Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Valdimaro Bavėjano ir Kęstučio Jucio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistosios D. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Pas D. A. kratos metu rasti 3 840 Lt, 510 Eur ir geltono metalo dirbinių laužas konfiskuoti.

D. A. išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Taip pat nuosprendžiu S. K. (S. K.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. nuteista už tai, kad neteisėtai laikė narkotines medžiagas turėdama tikslą jas platinti ir jas platino, o būtent:

nuo nenustatyto laiko iki 2014 m. balandžio 15 d. savo namuose, esančiuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė 0,206 g narkotinės medžiagos – heroino ir dalį šios medžiagos – 0,056 g už 80 Lt savo namuose pardavė S. K., o likusią dalį – 0,15 g heroino, kuris buvo rastas 2014 m. balandžio 16 d. kratos metu, laikė savo buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kambaryje.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamosios bylos duomenis, dėl ko neteisingai kvalifikavo D. A. veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Prokuroro nuomone, nepagrįstai iš kaltinimo buvo pašalinta aplinkybė dėl 109,984 g heroino laikymo turint tikslą jį parduoti ar kitaip platinti. Skunde teigiama, kad D. A. kaltę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį patvirtina ne tik narkotinių medžiagų radimas D. A. ir K. A. priklausančiose patalpose, bet ir kitų baudžiamosios bylos aplinkybių visuma.

Pasak prokuroro, nėra aišku, kokie bylos duomenys, leido apygardos teismui konstatuoti, jog narkotines medžiagas ūkinėse patalpose laikė tik K. A., kadangi šios patalpos priklausė ne tik K. A., bet ir D. A.. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu K. A. parodė, kad narkotines medžiagas ūkiniame pastate jis laikė ne platinimui, o už atlygį, paprašytas trečiųjų asmenų, tačiau šie asmenys ikiteisminio tyrimo metu nustatyti nebuvo, todėl, prokuroro nuomone, tokie K. A. parodymai turi būti vertinami kaip gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Skunde abejojama K. A. parodymais, kad sutuoktinė D. A. neva nežinojo apie laikomas narkotines medžiagas. Pagal bylos duomenis D. A. narkotines medžiagas platino ilgą laiką. Apklausiamas S. K. parodė, kad žinojo, jog D. A. savo gyvenamosios vietos adresu platina narkotines medžiagas, be to, pas D. A. buvo pirkęs narkotikų prieš keturis metus. Liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad policijos pareigūnai nuo 2005 metų turėjo informacijos, jog D. A. kartu su savo šeimos nariais užsiima narkotinių medžiagų platinimu Vilniaus mieste. Tai, kad narkotinių medžiagų platinimas nebuvo vienkartinis, o truko ilgą laiką patvirtina ir byloje esantys duomenys gauti 2014 m. balandžio 9 d. pasitikėjimo telefonu.

Be to, specialisto išvadoje nustatyta, kad ant kratos metu D. A. ir K. A. gyvenamojoje vietoje rastų elektroninių svarstyklių paviršiaus rasti narkotinės medžiagos – heroino pėdsakai. Prokuroro teigimu, ši aplinkybė patvirtina, kad narkotinės medžiagos buvo sveriamos ir pakuojamos D. A. priklausančiose patalpose bei paneigia nuteistosios paaiškinimus, jog neva narkotines medžiagas ji rado jau lankstinukuose, iš ko galima spręsti, kad D. A. platino didesnius kiekius narkotinių medžiagų nei buvo rasta jos gyvenamosiose patalpose.

Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek kratos metu gyvenamajame name rastos medžiagos, tiek D. A. 2014 m. balandžio 15 d. S. K. išplatintos medžiagos bei pagal S. K. parodymus anksčiau jam perduotos medžiagos, tiek kratos metu ūkiniame pastate rastos medžiagos buvo narkotinė medžiaga – heroinas.

Prokuroro vertinimu, nors D. A. neigė žinojusi, kad ūkiniame pastate yra laikomos narkotinės medžiagos, tačiau jos parodymai turi būti vertinami itin kritiškai, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad ji ne kartą keitė savo parodymus, taip pat neigė bet kokių narkotinių medžiagų, taip pat ir tų, kurias išplatino S. K., laikymą. Atsižvelgus į išdėstytas byloje nustatytas aplinkybes, prokuroro nuomone, D. A. suvokė, kad jai priklausančiose ūkinėse patalpose yra laikomos narkotinės medžiagos, kad šios medžiagos buvo jos žinioje bei buvo laikomos turint tikslą jas išplatinti.

Taip pat skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti iš D. A. namų kratos metu paimtus 3 840 litų, 510 eurų bei geltono metalo (aukso) dirbinių laužą. Nuteistosios teigimu, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas bylos medžiaga, pažeidžia jos šeimos turtinius interesus. Pažymima, kad skundžiamame nuosprendyje nenurodyti turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo pagrindai (BK 72 ir 72³ straipsniai). Byloje nėra įrodymų, kad paimtas turtas įgytas uždraustos veiklos būdu ar gautas nusikalstamu būdu, šioje dalyje nuosprendis pagrįstas tik prielaidomis. Pagal bylos įrodymus S. K. nuteistajai už narkotines medžiagas davė 80 litų, o likusieji kratos metu paimti pinigai ir juvelyriniai dirbiniai uždirbti teisėtai, priklausė D. A. šeimai, mirusiam vyrui bei dukroms, buvo skirti pragyvenimui ir namo remontui. Ne tik pati nuteistoji, bet ir jos sutuoktinis K. A., liudytojos R. S. ir Ri. S. nurodė, kad buvo sudarytos sutartys dėl namo langų keitimo, kitų būtinų statybos darbų atlikimo, K. A. turėjo santaupų iš gaunamos neįgalumo pašalpos, iš juvelyrinių dirbinių laužo ruošėsi daryti grandinėlę sau ir dukrai, o D. A. priklausė vienas vestuvinis žiedas, auksinis žiedas su akmenėliu, auksiniai auskarai ir auksinė grandinėlė, jokio kito nekilnojamojo turto ar sąskaitų kredito įstaigose nuteistoji teigia neturinti. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimui į užstatą nuteistosios dukros kreipėsi į V. K. (V. K.), kurio vardu buvo paimtas kreditas tam, jog būtų sumokėtas užstatas. Siekdama įrodyti išdėstytas aplinkybes, nuteistoji prašo kviesti liudyti R. S., Ri. S. ir V. K..

Nuteistoji D. A. atsikirtime į prokuroro apeliacinį skundą prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad prokuroro teiginys, jog ūkiniame pastate rastos narkotinės medžiagos priklausė jai ir sutuoktiniui K. A., yra nepagrįstas, prieštaraujantis bylos medžiagai. Nuteistosios teigimu, jos santykiai su sutuoktiniu buvo blogi, praktiškai jie gyveno atskirai ir neturėjo rakto nuo ūkinio pastato bei į šį pastatą negalėjo patekti. Nei vienas liudytojas nenurodė, kad priklausė ūkiniame pastate rasti maišeliai, ant jų nebuvo rasta D. A. pirštų antspaudų, taip pat byloje nėra įrodymų ir apie bendrą nuteistosios ir K. A. neteisėtą veiklą, todėl prokuroro teiginiai apie D. A. kaltę laikius ūkiniame pastate narkotines medžiagas yra paremti prielaidomis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro skundą, o nuteistosios D. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nuteistoji D. A. ir jos gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmetamas, nuteistosios D. A. apeliacinis skundas tenkinamas dalinai.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos, išsamiai išanalizavęs, kolegijos nuomone, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistosios apeliantės D. A. kaltės ir jos padarytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos.

Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai iš kaltinimo D. A. pašalino aplinkybes dėl 109,984 g narkotinės medžiagos - heroino – laikymo turint tikslą jį parduoti ar kitaip platinti ir dėl to neteisingai nusikalstamą veiką ne pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, o pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistosios D. A. kaltės pagrindė ne samprotavimais ar prielaidomis, o byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Byloje esantys faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, kolegijos nuomone, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka. Įrodymai, kuriais remdamasis teismas pagrindė nuteistosios D. A. kaltę ir jos veiką kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Argumentai, kuriais remdamasis prokuroras nesutinka su D. A. nusikalstamos veikos juridine kvalifikacija, iš esmės yra vienodi ir nėra nauji. Kaip seka iš prokuroro apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo turinio, šie argumentai buvo išsakyti jau ir pirmosios instancijos teisme.

Dėl 2014-04-16 kratos metu ūkiniame pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rastos 109,984 g narkotinės medžiagos heroino ( t. 1, b.l. 22-23 ), nuteistoji D. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad raktus nuo ūkinės paskirties pastato turėdavo tik jos vyras K. A., ji pati tenai neužeidavo, todėl nežino kokiu būdu toje patalpoje atsirado narkotinės medžiagos ( t. 2, b.l. 112-114 ). K. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad paketus su jam nežinoma medžiaga jo paprašė pasaugoti du nepažįstami vyriškiai, jis sutiko ir paslėpė tuos paketus virš durų staktos ūkiniame pastate. K. A. taip pat kaip ir nuteistoji, patvirtino, kad raktai nuo pagalbinės patalpos visada būdavo pas jį, jo žmona tenai nesilankydavo, apie saugomus paketus su jam nežinoma medžiaga D. A. nieko nesakė ( t. 1, b.l. 198-199, t. 2, b.l. 3-4 ). Apklausta pirmosios instancijos teisme kaltinamąja D. A. analogiškai kaip ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie pagalbinėse patalpose rastas narkotines medžiagas ji nieko nežino, nes raktai būdavo pas jos vyrą ir ji ūkiniame pastate nesilankydavo ( t. 3, b.l. 135-137 ). Tarnybiniame pranešime dėl kratos metu atliktų veiksmų nurodyta, kad K. An. asmens kratos metu, jo megztinio vidinėje kišenėje buvo rastas metalinis raktas, kurį patikrinus buvo nustatyta, jog tai yra raktas nuo ūkinio pastato užrakintos patalpos ( t. 1, b.l. 16 ). Ši aplinkybė sutampa su D. A. teisiamajame posėdyje ir K. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje ištirtų įrodymų visetu, pagrįstai motyvavo, kad narkotines medžiagas paslėpęs ūkiniame pastate galėjo laikyti K. A. be savo žmonos D. A. žinios.

Šioje baudžiamojoje byloje D. A. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, t.y. nustatyta, kad ji neteisėtai laikė ir pardavė S. K. 0,056 g heroino, o kitą dalį šios narkotinės medžiagos – 0,15 g neteisėtai laikė gyvenamojoje patalpoje, kol kratos metu pareigūnai ją rado bei paėmė. Sulaikytas S. K. patvirtino, kad heroiną pirko pas D. A.. Byloje taip pat yra policijos pareigūno ir liudytoju apklausto A. K. tarnybinis pranešimas apie S. K. sulaikymą, o taip pat jis parodė, kad disponavo informacija apie tai, jog D. A. su savo vyru galimai užsiima narkotinių medžiagų platinimu. Prokuroro apeliaciniame skunde prašoma įvertinti ir tai, kad gyvenamojoje patalpoje kratos metu ant elektroninių svarstyklių paviršiaus buvo rasti heroino pėdsakai, kas patvirtina aplinkybę, jog narkotinės medžiagos buvo sveriamos ir fasuojamos. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, bei iš kaltinimo D. A. pašalino labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – heroino – laikymą, turint tikslą jį parduoti. Vien tai, kad D. A. neteisėtai platino tos pačios rūšies narkotines medžiagas ir gyvenamojoje patalpoje rastos svarstyklės su heroino pėdsakais, gali būti vertinama tik kaip prielaida, kad ūkiniame pastate ji neteisėtai laikė tikslu platinti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, tačiau spėjimais negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio. Esant nepaneigtai K. A. versijai apie narkotinių medžiagų atsiradimo aplinkybes ir jų saugojimą ūkiniame pastate, nepakanka faktinių duomenų, remiantis skunde išdėstytais motyvais, pripažinti D. A. kaltą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Nuteistoji D. A. taip pat skundžia nuosprendį ir prašo sušvelninti jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę bei panaikinti turto konfiskavimą kratos metu paimtiems 3840 Lt, 510 Eur ir geltono metalo ( aukso) dirbinių laužui.

Teisėjų kolegijos nuomone, skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo švelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuteistajai D. A.. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai D. A. laisvės atėmimo bausmę, iš esmės išdėstė BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes – atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistosios D. A. asmenybę, vaidmenį nusikaltimo padaryme, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Nėra teisinio pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad D. A. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Savo kaltę apeliantė pripažino iš dalies ir tik verčiama surinktų įrodymų dėl narkotinių medžiagų pardavimo S. K.. Toks prisipažinimas negali būti pripažįstamas nuoširdžiu. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atsižvelgta į tai, kad D. A. anksčiau jau buvo teista už narkotinių medžiagų platinimą, tačiau išvadų nedarė ir vėl padarė sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Apeliaciniame skunde nurodytos po veikos padarymo nukentėjusiajai kilusios socialinio pobūdžio problemos nesudaro pagrindo konstatuoti netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą skiriant bausmę.

Motyvuodamas taikomą turto konfiskavimą, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad D. A. buvo anksčiau teista už narkotinių medžiagų platinimą, vėl jas platino už tai gaudama pinigines pajamas, byloje nėra pakankamai duomenų, kad jos gyvenamojoje vietoje rasti pinigai bei geltono metalo laužas priklauso kitiems asmenims, todėl pas ją rasti pinigai bei geltono metalo laužas turi būti konfiskuoti.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus. D. A. buvo pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad dalį namuose neteisėtai laikytos narkotinės medžiagos – 0,056 g heroino – už 80 Lt pardavė S. K., t.y. iš nusikalstamos veikos gavo 80 Lt pajamų, kurios ir laikytinos nusikalstamos veikos rezultatu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo atliktas įrodymų tyrimas ir liudytojais apklausti R. S. bei V. K.. Liudytoja R. S. parodė, kad yra D. A. duktė, anksčiau gyveno Italijoje ir maždaug kas du mėnesiai motinai į banko sąskaitą pervesdavo pinigus eurais. Šie pinigai buvo skirti namo remontui, nes reikėjo keisti langus. Turi išsaugojusi čekių knygelę, kurie patvirtina, kad siųsdavo motinai pinigus. Analogiškus parodymus davė ir liudytojas V. K.. Nuteistoji D. A. apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad dukra R. S. jai kas mėnesį pervesdavo 300-400 eurų. Auksiniai dirbiniai priklausė jos vyrui K. A.. Byloje esantys dokumentai – 2014- 04-15 pirkimo-pardavimo sutartis, kasos pajamų orderio kvitas ir UAB „Langų ekspertas“ užsakymo sąmata patvirtina, kad D. A. šeima 2014 metais turėjo legaliai įgytų lėšų ir jas naudojo bei planavo panaudoti namo remontui.

Įvertinusi byloje surinktus naujus rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, kolegija sprendžia, kad nenustatyta, jog kratos metu pas D. A. namuose rasti pinigai bei aukso dirbinių laužas yra nusikalstamos veikos rezultatas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentai dėl turto konfiskavimo yra nepakankami šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymui, todėl nuosprendis dalyje dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo yra keičiamas ( BPK 328 straipsnio 1 punktas ), panaikinant turto konfiskavimą daliai Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriuje pagal kasos pajamų orderį ( serija 10-20-PO-DEP Nr. 0105 ) saugomų pinigų - 3760 Lt ir geltono metalo dirbinių laužui, o konfiskuojant kaip nusikalstamos veikos rezultatą D. A. turtą – 80 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti turto konfiskavimą D. A. turtui - Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriuje pagal kasos pajamų orderį ( serija 10-20-PO-DEP Nr. 0105 ) saugomiems pinigams - 3760 Lt ir geltono metalo dirbinių laužui. Konfiskuoti D. A. priklausančius 80 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.