Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-10-11 · Civilinė byla Nr. e2-18432-934/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-10-11Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-06-05Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-11
Bylos Nr.
e2-18432-934/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11934-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, I. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-18432-934/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11934-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.16.11.2., 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza,sekretoriaujant Ligitai Norkūnienei, Irenai Žukauskienei,dalyvaujant ieškovo atstovui R. L.,atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei G. G.,atsakovo I. B. atstovui advokatui V. O.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal SĮ „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, I. B. dėl įsakymo panaikinimo ir nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015-11-27 įsakymą Nr. A30-3536; pripažinti negaliojančia 2015-12-01 Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartį Nr. 1.41G15/1153 (El. b. t. 1, b. l. 1-4):

1.1. Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 44/100 gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini);

1.2. Pagal SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatus, įmonės veiklos pagrindinis tikslas yra administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, o laikantis teisės aktų reikalavimų ir atstovaujant Vilniaus miesto savivaldybės interesams, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ valdo, naudoja ir disponuoja Vilniaus miesto savivaldybės perduotu turtu bei atstovauja savivaldybės interesus teismuose bylose dėl skolų išieškojimo už paslaugų teikimą savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms, įmonės patikėjimo teise valdomoms gyvenamosioms patalpoms ar jų dalims pagal energijos tiekėjų, patalpų administratorių, daugiabučių namų savininkų bendrijų ieškinius, reiškiant regresinius ieškinius patalpų nuomininkams;

1.3. 2007-06-14 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1169 „Dėl buto (duomenys neskelbtini) pagrindinio nuomininko“ VšĮ „Vilniaus butai“ ir atsakovas I. B. 2007-11-06 sudarė Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N07/0604;

1.4. 2015-11-27 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo (toliau – Įsakymas) pagrindu SĮ „Vilniaus miesto būstas“ su I. B. 2015-12-01 sudarė Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartį Nr. 1.41G15/1153. 201512-09 pasirašytas būsto perdavimo ir priėmimo aktas;

1.5. 2015-11-03 atsakovas I. B. pateikė Vilniaus miesto savivaldybei prašymą dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo;

1.6. 2015-11-12 Vilniaus miesto administracijos negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdyje Nr. A16-893/15(2.1.28AD4) nutarta pavesti Socialinio būsto skyriui rengti Administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymą. 2015-11-27 priimtas Įsakymas;

1.7. Ieškovas, vadovaudamasis Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymu Nr. XII-1215 (toliau – Įstatymas), nurodo, jog 2015-11-27 Įsakymas, kurio pagrindu sudaryta 2015-12-01 nuomos sutartis, priimtas pažeidžiant Įstatymu nustatytą tvarką ir neteisėtai pakeičiant socialinio būsto statusą į savivaldybės būstą;

Atsiliepimas

2. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė priimti šioje byloje sprendimą atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas bei atsiliepime išdėstytas aplinkybes (El. b. t. 1, b. l. 67-69):

2.1. Nurodė, kad 2007-11-06 su I. B. buvo sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis, kuri 2015-12-01 buvo persirašyta pakeičiant ją į savivaldybės būsto nuomos sutartį;

2.2. Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų ir patalpų komisijos 2015-11-12 posėdyje Socialinio būsto skyrius įpareigotas parengti Vilniaus miesto savivaldybės administratoriaus direktoriaus pavaduotojo įsakymą dėl savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo su I. B.;

2.3. 2015-11-27 buvo parengtas Įsakymas, kurio pagrindu 2015-12-01 su I. B. buvo sudaryta (persirašyta) savivaldybės būsto nuomos sutartis;

2.4. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl socialinio būsto, kaip savivaldybės būsto, nuomos, priimtas nebuvo.

2.5. Ginčo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-07-29 sprendimu Nr. 1-131 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondo ir Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašų tvirtinimo“ yra įtrauktos į patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto sąrašą, tačiau ginčo įsakymu patalpų statusas nebuvo pakeistas, pakeista buvo tik pati nuomos sutartis.

3. Atsakovas I. B. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka (El. b. t. 1, b. l. 166-170):

3.1. Nurodė, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nėra tinkamas subjektas reikšti tokius reikalavimus, kokie yra pareikšti byloje bei traukti atsakovu Vilniaus miesto savivaldybės administraciją;

3.2. Ieškovas yra ūkio subjektas, pavaldus atsakovui – Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir įgyvendinantis jos sprendimus dėl savivaldybės gyvenamojo ploto nuomos ir atliekantis tinkamos išnuomotų patalpų naudojimo prižiūrą. Įstatai nenustato ieškovui teisės nei pačiam leisti norminius administracinius aktus, nei kontroliuoti savivaldybės institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumą, su kuria jį sieja administracinis pavaldumas;

3.3. Sutarties nutraukimas ir sutarties pripažinimas negaliojančia nėra tapatūs teisiniai veiksmai, o priešingai, yra skirtingais teisiniais pagrindais, kuriais nustatyti ir skirtingi subjektai, galintys kelti šiuos reikalavimus, įstatymo nustatyta galimybė nutraukti sutarties galiojimą;

3.4. Šios situacijos nekeičia ieškinyje nurodoma aplinkybė, jog 2016-02-04 Administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija protokoline nutartimi pavedė Įmonei kreiptis į teismą dėl 2015-12-01 Savivaldybės būsto nuomos sutarties Nr. 1.41-G-15/1153 su I. B. nutraukimo. Komisijos nuostatuose nėra numatyta jos teisė duoti pavedimus kreiptis į teismą Savivaldybės institucijoms ar jos įsteigtoms įmonėms, šis pavedimas, aiškiai išsieinantis už SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kompetencijos ribų, negali būti teisiniu pagrindu Įstatuose nenustatytai veiklai.

3.5. Ieškiniu reikalaujama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2015-11-27 įsakymą, dėl ko į teismą kreipiamasi tik 2016-04-05, t.y. praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams. Ieškovas prašymo dėl šio terminio atnaujino neteikia. Atsakovas I. B. prašo teismo taikyti senaties terminą.

3.6. Iš ieškovo reikalavimų formuluotės visiškai neaišku kokias teisines pasekmes atsakovui I. B. sukels tokių reikalavimų tenkinimas. Gyvenamuoju būstu jis naudojasi prašomos pripažinti negaliojančia sutarties pagrindu. Koks jo likimas bus patenkinus šį reikalavimą neaišku, nors iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo butu naudojosi dar jo senelis ir motina iki mirties ir jis pats nuo gimimo gyvena šiame bute, kuriuo jis naudojosi prieš tai buvusia nuomos su Savivaldybe sutartimi. Reikalavimas dėl jo iškeldinimo nekeliamas. Teisiškai neapibrėžtas reikalavimas negali būti tenkinamas, nes jo vykdymas nesuformuos naujų teisinių santykių.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad nei iš vieno atsakovo pusės nebuvo išsakyti argumentai, paneigiantys ieškinio pagrindą. Byloje konstatuota, jog pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą patalpos buvo išnuomotos nuomininkui I. B., tuo tarpu Paramos būstui įsigyti išnuomoti įstatymo 20 straipsnio 6 dalis aiškiai yra apibrėžti subjektai, tvarka ir atvejai kada ir kas gali priimti tokio pobūdžio sprendimus – tik savivaldybės taryba ir tik tokiu atveju jeigu savivaldybės būsto nuomininko pajamos daugiau nei 20 proc. viršija nustatytą ribą, nuo kurios taikoma valstybės parama būstui išsinuomoti. Papildomai nurodo, jog dėl Paramos būstui įsigyti ir kompensuoti įstatymo taikymo šioje apimtyje, t.y. dėl tvarkos yra gaunama daug paklausimų, tame tarpe ir iš Seimo kontrolieriaus, kuriuose yra taip traktuojama įstatymo nuostata dėl galimybės ir tvarkos sudaryti savivaldybės turto nuomos sutartį kaip nurodo ieškovas. Ieškovas, vykdydamas privalomą sprendimą teisėtai ir pagrįstai savo įgaliojimų ribose, kaip administruojantis savivaldybės turtą subjektas, kuris turi užtikrinti, kad turtas būtų nuomotas įstatymų nustatyta tvarka, kreipėsi į teismą, pareikšdamas tokį ieškinį. Atsakovo I. B. lingvistiniai aiškinimai negali paneigti paties įstatymo pažeidimo fakto, tai yra teismo prerogatyva, kuris galės tinkamai įvertinti tokio įpareigojimo pobūdį. Dėl netiksliai suformuluoto ieškinio reikalavimo dėl nuomininko likimo nutraukus nuomos sutartį yra nepagrįsti ir nesusiję su nagrinėjama byla. Tokiu atveju turi būti taikomi niekinio sandorio negaliojimo pasekmės. Atsakovui bus taikoma prieš tai galiojusi socialinio būsto nuomos sutartis, neužkirs kelio jam pakartotinai kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę, kuri įstatymo nustatyta tvarka galės spręsti dėl nuomos sutarties iš socialinio būsto pakeitimo į savivaldybės būsto nuomos sutartį. Nuomos sutarties nutraukimo pagrindas yra neteisėtai priimtas Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymas. Savivaldybės įmonė privalo vykdyti Komisijos nurodymus. Administracinį aktą turi teisę ginčyti visi suinteresuoti asmenys. Įsakymas neteisėtas, nes jį priėmė nekompetentingas subjektas. Dėl šio įsakymo į specializuotą teismą ieškovas nesikreipė, nes ginčas susijęs su nuomos teisiniais santykiais. Ginčo būstas yra Socialinio būsto sąraše, į butų fondą jis dar nėra įrašytas. Savivaldybės turtas gali būti privatizuotas, tame yra skirtumas tarp skirtingų sąrašų sudarymo. Jeigu žmogus nuomojasi socialinį būstą penkis metus, o po to pageidauja perrašyti nuomos sutartį, savivaldybės Tarybą pagal atitinkamus reikalavimus turi pareigą peržiūrėti ar leisti perrašyti nuomos sutartį (El. b. t. 2, b. l. 1-2, 3).

Atsiliepimas

5. Teismo posėdžio metu atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė priimti sprendimą atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas. Atsakovo atstovė papildomai paaiškino, kad būsto statusas tikrai buvo pakeistas nesilaikant tos tvarkos, kuri yra numatyta Įstatyme. Nuomos sutartis buvo perrašyta vadovaujantis kitu teisės aktu, t.y. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-0923 sprendimu Nr. 1-201 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo 24 punktu, tačiau tuo aprašu reikia vadovautis atsižvelgiant ir į kitus teisės aktu, tame tarpe ir į ieškovo minimą Įstatymą. Atsižvelgiant į tai, kad yra priešprieša, atsakovo atstovė prašo teismo įvertinti aplinkybes ir nuspręsti ar buvo pažeistos imperatyvios teisės normos ar ne. Šalys yra atsidūrę teisiniame kazuse ir palieka tai išspręsti teismui. Patys savarankiškai prieštaravimų nesprendė, nes buvo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų ir patalpų komisijos nurodymas kreiptis į teismą. Komisija yra savivaldybės struktūrinis organas, kuri turi teisę spręsti klausimus, susijusius su nuomos santykiais bei skirti įpareigojimus, susijusius su nuostatais. Jeigu Taryba nuspręstų įrašytų socialinį būstą į savivaldybės butų fondą, tada viskas būtų atlikta pagal Įstatymą. Kadangi atsakovas mano, jog taikant aprašo nuostatas, kaip alternatyvią tvarką galėjo būti ir nepažeista tvarka, dėl to kreipėsi į teismą, kad išsiaiškintų kokia tvarka socialinis būstas – ginčo butas – turėjo būti įrašytas į savivaldybės butų fondą (El. b. t. 2, b. l. 1-2, 3).

6. Teismo posėdžio metu atstovas advokatas V. O. patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinio netenkinti. Atsakovo atstovas papildomai paaiškino, kad duomenų byloje, jog pats atsakovas galėjo įtakoti neteisėtą sprendimą nėra. Byla yra inicijuota tokios teisės neturinčio subjekto. Byloje A.442 -1705/2010 teismas yra išaiškinęs, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų ir patalpų komisija yra tik pagalbinę patariamąją funkciją turinti administracijos direktoriaus sudaryta institucija. Jos sprendimai nesukelia jokių teisinių pasekmių. Pati komisija priėmė patariamąjį sprendimą, o Administracijos direktorius patariamuoju sprendimu priėmė ginčo sprendimą. Tiek komisija tiek įsteigta įmonė negali bylinėtis su savo steigėju, nes netenka prasmės administracinis pavaldumas, savivaldos įstatymas. Savivaldybės įmonės ginti viešą interesą nėra įgaliotos. Pagal įstatymą nėra nei vieno pagrindo, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ neturi kreiptis į teismą su tokio pobūdžio reikalavimu. Įstatymo 20 str. 6 d. neduoda pagrindo spręsti, jog yra imperatyvo pažeidimas dėl paties nuomos sutarties atsiradimo, ši teisės nuostata yra procedūrinė, o ne imperatyvas (El. b. t. 2, b. l. 1-2, 3).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

II. Ginčo esmė

7. Ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015-11-27 įsakymo Nr. A30-3536 ir jo pagrindu sudarytos 2015-12-01 nuomos sutarties Nr. 1.41-G15-1153 teisėtumo. Ieškovas iš esmės įrodinėja, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015-11-27 įsakymas Nr. A30-3536 yra priimtas nesilaikant Įstatymo nustatytos tvarkos, nes socialinio būsto įrašymas į savivaldybės butų fondą yra savivaldybės tarybos prerogatyva. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija iš esmės neginčijo ieškinio reikalavimų. Atsakovas I. B. įrodinėja, jog ieškinį pareiškė tokios teisės neturintis subjektas, kadangi ieškovas yra atsakovo – Vilniaus miesto administracijos – įsteigtas ūkio subjektas, kuris neturi teisės ginčyti savo steigėjo priimamų administracinių aktų, o jo kompetencija betarpiškai yra susijusi tik su nuomojamo savivaldybės turto priežiūra kaip yra vykdomi nuomininkų įsipareigojimai. Taip pat nurodo, jog yra praleistas ieškinio senaties terminas, kurį prašo taikyti.

8. Pažymėtina tai, kad ginčo dėl to, kad atsakovas I. B. turi teisę nuomotis tiek socialinį, tiek savivaldybės būstą tarp šalių nekilo, o ir šių aplinkybių tiek ieškovas, tiek Vilniaus miesto savivaldybė neneigė ir neįrodinėjo. Ginčas iš esmės kilo dėl procedūrinių pažeidimų, o būtent dėl to, kad ne savivaldybės administracijos direktorius, o savivaldybės taryba turėjo priimti sprendimą dėl savivaldybės būsto nuomos bei įrašymo į savivaldybės butų fondą.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Dėl ieškovo teisės ginčyti savivaldybės institucijos priimtus sprendimus

9. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta:

9.1. Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 44/100 gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). 2007-06-14 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1169 „Dėl buto (duomenys neskelbtini) pagrindinio nuomininko“ pagrindu VšĮ „Vilniaus butai“ ir atsakovas I. B. 2007-11-06 sudarė socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N07/0604. 2015-11-03 atsakovas I. B. pateikė Vilniaus miesto savivaldybei prašymą dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo. 2015-11-12 Vilniaus miesto administracijos negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdyje Nr. A16-893/15(2.1.28AD4) nutarta pavesti Socialinio būsto skyriui rengti Administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymą. 2015-11-27 priimtas Įsakymas. 2015-11-27 Įsakymo pagrindu SĮ „Vilniaus miesto būstas“ su I. B. 2015-12-01 sudarė Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartį Nr. 1.41G15/1153. 2015-12-09 pasirašytas būsto perdavimo ir priėmimo aktas (El. b. l. t. 1, b. l. 5-6, 8, 9-12, 13, 14-17, 18, 19, 20-21, 22). SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (toliau – SĮ) informavo savivaldybę 2016-03-25 pranešimu, jog byla pralaimėtina (El. b. l. 176-179).

10. SĮ įstatų 1 punktas numato, jog SĮ yra iš Vilniaus miesto savivaldybės turto įsteigtas ribotos civilinės atsakomybė viešasis juridinis asmuo, kurio savininko teises įgyvendinanti institucija yra Savivaldybės administracijos direktorius (19 punktas). SĮ savo veikloje vadovaujasi, be kita ko, įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimais (4 punktas). SĮ viena iš funkcijų administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas, skirtas gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis (8.1. punktas). Taip pat SĮ įstatuose numatyta, kad SĮ savo veiklą vykdo laikantis teisės aktų reikalavimų bei atstovaujant savivaldybės interesams (9 punktas) (El. b. l. t. 1, b. l. 24-32). Aptartos SĮ įstatų nuostatos leidžia daryti išvadą, jog SĮ pavaldumo santykyje yra atskaitinga Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, turinti pareigą įgyvendinti jos sprendimus dėl gyvenamojo ploto nuomos bei veikti savivaldybės interesais. SĮ įstatuose nėra numatyta teisė kontroliuoti savivaldybės institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimtus sprendimus, veikti prieš minėtos institucijos interesus, inicijuoti teisminę savivaldybės institucijų priimtų sprendimų reviziją. Tarp steigėjo ir įsteigtos įmonės gali susiklostyti tik vidaus administravimo santykiai, kuomet visi kilę neaiškumai, prieštaravimai ar teisinės koalizijos yra spręstinos Savivaldos įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ieškinį dėl 2015-11-27 Įsakymo Nr. A303536 padavė subjektas, neturinis reikalavimo teisės reikšti tokio pobūdžio reikalavimus.

11. Pažymėtina tai, kad ieškovo kompetencija, susijusi su teise kreiptis į teismą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto, išimtinai susijusi su nuomininkų skoliniais įsipareigojimais ar kitokiais jų pažeidimais. Tai patvirtina ir ieškinyje nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2011-03-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-61-464/2011 (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kurioje ieškovo teisė atstovauti savivaldybės interesus pripažinta ne dėl teisės ginčyti savivaldybės priimtus administracinius teisės aktus, kurių pagrindu išnuomojamos gyvenamosios patalpos, o dėl piniginių reikalavimų, nukreiptų į savivaldybės turto nuomininkus, veikiant savivaldybės interesais.

Dėl ieškovo ir SĮ veiksmų vertinimo

12. Iš ieškovo ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės pateikto atsiliepimo bei teiktų paaiškinimų teismo posėdžio metu, matyti, jog tiek ieškovas, tiek atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė iš esmės pripažįsta, kad tuo atveju, jeigu sprendimą dėl socialinio būsto įrašymo į Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondo sąrašą priimtų savivaldybės taryba, tuomet tarp šalių nebūtų kilęs ginčas. Aplinkybę, jog sprendimą dėl socialinio būsto įrašymo į savivaldybės būsto fondą, pagrindžia ir įstatymo nuostatos. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti 2015-01-01 įstatymo Nr. XII-1215 (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad savivaldybės būstas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą, o 12 punkte nustatyta, kad socialinis būstas – į savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą įtraukto savivaldybės būsto fondo dalis. Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje numatyta, jeigu asmens ar šeimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį būstą, deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus daugiau kaip 20 procentų viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmens ar šeimos prašymu savivaldybės taryba, įvertinusi socialinio būsto poreikį savivaldybėje, gali priimti sprendimą šį būstą nuomoti kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis vadovaudamasi savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto. Taigi, minėto teisės akto nuostatos analizė leidžia teigti, jog socialinio būsto statusas gali būti pakeistas savivaldybės tarybai priėmus atitinkamą sprendimą socialinio būsto nuomininkui viršijus nustatytą pajamų (turto) ribą. Joks kitas subjektas šioje nuostatoje nėra nurodytas. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-09-23 sprendimu Nr. 1-201 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašas, kurio pagrindu buvo pakeistas ginčo buto statusas iš socialinio būsto į savivaldybės būstą, hierarchinėje teisės aktų skalėje yra žemesnės teisinės galios už Įstatymą, todėl remiantis juo negali būti plečiamas minėtu įstatymu reglamentuotas subjektų ratas, turintis teisę priimti sprendimus dėl socialinio būsto statuso keitimo.

13. Taigi, esant situacijai, kuomet tiek SĮ, tiek Vilniaus miesto savivaldybė iš esmės neginčija aplinkybės, jog sprendimą dėl socialinio būsto statuso pakeitimo ir savivaldybės būsto išnuomavimo turėtų priimti savivaldybės taryba, bei pripažįstant, jog savivaldybės tarybai priėmus sprendimą nebūtų teisinio ginčo, tačiau savivaldybės institucijoms nesprendžiant jų kompetencijai priskirtų klausimų, o pavedant SĮ kreipėsi į teismą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, tokie šalių veiksmai nesuderinami su sąžiningumo bei teisingumo reikalavimais.

14. Tuo pačiu teismas pažymi, jog nors sprendimą dėl savivaldybės būsto išnuomavimo ir įrašymo į Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondo sąrašą turėtų priimti savivaldybės taryba, tačiau nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad tiek ieškovas, tiek Vilniaus miesto savivaldybė neneigė ir neįrodinėjo, jog atsakovas I. B. neturi teisę nuomotis socialinį ar savivaldybės būstą, sutarties nutraukimas vien dėl to, kad savivaldybės institucijos įstatymų nustatyta tvarka neišsprendė jų kompetencijai priskirtus procedūrinius klausimus, nesudaro pagrindo sutartį pripažinti negaliojančia, juo labiau, kad teismui nebuvo pateikti duomenis, jog savivaldybės taryba būtų priėmusi neigiamą sprendimą dėl socialinio būsto įrašymo į savivaldybės būtų fondą ir/ar savivaldybės būsto išnuomavimo atsakovui. Priešingas aiškinimas, nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu neatitiktų teisingumo bei protingumo reikalavimų.

Dėl praleisto termino ginčyti individualų teisės aktą

15. Ginčijamas Įsakymas dėl savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo pagal teisinę paskirtį priskiriamas individualiems teisės aktams (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis). Atsižvelgiant į tai, jo apskundimui taikytinas ABTĮ 29 straipsnyje nustatytas procesinis terminas kreiptis į teismą. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad bylose, kuriose reiškiami savarankiški civilinio teisinio ir administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006; 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-533/2009; 2011-11-11 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-428/2011; 2013-11-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013).

16. Nagrinėjamu atveju ginčijamas Įsakymas priimtas 2015-11-27. Ieškovui apie priimtą įsakymą buvo žinoma dar 2015-12-01, kuomet buvo sudaryta savivaldybės būsto nuomos sutartis (El. b. t. 1, b. l. l4). Tokiu atveju vėliausiai ieškinys dėl ginčijamo Įsakymo galėjo būti pateiktas 2016-01-01, tačiau teismui pateiktas 2016-04-06, t. y. praleidus 1 mėnesio terminą. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos sprendimas dėl nuomos sutarties su nutraukimo, pavedant SĮ kreiptis į teismą, buvo priimtas 2016-02-04. Taigi, ieškovo atstovui, pristačiusiam klausimą minėtoje komisijoje (R. Ž.), apie tai, kad priimtas įsakymas neatitinka teisės aktų reikalavimų, turėjo būti žinoma 2016-02-04. Todėl ieškinys dėl skundžiamo įsakymo galėjo būti pateiktas vėliausiai 2016-03-04, tačiau pateiktas praleidus 1 mėnesio terminą. Kitų duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, ieškovas nepateikė.

17. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu ieškovas turėtų teisę ginčyti savivaldybės priimtus sprendimus, terminas ieškiniui pateikti buvo praleistas, o tai savaime sudaro pagrindą ieškinį atmesti.

18. Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

19. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį atmetus visos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.

20. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas I. B. patyrė 800,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (El. b. t. 1, b. l. 183, 184). Įvertinus rengtų procesinių dokumentų kiekį, jų turinį, spręstina, jog išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, dydis, atitinka protingumo bei sąžiningumo reikalavimus, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) patvirtintų maksimalių dydžių, todėl priteistinas iš ieškovo.

21. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas neformuluoja, įrodymų, patvirtinančių tokių išlaidų egzistavimą nepateikė, todėl klausimas dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo nesprendžiamas.

22. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo SĮ „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza