- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-06
- Bylos Nr.
- ATP-187-382/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02565-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Pocius
- Pažeidėjas
- R. B.
- Advokatai
- Viačeslavas Žarkovas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. atstovo advokato Viačeslavo Žarkovo (Viačeslav Žarkov) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nutarimo, kuriuo R. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 straipsnio 1 dalį nubaustas vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt litų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. birželio 9 d. 7.55 val. kelyje Vilnius–Klaipėda vairavo automobilį „Toyota Corola Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Policijos pareigūnams 8.10 val. alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ atlikus R. B. blaivumo testą, jo iškvėptame ore buvo nustatyta 0,76 prom. etilo alkoholio.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 28 d. nutarimu R. B. pripažino kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir paskyrė vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt litų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. atstovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigia, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl R. B. kaltės buvo grindžiamos nepatikimais įrodymais, kurių gavimo ir įforminimo tvarka kelia abejonių. Pasak administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo, R. B. nuo pat pradžių nesutiko su alkotesterio rodmenimis, neigė, kad vartojo alkoholį, ir nurodė, jog važiuodamas iš namų suvalgė keletą saldainių su alkoholio įdaru. 2013 m. birželio 25 d. R. B. kreipėsi į antstolį prašydamas konstatuoti faktines aplinkybes, t. y. prašė užfiksuoti, ar galima alkotesteriu, suvalgius saldainių su alkoholio įdaru, burnos iškvėptame ore nustatyti užsilikusį alkoholį. Anot atstovo, atlikus patikrinimus su alkotesteriu, antstolis konstatavo, kad priklausomai nuo suvalgytų saldainių kiekio ir nuo matavimo laiko tarpo, alkotesteris burnos iškvėptame ore gali aptikti tam tikrų promilių alkoholio koncentraciją. Tačiau pirmosios instancijos teismas šio įrodymo nevertino ir juo nesirėmė, nors tai patvirtina, kad saldainiai su alkoholio įdaru gali iškreipti alkotesterio rodmenis. Teismas šią antstolio metodiką galėjo patikrinti ir teismo posėdyje, tačiau to nepadarė.
R. B. atstovas nesutinka ir su eksperto išvada, kad R. B. vairavo neblaivus. Atstovo manymu, ekspertas visiškai ignoravo Teismo ekspertizės įstatymo bei Ekspertizių (tyrimų) atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatų reikalavimus, neatsakė į teismo užduotus klausimus, todėl šis ekspertizės aktas negali būti laikomas patikimu įrodymu grindžiant R. B. kaltę.
Atstovo teigimu, kadangi po alkoholio vartojimo matavimo duomenys gali būti iškreipti dėl alkoholio ir jo garų likučių burnos ertmėje, policijos pareigūnai privalėjo palaukti penkiolika minučių, kad nebūtų iškreipti alkotesterio rodmenys. Teisme kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas D. A. parodė, kad kai R. B. automobilis buvo sustabdytas, jis iš karto buvo tikrinamas alkotesteriu. Tai patvirtina ir R. B. parodymus. Teismas visiškai nepagrįstai atmetė prašymą pakartotinai į teismo posėdį iškviesti minėtą liudytoją tam, kad paaiškintų, kodėl protokole yra nurodyta, jog R. B. neblaivumas buvo užfiksuotas 7.55 val. Be to, policijos pareigūnai pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką turėjo įvertinti ir bendrą asmens būklę, pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, tačiau to taip pat nepadarė.
Taigi administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. atstovo manymu, neblaivumo patikrinimas atliktas pažeidžiant naudojimo instrukcijos reikalavimus, todėl visos kilusios abejonės dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės turi būti vertintinos jo naudai ir administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. atstovas ginčija faktą, kad R. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tvirtina, jog R. B. neblaivumas buvo išmatuotas nesilaikant alkotesterio naudojimo instrukcijoje išdėstytų taisyklių, o ekspertizė atlikta nekompetentingo eksperto, todėl ja grįsti R. B. kaltę nebuvo jokio pagrindo.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad R. B. padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pripažindamas R. B. kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, pašalino įrodymų prieštaravimus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Išanalizavęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo keliamos abejonės dėl matuoklio, naudoto R. B. neblaivumui patikrinti, patikimumo nepagrįstos.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad apelianto neblaivumas buvo tikrintas alkoholio kiekio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“. Byloje esanti patikros sertifikato Nr. 1239591 kopija patvirtina, kad policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis buvo tinkamas naudoti. R. B. šiuo alkoholio matuokliu buvo nustatytas 0,76 prom. girtumas, t. y. lengvas neblaivumo laipsnis.
Kaip matyti iš neblaivumo patikrinimo kvito, R. B. nurodė, kad su tikrinimo rezultatu nesutinka (b. l. 8). Policijos pareigūnas D. A. tarnybiniame pranešime nurodė, jog patikrinus R. B. neblaivumą, jam buvo nustatytas 0,76 prom. neblaivumo laipsnis. R. B. su alkotesterio rodmenimis nesutiko (b. l. 10). 2013 m. birželio 12 d. R. B. policijos pareigūnams pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2013 m. birželio 9 d. važiuodamas iš namų jis suvalgė keletą saldainių su alkoholio įdaru, todėl alkotesterio rodmenys galėjo būti iškreipti (b. l. 15).
Tam, kad būtų pašalinti esantys prieštaravimai dėl R. B. neblaivumo įvykio metu, pirmosios instancijos teismas 2013 m. spalio 31 d. nutartimi paskyrė ekspertizę. 2013 m. lapkričio 7–14 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 80TPK-G-101/2013 padaryta išvada, kad 2013 m. birželio 9 d., apie 8.10 val., R. B. burnos iškvėptame ore negalėjo atsirasti alkotesteriu nustatytas 0,76 prom. neblaivumas – nuo prieš pat patikrinimą suvartotų saldainių „Fazer Vodka“ (sustabdytas 7.55 val., testuotas 8.10 val.). 2013 m. birželio 9 d., apie 7.55 val., alkoholio koncentracija R. B. kraujyje pagal policijos alkotesterio rodmenį viršijo įstatymuose nustatytą maksimalią leistiną normą – 0,4 prom. R. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (b. l. 79–80).
Kadangi R. B. nesutiko su tokia ekspertizės išvada, pirmosios instancijos teismas siekdamas visapusiškai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą ir pašalinti esamus prieštaravimus, 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi pakartotinai skyrė ekspertizę. 2014 m. sausio 2 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 80TPK-G-1/2013 padaryta išvada, jog R. B. 2013 m. birželio 9 d. policijos profilaktinio reido metu vairavo neblaivus (lengvo laipsnio) (b. l. 95).
Taigi byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, kad R. B. 2013 m. birželio 9 d., apie 7.55 val., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,76 promilės girtumas. Ekspertas padarė kategorišką ir neginčijamą išvadą, kad esami duomenys nepatvirtino, jog 0,76 prom. galėjo būti nustatytos pažeidėjui suvalgius nurodytą kiekį saldainių „Fazer Vodka“. Nesiremti ekspertizės išvada ir vadovautis paties R. B. atliktais bandymais su alkotesteriu teismui nebuvo jokio pagrindo, kadangi eksperto padarytos išvados paremtos moksliškai pagrįstais skaičiavimais, kurie atlikti remiantis byloje esančiais duomenimis. O tai, kad atlikus patikrinimus su alkotesteriu, antstolis konstatavo, kad priklausomai nuo suvalgytų saldainių kiekio ir nuo matavimo laiko tarpo alkotesteris burnos iškvėptame ore gali aptikti tam tikrų promilių alkoholio koncentraciją, neįrodo alkotesterio nepatikimumo ir nepaneigia nagrinėjamoje byloje atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatų objektyvumo bei patikimumo.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas kvestionuodamas R. B. kaltę apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad nustatant R. B. girtumo laipsnį, buvo pažeista alkotesterio naudojimo instrukcija, t. y., prieš tikrinant girtumą, policijos pareigūnai turėjo įsitikinti, jog R. B. nevartojo alkoholio, nerūkė, nevalgė saldainių ir t. t. bent 15–20 minučių, tačiau to nepadarė. Šis apeliacinio skundo argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Bylos duomenys patvirtina, kad R. B. policijos pareigūno buvo sustabdytas 7.55 val., alkotesterio „Alcotest 7510“ neblaivumo kvitas patvirtina, jog duomenys apie R. B. neblaivumą paimti 8.10 val., t. y. praėjus 15 min. nuo automobilio sustabdymo. Tai rodo, kad policijos pareigūnai savo pareigas atliko tinkamai, nepažeisdami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Taisyklių ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos metodikos, naudojo tinkamą, sertifikuotą alkotesterį, todėl darytina išvada, jog apelianto neblaivumo patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, policijos pareigūnų naudotas alkotesteris buvo tinkamas naudoti, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu.
Kartu pažymėtina ir tai, jog ir pats tikrinamas asmuo, siekdamas objektyvaus neblaivumo nustatymo, turėtų informuoti policijos pareigūnus apie tai, kad yra vartojęs alkoholį mažiau kaip prieš 15–20 minučių iki jo neblaivumo tikrinimo. Kaip jau minėta anksčiau, tikrinamas asmuo R. B. neinformavo policijos pareigūnų apie tai, kad vartojo saldainius su alkoholio įdaru iki jo neblaivumo tikrinimo, tai jis padarė tik po blaivumo patikros, t. y. 2013 m. birželio 12 d. jis policijos pareigūnams pateikė paaiškinimą.
Taigi akivaizdu, kad R. B. iškelta versija, jog vairuodamas jis suvalgė kelis saldainius su alkoholio įdaru ir tai galėjo turėti įtakos alkotesterio rodmenims, byloje surinktais duomenimis nepasitvirtino ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo vertinama kaip gynybinė jo pozicija. Pastebėtina ir tai, jog R. B. pats policijos pareigūnas, todėl jam neabejotinai turėjo būti žinoma, kad net ir saldainių su alkoholio įdaru vartojimas, vairuojant transporto priemonę, gali užtraukti administracinę atsakomybę pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį.
Ir nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad policijos pareigūnai turėjo R. B. pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 5 punkte yra aiškiai nurodyta, kad policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nebuvo. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jeigu dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių. Šiuo atveju pareigūnams tokių abejonių nekilo. Taip pat pažymėtina, kad asmuo, nesutinkantis su testo rezultatais, turi teisę ir pats prisistatyti į medicinos įstaigą patikrinimui.
Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo abejoti, jog transporto priemonės vairavimo metu R. B. buvo neblaivus, alkotesteriu jam nustatytas 0,76 promilių girtumas, ir tokiu būdu buvo viršyta įstatymo nustatyta leistina 0,40 promilių riba. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, iš jų ir minėtą ekspertizės aktą, bei pagrįstai R. B. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. B. atstovo advokato Viačeslavo Žarkovo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.