Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

Ž. B., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (laikinai gyvena pas ūkininkę S. Č., (duomenys neskelbtini)), dirbantis pas ūkininkę S. Č., gyvulių prižiūrėtoju, mechaniku, teistas:

2022 m. vasario 23 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 60 MGL dydžio – 3000 Eur bauda; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 40 MGL dydžio – 2000 Eur bauda, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. B. 2022 m. kovo 20 d., apie 22.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, asmeninio konflikto metu, vieną kartą rankų delnais smogė sugyventinei I. G. į veido sritį, tokiais veiksmais nukentėjusiajai I. G. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Ž. B., apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad I. G. yra jo sugyventinė, kartu gyvena jo tėvams priklausančiame name, adresu: (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena keturis metus, turi vieną bendrą vaiką - A. B.. Kartu dar gyvena I. vaikas A. V.. 2022 m. kovo 20 d., nuo ryto iki maždaug 15.00 val., jis dirbo pas draugą, kuriam padėjo skaldyti malkas. Po darbų buvo nuvažiavęs pas I. dėdę. Alkoholį vartojo po darbų ir pas dėdę. Gėrė alų, tačiau kiek tiksliai jo išgėrė neatsimena. Apie 20.00 val. grįžo pas sugyventinę į namus, buvo jau apsvaigęs nuo alkoholio, sunkiai orientavosi aplinkoje. Grįžęs į namus, pasiėmė kompiuterį, iš kurio paskambino savo mamai ir broliui. Po kurio laiko kompiuteris išsikrovė, todėl ieškojo po namus įkroviklio ir klausinėjo I., kur jis yra padėtas. Ji atsakė, nežinanti, todėl jis susinervino, kad ji padeda daiktus ten kur nereikia ir jai sėdint ant lovos, ištiesęs abiejų rankų delnus, sudavė vieną kartą I. per veidą. Po suduoto smūgio išėjo į lauką pasivaikščioti, ir po kurio laiko grįžus į namus, jau buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie sulaikė jį. Gailisi dėl to, kad sukėlė fizinį skausmą sugyventinei. Ar tuo metu buvo mažamečiai vaikai, neatsimena, jie lyg ir miegojo. Laikinai pagyvens savo darbo vietoje. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymų ir paskirta laisvės apribojimo bausmė (b. l. 80-81).

Motyvuojamoji dalis

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo Ž. B. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiškusi ieškinio dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2022 m. kovo 21 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 95-97).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo Ž. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir naują nusikaltimą padarė jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Ž. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, trijų mėnesių laikotarpiu padaro jau antrą tyčinį nusikaltimą (b. l. 55-59), administracine tvarka baustas, paskirtos baudos nemokėtos, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 60-62), dirbantis (b. l. 64).

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis, būdamas teistas ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos terminą tarp BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyto bausmės minimumo ir vidurkio (BK 54, 61 straipsniai), bausmės atlikimo metu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį ir įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalis 4 punktas).

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis Ž. B. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu Ž. B. paskirta laisvės apribojimo bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2022 m. vasario 23 d. Telšių aplinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, t. y. 40 MGL dydžio – 2000 Eur bauda (BK 65 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. kovo 20 d. 23.15 val. iki 2022 m. kovo 21 d. 12.04 val. t. y. viena para, ir laikytina, kad Ž. B. yra atlikęs 2 laisvės apribojimo bausmės dienas.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo Ž. B. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš savo gyvenamosios vietos.

Atsižvelgiant į tai, jog Ž. B. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl smurto artimoje aplinkoje, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajam Ž. B. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 6-8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

Ž. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, Ž. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams.

įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2022 m. vasario 23 d. Telšių aplinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, t. y. 40 MGL dydžio – 2000 Eur bauda, ir paskirti Ž. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį, ir 40 MGL dydžio – 2000 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. kovo 20 d. 23.15 val. iki 2022 m. kovo 21 d. 12.04 val. ir laikyti, kad Ž. B. yra atlikęs 2 laisvės apribojimo bausmės dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu paskirti Ž. B. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią kaltinamajam skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo Ž. B. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš savo gyvenamosios vietos.

Išaiškinti Ž. B., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Išaiškinti Ž. B., jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Ž. B. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.