Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-04-20 · Civilinė byla Nr. 2-2133-794/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-04-20
Bylos Nr.
2-2133-794/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-10012-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Ieškovas
AB „Klaipėdos energija“
Atsakovas
Ž. Š.
Advokatai
Raimondas Mažulis, Mindaugas Badaras
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2133-794/2012(Proceso Nr. 2-06-3-10012-2012-9)Procesinio sprendimo kategorija 35.5.; 44.5.1.; 45.5.; 99.3.; 99.5.; 116.1. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Giedrei Narmontaitei, dalyvaujant ieškovo AB „Klaipėdos energija“ atstovui advokato padėjėjui Raimondui Mažuliui, atsakovui Ž. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui Ž. Š. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas AB „Klaipėdos energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo Ž. Š. priteisti 466,99 Lt skolą už šilumos energiją, 40,60 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas, šilumos energijos vartotojas, per 2008 m. lapkričio – 2009 m. balandžio mėn. laikotarpį įsiskolino ieškovui už šilumos energiją 466,99 Lt, bei jam priskaičiuota 40,60 Lt delspinigių.

Atsiliepimas

Atsakovas Ž. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad jis nesinaudoja jokiomis bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., nes įėjimas į jo patalpas yra tiesiai iš gatvės. Taip pat atsakovo manymu ieškinys nepagrįstas, nes ieškinyje nėra nurodyta už kokių bendro naudojimo patalpų šildymą privalo sumokėti ieškovui, nėra pateikta jokių paskaičiavimų, iš kurių būtų galima matyti kiek sunaudota šilumos gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., be to, nesutinka su bylinėjimosi išlaidomis už UAB „Gelvora“ paslaugas, nes tai nėra advokato išlaidos ir jos negali būti priteisiamos (b.l. 32).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaiko ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad visi butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti, mokėti mokesčius, todėl atsakovo argumentai, kad jis nesinaudoja bendro naudojimo patalpomis yra visiškai nereikšmingi. Taip pat nurodė, jog ieškovas paskaičiavimus dėl šildymo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. atliko, remiantis Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nutarimu patvirtinta metodika. Prašo patenkinti ieškinį visiškai, priteisti skolą, delspinigius, procesines palūkanas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 123,19 kv.m. negyvenamosios patalpos – ofisas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., nuosavybės teise priklauso Ž. Š. (b.l. 15). Pastatui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. tiekiamas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų (b.l. 51). Ž. Š. priklausančiam ofisui centrinis šildymas netiekimas, šios patalpos šildomos elektra (b.l. 15, 56). Už bendro naudojimo patalpų šildymą atsakovas per 2008 m. lapkričio – 2009 m. balandžio mėn. laikotarpį įsiskolino ieškovei už šilumos energiją 466,99 Lt, bei jam priskaičiuota 40,60 Lt delspinigių (b.l. 16-23).

Byloje kilo ginčas, ar atsakovas turi prievolę proporcingai apmokėti jam tenkančią išlaidų dalį už šilumą, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms, kuriomis jis nesinaudoja, šildyti.

Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 4.82 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog butų ir patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Bendroji namo inžinerinė įranga, susidedanti iš namo šilumos tinklų, vamzdynų ir angų, šildymo radiatorių, šilumos mazgų, karšto vandens ruošimo įrenginių, katilinių ir kitos bendro naudojimo inžinerinės techninės įrangos, yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (CK 4.82 str. 1 d., Daugiabučių namų savininkų bendrijų 2 str. 5 d. 2 p.), todėl kiekvieno buto, patalpų savininkas, net ir atsijungęs nuo pastato šildymo sistemos, išlieka visos pastato šildymo ir karšto vandens sistemos bendraturčiu ir panorėjęs vėl gali prie jos prisijungti.

Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnis numato, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. To paties įstatymo 29 straipsnio 3 dalis numato, kad butų, kurių apsirūpinimo šildymu būdas pakeistas, savininkai energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį. Šias Šilumos ūkio įstatymo nuostatas papildo LR CK normos, kurios numato, kad kiekvienas bendraturtis proporcingai savo turto daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat proporcingai savo turto daliai privalo apmokėti išlaidas, skirtas bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76, 4.82 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas AB “Klaipėdos energija“ yra namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, šilumos tiekėjas (b. l. 51). Atsakovui priklauso 123,19 kv.m. negyvenamosios patalpos – ofisas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. (b. l. 15). Atsakovui priklausančios patalpos yra atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos, tačiau, esant dabartiniam teisniam reguliavimui, net ir atsijungusi nuo pastato šildymo sistemos atsakovas išlieka visos pastato šildymo ir karšto vandens sistemos bendraturčiu ir panorėjęs vėl gali prie jos prisijungti. Atsakovas, būdamas patalpų adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. savininku, kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Todėl atmestinas atsakovo argumentas, jog jam nesinaudojant bendro naudojimo patalpomis, nėra pareigos šių bendro naudojimo patalpų išlaikyti. Bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju tarp šalių rašytine forma energijos tiekimo sutartis nebuvo sudaryta, bet sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (LR CK 6.38 str.). Duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs prievolę ar pareiškęs ieškovui pretenzijas dėl energijos kokybės, skolos priskaičiavimo, nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 466,99 Lt skolos yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl delspinigių.

Pagal energijos (ar energinių išteklių pirkimo – pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Lietuvos Respublikos Šilumos įstatymo 19 straipsnyje yra numatytos sąlygos, kurios privalomos sudarant šilumos tiekimo sutartis. Tarp privalomų sutarties sąlygų inter alia nurodyta šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą. Tai rodo, kad sudarant šilumos tiekimo sutartis privaloma numatyti atsakomybę už įsipareigojimų nevykdymą, t. y. numatyti netesybas. LR CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Lietuvos Respublikos vyriausybė 1995-01-25 nutarimu Nr. 124 (1996-10-04 nutarimo Nr. 1161 redakcija) nustatė, kad gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energija, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną. LR CK 6.72 straipsnis numato, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje konstatuojama, kad nesant rašytinės energijos tiekimo sutarties, sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2004). Nagrinėjamu atveju tarp šalių rašytine forma energijos tiekimo sutartis nebuvo sudaryta, bet sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija. Abiejų šalių valia – tiekti ir gauti šiluminę energiją realizuota konkliudentiniais veiksmais. Ieškovas užtikrino atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių bendrų patalpų šildymą, atsakovas priėmė ir naudojosi šilumos energija, jokių pretenzijų ieškovui neturėjo. Tai rodo, kad ieškovas tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl atsakovas privalėjo laiku sumokėti už gautą šiluminę energiją, o jam to nepadarius, ieškovas pagrįstai paskaičiavo ir delspinigius (b. l. 16), todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 40,60 Lt delspinigius yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos inter alia išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas AB „Klaipėdos energija“ (Įgaliotojas) su UAB „GELVORA“ (Įgaliotinis) 2009-06-30 sudarė pavedimo sutartį Nr. 09-20-61 Dėl atstovavimo teismuose, pagal kurią Įgaliotinis įsipareigoja inter alia sudaryti teisinės pagalbos sutartį atstovavimo sutartį (toliau – Pavedimo sutartis) su advokatu ar advokato padėjėju dėl Įgaliotinio interesų atstovavimo teisme ir pavesti advokatui ar advokato padėjėjui atstovauti Įgaliotojo interesus teisme dėl skolos priteisimo iš Įgaliotojo skolininko visuose teismuose su visomis teisėmis, įstatymo suteiktomis pareiškėjui (ieškovui), įskaitant teises pasirašyti ieškinį ir jį pateikti teismui (b. l. 9-13). Pavedimo sutartyje numatyta, kad šalių įgalioti atstovai pasirašo skolininkų perdavimo teisminiam išieškojimui aktą, kuris yra pagrindas Įgaliotiniui įgyvendinti šioje sutartyje numatytas pareigas (sutarties 4 p.), tarp kurių ir ruošti procesinius dokumentus (sutarties 5 p.). Pavedimo sutarties 15.1 punkte numatyta, kad už kiekvieną bylą, t. y. už bylą pradedamą pagal ieškinį Įgaliotojas moka Įgaliotiniui 290,00 Lt. plius PVM. 2009-06-30 UAB „GELVORA“ sudarė atstovavimo sutartį su advokatu Mindaugu Badaru, kuriam pavedama atstovauti UAB „GELVORA“ inter alia visų rūšių ir instancijų teismuose su visomis teisėmis priklausančiomis ieškovui, tame tarpe su teise pasirašyti ieškinius. UAB „Gelvora“ ir AB „Klaipėdos energija“ 2011-07-29 pasirašė suteiktų paslaugų suderinimo aktą pagal SF Nr. GSK000036707 iš kurio matyti, kad UAB „GELVORA“ parengė ieškinį ir dėl atsakovo Ž. Š. (b. l. 25-26). Už teismo dokumentų paruošimą pagal minėtą aktą AB „Klaipėdos energija“ sumokėjo (b. l. 24). Teismas šias išlaidas laiko būtinomis ir pagrįstomis, todėl ieškovui jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 70,00 Lt už sumokėtą žyminį mokestį, 350,90 Lt išlaidų procesinių dokumentų paruošimui, iš viso 420,90 Lt, priteistinos iš atsakovo (LR CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 275, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo Ž. Š. 466,99 Lt skolą, 40,60 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2012-01-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 420,90 Lt ieškovui AB „Klaipėdos energija.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Teisėjas Vaclovas Paulikas