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Leipuvienė
- Nukentėjusysis
- B. B.
- Kategorijos
- 1.2.14.3.2.1Plėšimas įsibrovus į patalpą (BK 180 str. 2 d.)
- 1.1.4.7Nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.2Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareiškiamas (BPK 107, 108 str.)
- 2.1.15.7Kiti su civiliniu ieškiniu susiję klausimai
- 2.3.6.4.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsimokslinimo, nevedęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini),
E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsimokslinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, 11 kartų teistas:
1) 2004-03-16 pagal BK 180 str. 1d. ir 178str. 2 d. 30 parų areštu, bausmės vykdymą atidedant 1 m.;
2) 2005-10-27 pagal BK 178 str. 2 d. 25 parų areštu ir baudžiamojo poveikio priemone - 40 Lt vertės turto konfiskavimu (t);
3) 2005-11-22 pagal BK 178 str. 2 d.,- 20 parų areštu ir baudžiamojo poveikio priemone ,- 50 Lt turto konfiskavimu;
4) 2005-12-23 (nuosprendis 2006-03-09 pakeistas),-pagal BK 22 str. 180 str. l d., 63 str. 4, 9 d.,- laisvės atėmimu 1 m. 20 d., bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn.;
5) 2006-01-18 pagal BK 178 str. 2 d., 63str. 4, 9 d.,- laisvės atėmimu 7 mėn., bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn.;
6) 2006-01-26 pagal BK 178 str. 2 d., 63str. 4, 9 d., ir 2006-05-23 nutartį, - laisvės atėmimu 1 m. 7 mėn., pritaikius BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 6 mėn.;
7) 2007-03-28 pagal BK 178 str. 2 d. (2 epizodai),- laisvės atėmimu 10 mėn. (vadovaujantis BK 64 str. l d., 3 d., 4 d., prie 2005-10-27, 2005-11-22, 2005-12-23, 2006-01-18, 2006-01-26 nuosprendžiais paskirtos ir Širvintų rajono apylinkės teismo 2006-05-23 nutartimi subendrintos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 m.);
8) 2007-05-25 pagal BK 178 str. 2 d., 64 str.- laisvės atėmimu 2 m. 1 mėn.;
9) 2007-06-06 pagal BK 22 str. l d., 180 str. 2 d., 63 str. 9 d.,- laisvės atėmimu 2 m. 8 mėn. (2007-09-11 Širvintų rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta bausmė subendrinta su 2007-05-25 teismo nuosprendžiu) ir galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 m. 9 mėn., 2010-01-11 paleistas atlikus bausmę;
10) 2012-05-21 pagal BK 187 str. 3 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.,- laisvės apribojimui 1 m. 4 mėn.;
11) 2012-06-22 pagal BK 178 str. 2 d., 63 str. 4 d.,- laisvės atėmimu 1 m., bausmės vykdymą atidedant 1 metams, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,
12) 2014-04-11 pagal BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 2 metams. pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, nuosprendis neįsiteisėjęs,
J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) moksleivis, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, 4 kartus teistas:
1) 2007-05-25 pagal BK 178 str. 2 d. - laisvės apribojimu 8 mėn.;
2) 2007-07-04 pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. l d. - laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn. 2009-01-06 nutartimi paskirta bausmė pakeista 45 parų areštu, bausmė atlikta;
3) 2009-11-24 pagal BK 178 str. 2 d. - laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn.;
4) 2010-12-15 pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. - laisvės apribojimu 1 m. ir paskirtą bausmę subendrinus su 2009-11-24 teismo nuosprendžiu paskirta bausme galutinė bausmė 2 m. laisvės apribojimo. 2011-09-06 nutartimi paskirta bausmė pakeista į 60 parų areštą, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,
V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsimokslinimo, (duomenys neskelbtini) klasėje, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, 3 kartus teistas:
1) 2013-01-31 pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;
2) 2013-10-21 pagal BK 284 str.1 d., 64¹ str., 64 str. 1 d. - 10 mėnesių laisvės atėmimu;
3) 2013-12-09 pagal BK 138 str.1 d., 64¹ str., BK 63 str. 3 ir 9 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 4 mėnesiams. BK 92 str. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,
4) 2014-04-11 pagal BK 178 str. 2 d., BK 63 str. 4 ir 9 d., laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, nuosprendis neįsiteisėjęs,
kaltinami padarę nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir 187 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D., E. L., J. M. ir V. K. įsibrovę į gyvenamąją patalpą ir panaudoję fizinį smurtą pagrobė ir sugadino svetimą turtą, o būtent jie:
1) 2013 m. lapkričio 22 d., laikotarpiu nuo 22 val. iki 23 val., (duomenys neskelbtini), veikdami grupe ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, V. K. išdaužus ir išlaužus su rėmais namo langą, dėvėdami ant galvų kaukes (moteriškas pėdkelnes), kad jų šeimininkas neatpažintų ir neįsidėmėtų, įsibrovė į B. B. (B. B.) priklausantį namą vienkiemyje ir panaudojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. E. L. sugriebė už rūbų link jo artėjantį nukentėjusįjį, apkabino ranka B. B. per kaklą ir traukdamas link savęs, sudavė jam smūgius kumščiu į krūtinę, abi rankas, nugarą, galvą ir veidą. Po to, liepė nukentėjusįjį laikyti V. K. ir A. D., o šiems jį laikant, pats (E. L.) su J. M. kartu vaikščiojo po namo kambarius ir ieškojo vertingų daiktų viską versdami iš spintų. Tuo metu A. D., reikalaudamas pasakyti, kur yra pinigai, sudavė nukentėjusiajam kumščiu ne mažiau vieno karto į galvą ir ne mažiau vieno karto kirvio geležtės bukąja dalimi į nugarą, taip padarydami B. B. krūtinės sumušimą, pasireiškusį kairiųjų VIII-IX-o šonkaulių lūžiais su kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmės pusėje, kvalifikuotą nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat, iš B. B. namo kambario spintos E. L. pagrobė du 38 Lt vertės butelius degtinės „Sobieski“, du 26 Lt vertės butelius vyno „Kagor“–ir du 8 Lt vertės butelius alaus „Tauras“, J. M. iš šaldytuvo virtuvėje pagrobė 10 Lt vertės rūkytą dešrą ir 200 g 7 Lt vertės fermentinio sūrio bei 5 Lt vertės saldainius (ledinukus), o A. D. iš namo kambario pagrobė 50 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, tai yra iš viso pagrobė 144 Lt vertės B. B. turtą.
2) 2013 m. lapkričio 22 d., laikotarpiu nuo 22 iki 23 val., (duomenys neskelbtini), veikdami grupe ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, norėdami pagrobti svetimą turtą, tyčia išdaužė ir išlaužė su rėmais 350 Lt vertės B. B. namo, langą ir, įsibrovę į namo vidų išlaužė namo kambaryje buvusios drabužių spintos duris – 300 Lt vertės, taip bendrais veiksmais sugadino B. B. turtą ir padarė 650 Lt turtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis A. D. padaręs abu nusikaltimus iš esmės prisipažino, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2. b. l. 39-40, 43-45) ir teisme paaiškino, kad apiplėšimą įvykdė kartu su E. L., J. M. ir V. K.. Visi keturiese gėrė alkoholį ir buvo gerokai apgirtę, todėl nesuvokė ką daro ir ne viską gerai pamena. Reikėjo pinigų, todėl jis pasiūlė, kad gerai būtų jų gauti. Kažkuris pasiūlė ir nusprendė įsibrauti į vienkiemį ir apiplėšti nukentėjusįjį. Visi važiavo kažkieno pažįstamo automobiliu. Kas išlaužė ir išdaužė langą jis nematė, bet visi sakė, kad K.. Pro jį visi įlindo į vidų. Visi buvo ant galvų užsimaukšlinę moteriškas pėdkelnės, jam taip pat davė, bet jis nesidėjo. Jis laikė nukentėjusįjį ir reikalavo pasakyti kur padėti pinigai, nes jiems reikėjo tik pinigų, o kad kas būtų mušęs senuką nematė. Jis nuo stalo paėmė sūrį, dešrą ir čiulpinukus, o po to ir paėmė telefoną, o ką paėmė kiti pamatė tik automobilyje: tai buvo alkoholiniai gėrimai ir maistas. Jis nešėsi vieną butelį, bet tas nukritęs sudužo. Po to produktus suvalgė, o alkoholį išgėrė. Pavogtu telefonu naudojosi jis, o paskui sudaužė, kad nesusektų. Taip pat, būdamas name jis ieškodamas pinigų sulaužė duris ir spintą. Dėl nusikaltimų gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo ir įsidarbinęs atlygins žalą.
Kaltinamasis E. L. padaręs nusikaltimus kuriais kaltinamas prisipažino visiškai, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2. b. l. 158-160, 163-165), siūlė jais vadovautis ir paaiškino, kad geriant su draugais D. pasakė, jog reikia pinigų, o jis netoliese kur vienkiemyje gyveno senukas dirbo ir pasiūlė jį apiplėšti, nes buvęs bendradarbis L. ne kartą iš to senuko skolinosi pinigų ir pasakojo, kad jis jų daug turi. Prieš tai visi keturiese vartojo alkoholį ir buvo girti ir visi sutiko daryti nusikaltimą. J. M. pasiūlė užsidėti pėdkelnes, kad jų niekas neatpažintų. Tada jis paskambino vyriškiui vardu J., kurio numerį turėjo V. K. ir su taksistu susitarė, kad juos nuveš. Apie 22-23 val. užsidėję ant galvų pėdkelnes, V. K. su ranka išdaužus namo langą ir išstūmus rėmą, visi įlipo į namo vidų. Jis pamatė senuką ir priėjęs jį pagriebė už rūbų, apkabino per kaklą su ranka ir pradėjo link savęs traukti, sudavė jam kumščiu kelis smūgius į įvairias kūno vietas. Tada pasakė V. K. ir A. D., kad jie laikytų senuką, o jis su J. M. pradėjo versti visą namą. Ieškojo pinigų spintose, rūbuose ir visur kitur, tačiau pinigų nerado. Vienoje spintoje rado du butelius degtinės „Sobieski“, du butelius vyno „Kagor“ ir 2 butelius alaus „Tauras“ (1 litro buteliai). Po to jis vaikinams pranešė, kad nieko nerado. Žino, kad kitame namo kambaryje A. D. rado ir pasiėmė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“. Tada jis pamatė, kad J. M. dar kažką kraunasi į kišenes ir kaip vėliau sužinojo tai buvo maisto produktai, sūris, dešra ir saldainiai. Po to, kai visi išėjo iš namo, matė, kad V. K. pro langą į lauką išmetė degančias sauskelnes. Automobiliu, kuris jų laukė, grįžo atgal į (duomenys neskelbtini). A. D. gyrėsi, kad mušė senuką, tačiau kokius smūgius ir į kurias kūno vietas jam sudavė, nesakė. Teisme paaiškino, kad senuką apiplėšė visi keturiese. Senuko nesmaugė. Dėl nusikaltimų gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo, žada žalą atlyginti.
Kaltinamasis J. M. dėl pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3 b. l. 20-22, 25-26), kad visi kartu gėrė alkoholinius gėrimus, kažkas iš jų kompanijos pasiūlė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) rajoną apiplėšti senuko. Kol draugai ieškojo su kuo nuvažiuoti, jis nuėjo į savo namus ir paėmė keturias poras pėdkelnių, kad galėtų jas panaudoti kaip kaukes. Prie namo atvažiavo vėlai. Nuėjęs už kampo nusišlapinti jis išgirdo stiklo dūžį. Kai atėjo prie draugų, pamatė, kad jie per išdaužtą langą lipa į namo vidų. Jis įlipo kartu, matė namo savininką senuką ir iš karto nuėjo į kitą kambarį. Kas nuėjo prie to senuko nematė, bet atsimena, kad dviese kažkas stovėjo. Ką su juo darė, taip pat nematė. Pats ėjo po kambarius ir spintose ieškojo pinigų, tačiau jų nerado. Kas sulaužė spintos duris - nežino. E., surado alkoholinių gėrimų ir jis pasisiūlė juos nunešti į automobilį. Buvo po du butelius degtinės, vyno ir alaus. Draugų jis laukė kieme, kiti name dar buvo apie pusę valandos. Po to visi kartu grįžo prie automobilio ir nuvažiavo atgal į (duomenys neskelbtini). Kitą dieną E. pasakojo, kad A. D. sumušė senuką, sudavė jam į šonkaulius. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Taip pasielgė tik dėl alkoholio poveikio.
Kaltinamasis V. K. padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus iš esmės prisipažino ir teisme paaiškino, kad kai visi atvažiavo prie nukentėjusiojo namo ir nepavykus atidaryti lango,- stipriau pabeldęs išmušė stiklą. Jis buvo dieną išgėręs. Visi buvo su kaukėmis iš kojinių ant galvų ir visi įlindo į namo vidų, o kai lipo atgal jis išspyrė rėmą, kad nesusipjaustytų. Nusikaltimų darymo metu buvo blaivus. A. sugalvojo kad reikia pinigų ir jis ėjo su visais. Namo viduje jis laikė senuką už rankų, pasodino ant lovos, o po to priėjo A. D. ir jis nuėjo ieškoti po namą, nustūmė ir nuo spintos numetė daiktus, tačiau pats nieko asmeniškai nepaėmė. Matė kaip A. D. daužė senuką, kaip kirvio buka dalimi trenkė jam į nugarą, o po to matė, kad jis mašinoje turėjo produktus. Taip pat matė, kad kambaryje kažkas smilko ir jis tą smilkstantį daiktą išmetė per langą. Grįžus į mašiną valgė sūrio ir jis sumokėjo taksistui,-galvojo draugai atiduos.
Kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs, nes ikiteisminio tyrimo metu (t. 3 b. l. 85-86; 88-89) jis paaiškino, kad susitiko su savo draugais E. L., J. M. ir A. D., su jais kartu gėrė alkoholinius gėrimus, o po to nuėjo miegoti ir jau vakare jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino E. L. ir pasakė, kad reikia važiuoti, nes žino kur yra pinigų. Kad matė, kaip A. sudavė senukui vieną kartą į galvą su kumščiu, o po to trenkė per nugarą su kirviu, su bukąja jo dalimi, tuo metu jis su E. vaikščiojo po namus ir spintose, švarkų kišenėse, ieškojo pinigų. Girdėjo, kad A. vis reikalavo senuko pasakyti, kur yra pinigai ir matė kaip jį kratė.
Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė įrodyta tokiais įrodymais ir duomenimis:
-nukentėjusiojo B. B. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 50-51) ir teisme, kad vėlai rudenį, būdamas užsirakinęs namuose, išgirdo durų trenksmą, dūžtant stiklą ir tuo metu buvo įsibrauta į jo namus. Jį užpuolę asmenys reikalavo parodyti pinigus. Buvo 2 pinigų paketai po 2 tūkstančius dviejose vietose. Jis iš baimės pasakė, kad spintoje ir po drabužiais, tai jie rado ir pasiėmė. Po to vėl mušė ir klausė, kur yra dar pinigų. Ne viską bepamena, bet prisimena, kad vienas iš kaltinamųjų, kuri atsimena kaip darbininką dirbusį (duomenys neskelbtini) brigadoje el. laidų montuotoju, būdamas jam už nugaros apkabino jo kaklą ranka ir sulenkęs ranką per alkūnę suspaudė kaklą. Pamena, kad jį mušė, tačiau niekas nesmaugė. Prisimena kaip jaunas vyras pradėjo rankos kumščiu jam smūgiuoti į krūtinę, abi rankas, nugarą, galvą, veidą, tačiau dėl patirtų sužalojimų jis neprisimena, kur tiksliai buvo suduoti smūgiai ir su kuo. Pamena tik, kad vyras, jį mušęs, buvo jaunas. Namuose nuvertė spintą ir sulaužė jos duris, išdaužė dvigubą langą. Kitą dieną pamatė, kad nebėra pinigų, bet nepamena ar apie tai kad juos pavogė sakė tyrėjai. Jiems išėjus kieme po namo siena pamatė dūmus,-ten išorėje pakištas kažkoks laužas. Kitą dieną atvyko sūnus ir išvežė jį į ligoninę. Po įvykio iš namų dingo alkoholis, pinigai. Klausos aparatą, kurį nešioja pastoviai, gavo nemokamai. Kad jis sugedęs jis pastebėjo tik prieš kelias dienas, o po sumušimo jis dar veikė. Šiuo metu jam daromas naujas klausos aparatas, kurį taip pat gaus nemokamai. Sumušimo metu jam sulaužė dantų protezus, spintos duris, langą sudaužė, tai jam kainavo 500 Lt. Dantų protezus sumušimo metu sugadino, net pilna burna kraujo buvo, bet šiuo metu tuos senus protezus dar nešioja, nes nauji dar nepagaminti;
-nukentėjusiojo B. B. įstatyminės atstovės A. V. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 53-54) ir teisme, kad neprisiskambinę tėvui, su broliu nuvyko pas jį. Rado išdaužtą namo langą, rėmą besmilkstantį, viduje visus daiktus išvartytus. Tėtis sėdėjo kambaryje, dėliojo lapelius, sakė, kad iškrito iš medžio. Matėsi ant galvos kraujo, visa galva buvo ištinusi, sakė, kad jam sunku kvėpuoti, visas šonas buvo mėlynas. Iškvietė medikus ir išvežė jį į Lazdynų ligoninę, o ji liko laukti policijos. Ligoninėje tėvui nustatė lūžius, jis pragulėjo apie 10 dienų. Kai tėvas atsigavo, pasakė, kad reikia namo, nes banditai išvertė visą namą ir jis negali apie tai garsiai kalbėti. Papasakojo, kad įsibrovė anksčiau dirbę elektrikai, vieną pažino. Sakė, kad buvo mažiausiai du žmonės. Beldė į langą, išmušė jį su pagaliu ir jį sumušė. Sakė, kad tas elektrikas jį smaugė, liepė parodyti kur pinigai. Iš pradžių tėvas apie pinigus nieko nesakė, todėl mano, kad pats galėjo susipainioti dėl savo sveiktos būklės, nes pensiją jis gauna per banką ir jie atveža jam visus produktus. Be to minėjo, kad pinigai nuo senų laikų, tačiau ji jų niekuomet pas tėtį nėra mačiusi, todėl ir neprašo 4000 Lt žalos atlyginti. Dėl pagrobtų daiktų, tėvui buvo padaryta tokia materialinė žala: dėl mobiliojo ryšio telefono „Nokia“ pagrobimo – 50 litų, dėl dviejų butelių vyno „Kagor“ – 26 litai žala (vieno butelio kaina 13 litų), dėl dviejų butelių degtinės „Sobieski“ – 38 litai turtinė žala (1 butelio kaina 19 litų), dėl dviejų plastikinių 1 litro talpos butelių alaus „Tauras“ – 8 litai (vieno butelio kaina 4 litai), dėl rūkytos dešros – 10 litų, 200 gr. fermentinio sūrio – 7 litai, saldainių (ledinukų) – 5 litai Taip pat nusikaltimo metu buvo išdaužtas namo lango stiklas ir sulaužyti lango rėmai, dėl ko padaryta 350 litų turtinė žala, taip pat išlaužtos drabužių spintos durys, dėl ko padaryta 300 litų turtinė žala, taip pat buvo sulaužytas tėvo klausos aparatas, kuris jau yra nepataisomas, jis lūžo pusiau, dėl ko padaryta 800 litų turtinė žala, bei nepataisomai sulaužyti tėvo dantų protezai – 700 litų vertės, buvo sulankstyta metalinė namo tvora, dėl ko padaryta 50 litų turtinė žala, viso padaryta turtinė žala 2344 litai, todėl tokio dydžio ieškinį ir reiškia. Taip pat nusikaltimo metu tėvas patyrė didelį stresą, buvo stipriai sumuštas, kas jam, senyvo amžiaus žmogui (83 m.) turėjo rimtas pasekmes: iki tol gyvenęs vienas, dabar to nebegali, nes labai išsigando, iki šiol bijo dėl savo ateities, jį kankina nerimas, liekamieji reiškiniai likę iki šiol ir nėra aiškios visos sumušimų pasekmės, jam reikalinga priežiūra, todėl moralinę žalą vertina 70000 Lt, kurią prašo priteisti iš kaltinamųjų;
-liudytojo P. B. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 68) ir teisme, kad lapkričio 23 d. dieną paskambino sesuo ir pasakė, kad tėvo telefonas išjungtas. Po darbo nuvykęs pas tėvą pastebėjo dūmus ir išdaužtą langą, netoliese gulėjo pakuotė smilkstančių sauskelnių. Name buvo viskas apieškota ir išversta, spintos durys išlaužtos, daiktai mėtėsi ant žemės. Ant pagalvės matės kraują. Kitoje namo dalyje pastebėjo tėvą su striuke ir kepure, jo galva buvo ištinusi, kaklas visas mėlynas. Jis nieko nesuvokė, kai jo klausinėjo, sakė, kad nukrito nuo medžio, o jo šaka išdaužė langą. Jo rankos buvo juodos, o namuose jautėsi dūmų kvapas, aprūkusios sienos. Kieme įjungęs šviesą, pamatė išplėštas ir numestas plytas, tvoros tinklą suplėšytą. Iškvietę su seserim pagalbą, tėvą išvežė į ligoninę. Vėliau pasigedo ir tėvo mobiliojo telefono ,,Nokia“;
-Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK tyrėjo J. S. tarnybiniu pranešimu, kad 2013-11-23 buvo gautas slaugytojos pranešimas dėl B. B., kuris į RVUL, torakalinį skyrių pateko dėl hemapneumatorokso, šonkaulio lūžimo ir kairės rankos sumušimo (t. 1 b. l. 1)
-įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis, kuriuose užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), P. B. namas, kuriame buvo rasta ir paimta: 3 daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais, 2 daktiloskopinės plokštelės su avalynės pėdsakais, patalynės iškarpa su kraujo ir batų pėdsakais, žalios spalvos žibintas, nuoplova nuo lovos atramos, trys peiliai su galimais biologiniais pėdsakais (t. 1, b. l. 12-47);
-gydymo paslaugų apskaitos išrašu, kuris patvirtina kad nukentėjusiojo B. B. gydymas kainavo 2499,11 Lt (t. 1 b. l. 64);
-Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK KPS 1-ojo poskyrio tyrėjo S. P. tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, kad atlikus pagrobto iš B. B. mobiliojo ryšio telefono imei kontrolę buvo nustatyta, kad po plėšimo 2013-11-23 06.31 val. buvo įstatyta sim kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 87); kad kontroliuojant abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) pokalbius buvo nustatyta, jog juo naudojasi A. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 98);
-reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo, jų apžiūros protokolais, nuotraukomis, kuriuose užfiksuota, kad 2014-03-06 buvo pateiktas per apiplėšimą sulaužytas nukentėjusiojo B. B. dantų protezas (t. 1 b. l. 162-166), kuris grąžintas (t. 1 b. l. 167); kad A. D. pateikė baltos spalvos sportbačius ,,NIKE“ (t. 1 b. l. 168); kad G. L. pateikė sūnaus E. L. juodos spalvos sportbačius ,,NIKE“ (t. 1 b. l. 169), kad J. M. pateikė vieną porą pilkos spalvos batų (t. 1 b. l. 170) o V. K. pateikė vieną porą rudos spalvos batų (t. 1 b. l. 171), kuriais jie avėjo nusikaltimų padarymo metu;
-išrašu iš medicininių dokumentų ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose užfiksuota, kad remiantis gydymo stacionare ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini) iš VšĮ RVUL, B. B. konstatuota: 1) 1.1 Kadangi žodis „sumušimas“ neapibrėžia sužalojimo pobūdžio, dėl to gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) iš VšĮ RVUL minimas galvos ir kaklo sumušimas nevertinami. 1.2. Krūtinės sumušimas, pasireiškęs kairiųjų VIII-IX-o šonkaulių lūžiais su kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmės pusėje. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais) prieš nukentėjusiajam atvykstant į gydymo įstaigą 2013-11-23d. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (S.S.M.N.T.7.1.); 2) Dėl nepakankamo sužalojimų makromorfologinio vaizdo aprašymo ir nepakankamo sužalojimų lokalizacijos nurodymo medicininiuose dokumentuose, pasisakyti keliais trauminiais poveikiais padaryti sužalojimai nėra galimybės, tačiau krūtinės sumušimas pasireiškęs kairiųjų VIII-IX-o šonkaulių lūžiais su kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmės pusėje padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu.; 3) Krūtinės sumušimas pasireiškęs kairiųjų VIII-IX-o šonkaulių lūžiais su kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmės pusėje kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.; 4) Gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) iš VšĮ RVUL, nėra pakankamo B. B. sužalojimų makromorfologinio vaizdo aprašymo, pagal kurį galima būtų pasakyti apie traumuojančio daikto kontaktinio paviršiaus pobūdį (t. 1 b. l. 190-193);
-specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria konstatuota, kad tirti pateiktose daktiloplokštelėse užfiksuoti avalynės pėdsakai, paimti 2013-11-24 įvykio vietos apžiūros metu iš B. B. namo kambario nuo spintelės, gali būti tinkami identifikuoti konkrečią avalynę; kad ant tirti pateiktos antklodės užtiesalo dalies atsispaudęs avalynės (galimai puspadžio dalies) pėdsako fragmentas yra tinkamas tik grupinei avalynės priklausomybei nustatyti; kad tirti pateiktose dvejose daktiloplokštelėse užfiksuoti avalynės pėdsakai buvo palikti ne tirti pateiktomis keturiomis poromis avalynės, paimtomis pas įtariamuosius A. D., V. K., J. M. ir E. L., o kita avalyne; kad ant tirti pateiktos antklodės užtiesalo dalies atsispaudęs avalynės (galimai puspadžio dalies) pėdsako fragmentas, paimtas 2013-11-24 įvykio vietos apžiūros metu buvo paliktas avalynės padu, kurio puspadžio dalies rašto elementų forma ir jų atskirų narelių ilgis tarp dviejų laužtės kampų, yra toks pat kaip ir tirti pateiktos avalynės, paimtos pas įtariamąjį V. K., batų padų (t. 2, b. l. 5-14).
Dėl veikų kvalifikavimo pagal BK 180 str. 2 d. ir 187 str. 1 d.
Vertindamas kaltinimo pagrįstumą teismas pripažįsta, kad kaltinamojo A. D. parodymai, jog jis dalyvavo apiplėšime, bet nukentėjusiojo nemušė, o tik laikė bei V. K. paaiškinimas, kad nusikalstamos veikos metu jis buvo blaivus, yra tik jų abiejų gynybinė pozicija, kuri prieštarauja kitų byloje surinktų įrodymų visumai, t. y. kaltinamųjų E. L., J. M. parodymams apie kiekvieno jų bendrus veiksmus plėšimo metu: kaltinamasis E. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad visi keturiese vartojo alkoholį, kad A. D. jam gyrėsi, jog mušė senuką; kaltinamasis J. M. taip pat patvirtino, kad jie visi kartu gėrė alkoholinius gėrimus, bei kad kitą dieną E. (kaltinamasis E. L.) papasakojo, kad A. D. sumušė senuką, sudavė jam į šonkaulius.
Kaltinamasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu (t. 3 b. l. 85-86; 88-89) paaiškino, kad būdamas nukentėjusiojo name apiplėšimo metu, matė, kaip A. (kaltinamasis A. D.) sudavė senukui (t. y. nukentėjusiajam) vieną kartą į galvą su kumščiu, o po to trenkė per nugarą su kirviu, su bukąja jo dalimi.
Teismas pripažįsta, kad kaltinamojo V. K. parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo visiškai nuoseklus. Jis ikiteisminio tyrimo metu pats pripažino, kad vartojo alkoholį su visais kitais kaltinamaisiais, bei patvirtino matęs, kaip A. D. sumušė senuką. Kaltinamojo V. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu gauti įstatymų nustatyta tvarka ir teisėtais būdais, užrašyti tiksliai, pastabų dėl jų teisingumo nei kaltinamasis nei jo gynėjas nepareiškė, jie palyginti su kitais įrodymais ir įvertinti,- todėl pripažintini turinčiais įrodomąją galią ir, kaip vienu iš įrodymų, teismas jais remiasi priimdamas nuosprendį (BPK 20 str.).
Kaltinime taip pat nurodyta, kad E. L. plėšimo metu, sugriebęs už rūbų link jo artėjantį nukentėjusįjį, apkabino ranka B. B. per kaklą jį smaugė. Tačiau nukentėjusysis B. B. teisme paaiškino, kad jo niekas nesmaugė. Pats E. L. pripažino, kad buvo sugriebęs nukentėjusįjį, apkabino jį per kaklą ranka ir pradėjo link savęs traukti, po ko sudavė jam kumščiu eilę smūgių į įvairias kūno vietas. Nepasitvirtinus smaugimo faktui, ši aplinkybė kaltinime tikslintina.
Taip pat nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu tvirtinęs, kad dantų protezai ir klausos aparatas buvo sugadinti plėšimo metu, kai jį mušė kaltinamieji, teisme nurodė, jog klausos aparato gedimą pastebėjo tik prieš kelias dienas iki teismo posėdžio, o po sumušimo jis dar veikė. Taip pat patvirtino, kad tebenešioja 4 metų senumo dantų protezus, kuriuos gavo nemokamai ir kurie yra įskilę, o aplinkybių, kaip protezai buvo sugadinti būtent apiplėšimo metu ir kurie, teisme nenurodė, todėl nepasitvirtinus šioms aplinkybėms, jos šalintinos iš kaltinimo.
Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant įgyvendinti bendrus nusikalstamus ketinimus gali būti tiek išankstinis, tiek ir nusikalstamos veikos darymo metu, pasireiškiantis pasiryžimu daryti ir tęsti nusikalstamą veiką ir išreikštas ne tik žodžiu, bet ir konkliudentiniais veiksmais.
Šioje byloje grupė susiformavo rengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje. Bendrai buvo nutarta apiplėšti žmogų siekiant gauti pinigų t.y. įvykdyti vieną sunkų nusikaltimą, visi kaltinamieji tai suprato ir tam padaryti atliko būtinus veiksmus, t. y. : A. D. pasakius, kad reikia kur nors gauti pinigų, E. L. pasiūlė apiplėšti vienkiemyje gyvenantį senuką, nes buvo girdėjęs, jog pastarasis turi daug pinigų, po ko visi nusprendė įsibrauti į vienkiemį ir apiplėšti nukentėjusįjį. Tada E. L. paskambino V. K. nurodytu telefonu vyriškiui ir su taksistu susitarė, kad juos nuveš, o J. M. tuo metu nuėjo į savo namus ir paėmė keturias poras pėdkelnių, kad galėtų jas panaudoti kaip kaukes. Šie bendrai aptarti paruošiamieji veiksmai kryptingomis pastangomis buvo įvykdyti, kiekvienam grupės nariui atliekant tam tikrą bendram rezultatui pasiekti būtiną vaidmenį. Plėšimo metu kiekvienas jų taip pat atliko skirtingus, tačiau bendram rezultatui pasiekti būtinus veiksmus. Todėl įvertinęs kaltinamųjų tarpusavio susitarimo pobūdį, kiekvieno jų realų aktyvumą, poveikį veikos eigai ir padariniams,- teismas pripažįsta juos visus grupėje buvusius vykdytojais (BK 24 str. 3 d.).
Vertindamas byloje surinktus įrodymus ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta jų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamieji A. D., E. L., J. M., V. K. į nagrinėjamų nusikaltimų vietą atvyko neblaivūs, prieš tai visi žinodami ir kartu nusprendę, kad eina apiplėšti konkretaus, vieno vienkiemyje gyvenančio senyvo žmogaus – nukentėjusiojo. Taigi neginčytinai nustatyta, kad jie veikė grupe. Visi sutarė dėvėti kaukes, kad nebūtų atpažinti ir visi keturiese įsibrovė į svetimą gyvenamąją patalpą, kur panaudoję smurtą, apiplėšė nukentėjusįjį. Taip pat jie, įsibrovimo į namą metu ir ieškodami turto pagrobimui, išdaužė langą, sugadino jo rėmą bei spintos duris, Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai įsibrovus į patalpą sunaikinamas ar sugadinamas turtas, tam, kad kaltininkas galėtų pagrobti tai, kas buvo viduje, asmuo patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir už turto sugadinimą, nes tokie pastarojo veiksmai parodo, kad jis veikė tyčia, o turto sugadinimas jo suplanuotiems veiksmams įvykdyti buvo neišvengiamas. Teismas pripažįsta, kad kiekvienas kaltinamųjų jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu suvokė kur eina ir kokiu tikslu eina,-tai yra savo veikos neteisėtumą ir pavojingumą nuo pat jos sumanymo momento, visi jie norėjo taip veikti, kiekvienas atliko bendram tikslui pasiekti jų nuomone būtinus veiksmus, ir visi po apiplėšimo naudojosi pagrobtu svetimu turtu, jį suvalgydami, išgerdami ar pasiimdami, todėl abiejų nusikaltimų padarymo metu pripažintini veikę tiesiogine tyčia.
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad A. D., E. L., J. M., V. K., būdami neblaivūs ir veikdami grupe, padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir 187 str. 1 d.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvina tai, kad jie iš esmės prisipažino padarę nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, o E. L. dar ir tai, kad jis susitarė dėl žalos atlyginimo (BK 59 str. 1 d. 2, 3 p.). Jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto veikdami grupe ir apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų elgesiui (BK 60 str. 1 d. 1 ir 9 p.).
Bausmių skyrimas.
Skiriant bausmes atsižvelgta į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pobūdį, motyvus, savanaudišką kaltinamųjų tikslą ir pavojingumą visuomenei, kurių viena priskiriama sunkiems o kita nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 ir 5 d.), į visų kaltinamųjų kaltės formą-tiesioginę tyčią, į nukentėjusiojo amžių, jam padarytų sužalojimų sunkumą, jų liekamąsias pasekmes ir pagrobto bei sugadinto turto vertę, į kaltinamųjų asmenybes, t. y. kad: A. D. - nevedęs, nedirba, 3 kartus baustas administracine tvarka, neteistas; E. L. – išsituokęs, mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, nedirba, registruotas darbo biržoje, sudarė sutartį su Vilniaus teritorinės ligonių kasos administracija dėl turinės žalos atlyginimo, pagal kurią įsipareigojo dalimis atlyginti nukentėjusiojo gydymo išlaidas ir sumokėjo pirmą įmoką, 4 kartus baustas administracine tvarka, 11 kartų teistas ir nusikalto esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, todėl yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.), bei prieš priimant dvyliktą Širvintų rajono apylinkės teismo 2014-04-11 nuosprendį, kuris bylos nagrinėjimo metu yra neįsiteisėjęs; J. M. - (duomenys neskelbtini) moksleivis, nevedęs, nedirbantis, 19 kartų baustas administracine tvarka, 4 kartus teistas ir nusikalto esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, todėl yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.); V. K. – jauno amžiaus, gyvena su sveikatos problemų turinčia mama ir pats turi sveikatos problemų, nedirba, registruotas darbo biržoje, mokosi (duomenys neskelbtini), 1 kartą baustas administracine tvarka, 4 kartus teistas ir nusikalto neatlikęs bausmės pagal pirmesnius nuosprendžius, todėl yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.) bei prieš priimant jo atžvilgiu pirmesnį 2013-12-09 nuosprendį, ir prieš paskutinį 2014-04-01 priimtą, bet dar neįsiteisėjusį nuosprendį, kuriuo paskirta bausmė subendrinta su trimis pirmesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, kad jis siūlė nukentėjusiojo atstovei iki teismo atlyginti žalos dalį, bet pastaroji atsisakė, todėl atsižvelgus į kiekvieno jų amžių, sveikatos būklę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias ir kitas turinčias reikšmę bausmių skyrimui aplinkybes, kiekvienam jų skirtinos mažesnės nei vidutinės sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytos laisvės atėmimo bausmės, kurios esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu. E. L. ir V. K. paskirta bausmė su pirmesniu 2014-04-11 nuosprendžiu nebendrintina, nes jis apskųstas apeliacine tvarka ir neįsiteisėjęs.
Civiliniai ieškiniai.
Valstybinės ligonių kasos 2499,11 Lt civilinis ieškinys nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti įrodytas rašytiniais įrodymais ir pripažintas kaltinamųjų. Vienas iš kaltinamųjų, t. y. E. L. sudarė sutartį su Vilniaus teritorinės ligonių kasos administracija dėl turinės žalos atlyginimo, pagal kurią įsipareigojo atlyginti nukentėjusiojo gydymo išlaidas per 36 mėnesius, mokant per mėnesį po 84,11 Lt ir sumokėjo pirmą įmoką (t. 4, b.l. 67-70), todėl procesas dėl šio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 str.), o 2014-05-20 žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis tvirtintina.
Nukentėjusiojo B. B. atstovė A. V. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti jos tėvo naudai 2344 Lt turtinei ir 70.000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Spręsdamas klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad įsibrovę į gyvenamąją patalpą kaltinamieji pagrobė nukentėjusiajam priklausantį 144 Lt vertės turtą bei įsibraudami sugadino 650 Lt vertės turtą. Šioje dalyje, t. y. 794 Lt sumai, ieškinys tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamųjų solidariai.
Teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtinus, kad plėšimo metu buvo sugadinti nukentėjusiojo klausos aparatas ir dantų protezai,- šioje dalyje ieškinys atmestinas.
Atsižvelgus į tai, kad kaltinamajame akte nėra duomenų apie tai, jog plėšimo metu buvo sugadinta tvora ir dėl to nukentėjusiajam padaryta žala neįvardinta, kad bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji šio fakto nepripažino, o jokių kitų objektyvių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra ir prokuroras keisti faktinių bylos aplinkybių teisme neprašė,-todėl ši aplinkybė laikytina neįrodyta ir ieškinys šioje dalyje taip pat atmestinas.
Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl jo neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Todėl spręsdamas klausimą dėl šios žalos atlyginimo, teismas pripažįsta įrodyta, kad nukentėjusysis B. B. dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų patyrė didelį išgąstį, skausmą, skriaudą, dvasinį sukrėtimą ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant jos dydį atsižvelgta į CK 6.250 str. 2 d. numatytus kriterijus bei visas šios bylos aplinkybes, į tai, kad buvo užpultas, sužalotas ir apiplėštas senyvo amžiaus žmogus ir žala buvo padaryta tyčia, į priteistinos turtinės žalos dydį, nukentėjusiajam padarytus sužalojimus ir jų liekamąsias pasekmes, į žalą padariusių asmenų kaltę bei teismų praktiką, priteisiant neturtinę žalą panašaus pobūdžio bylose, todėl vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, nukentėjusiajam B. B. priteistina iš kaltinamųjų solidariai 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti (BPK 115 str. 1 d.).
Daiktiniai įrodymai - 3 daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais; 2 daktiloskopinės plokštelės su avalynės pėdsakais; patalynės iškarpa su kraujo ir batų pėdsakais;; žalios spalvos žibintas; nuoplova nuo lovos atramos; trys peiliai su galimais biologiniais pėdsakais ir 8 daktiloskopinės kortelės (t. 1 b.l. 48, t. 2 b.l. 15), nuosprendžiui įsiteisėjus naikintini; 4 poros batų grąžintinos kaltinamiesiems, o du CD diskai –paliktini byloje (BPK 94 str. 1 d. 3-5 p).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.
nusprendė:
A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. bei 187 str. 1 d. ir nuteisti:
-pagal BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;
-pagal BK 187 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. subendrinti paskirtas bausmes apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013 m. lapkričio 28 d. d. iki 2013 m. lapkričio 29 d.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį, dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, priėmus nuosprendį panaikinti.
E. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. bei 187 str. 1 d. ir nuteisti:
-pagal BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;
-pagal BK 187 str. 1 d. – laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. subendrinti paskirtas bausmes apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013 m. lapkričio 29 d. d. iki 2014 m. balandžio 1 d.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį, dienos.
Kardomąją priemonę – namų areštą, nuosprendį priėmus, panaikinti.
J. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. bei 187 str. 1 d. ir nuteisti:
-pagal BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;
-pagal BK 187 str. 1 d. – laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. subendrinti paskirtas bausmes apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013 m. gruodžio 3 d. d. iki 2014 m. balandžio 1 d.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį, dienos.
Kardomąją priemonę – namų areštą, nuosprendį priėmus, panaikinti.
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. bei 187 str. 1 d. ir nuteisti:
-pagal BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;
-pagal BK 187 str. 1 d. – laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. subendrinti paskirtas bausmes apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013 m. gruodžio 10 d. iki 2014 m. balandžio 1 d.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.
Kardomąją priemonę – namų areštą, nuosprendį priėmus, panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus - 3 daktiloskopines plokšteles su rankų pėdsakais; 2 daktiloskopines plokšteles su avalynės pėdsakais; patalynės iškarpą su kraujo ir batų pėdsakais; žalios spalvos žibintą; nuoplovą nuo lovos atramos; tris peilius su galimais biologiniais pėdsakais ir 8 daktiloskopines korteles, sunaikinti, 4 poras batų grąžinti kaltinamiesiems, o du CD diskus – palikti byloje.
Procesą pagal Valstybinės ligonių kasos 2499,11 Lt civilinį ieškinį nutraukti ir patvirtinti 2014-05-20 žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, sudarytą kaltinamojo E. L. su Vilniaus teritorinės ligonių kasos administracija, pagal kurią E. L. įsipareigojo atlyginti 2499,11 Lt žalą už nukentėjusiojo B. B. gydymo išlaidas per 36 mėnesius, mokant per mėnesį po 84,11 Lt.
Nukentėjusiojo B. B. įstatyminės atstovės A. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti B. B. iš kaltinamųjų A. D., E. L., J. M. ir V. K. solidariai 794 (septynis šimtus devyniasdešimt keturis) litus turtinei ir 5000 (penkis tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.