Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2018-12-19 · Civilinė byla Nr. 2-10253-301/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-19
Bylos Nr.
2-10253-301/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Teresė Klimienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Atsakovas
M. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-10253-301/2018Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04521-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 19 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Teresė Klimienė,

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui M. J. dėl nuostolių regreso tvarka atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškiniu ieškovas prašo, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.249 straipsnio 4 dalimi, 6.263 straipsniu, 6.270 straipsniu, 6.280 straipsniu, priteisti iš atsakovo M. J. 1346 Eur nuostolių atlyginimą regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur žyminį mokestį, priimant sprendimą už akių (b. l. 1-2 – ieškinys).

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (įteikta tėvui) (b. l. 36). Atsakovas be pateisinamų priežasčių per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl teismas, esant ieškovo prašymui ieškinyje (b. l. 1-2) priima sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos rašytiniai duomenys (b. l. 3-4 – policijos pažymą apie eismo įvykį, b. l. 5-6 – pranešimas apie eismo įvykį, b. l. 7 – prašymas išmokėti išmoką, b. l. 8-12 – paslaugų teikimo sutartis ir jos pakeitimas, b. l. 13-14 – transporto priemonės techninės apžiūros protokolas, b. l. 15-17 – fotonuotraukos, b. l. 18-21 – žalos sąmatos, b. l. 22 – išvada apie transporto priemonės rinkos vertę, b. l. 23-25 – transporto priemonių skelbimų portalų išrašo kopijos, b. l. 26 – išvada apie transporto priemonės likutinę vertę, b. l. 7 – mokėjimo dokumento kopija, b. l. 28 – mokėjimo nurodymas, b. l. 29,30 – pretenzija, pakartotinė pretenzija, b. l. 31 – įgaliojimas) liudija, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. Marijampolėje Kauno gatvėje dėl atsakovo, vairavusio transporto priemonę OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu transporto priemonė OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. AB Lietuvos draudimas, veikdamas ieškovo vardu (Paslaugų teikimo sutartis Nr. 1), atsižvelgdamas į nukentėjusio asmens prašymą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir ją atlygino, išmokėdamas 1346 Eur dėl transporto priemonės MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30d. nutartis byloje Nr. 3K-3-382/2009).

TPVCAPD teisinių santykių privalomumas pagrįstas šių santykių objekto – transporto priemonės – specifiškumu. Aiškinant įstatymo normas, reglamentuojančias sausumos transporto priemonių draudimą, būtina atsižvelgti į tai, kad naudojamos transporto priemonės yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis). Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, sukuria imperatyvią pareigą jos valdytojams draustis civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir laikytis tam tikrų reikalavimų jas eksploatuojant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-300/2010).

TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai kaltininkas padaro žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, išmoką už per eismo įvykį padarytą žalą nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims moka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Ieškovas, kompensavęs nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką už padarytą žalą, įstatymo pagrindu įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti padarytą žalą (CK 6.2 straipsnis, 6.111 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnis). Ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas per nustatytą terminą žalos neatlygino. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Tokiu būdu ieškovui iš atsakovo priteistina 1346 Eur nuostolių atlyginimas regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. lapkričio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro valstybei sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad LR Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistas 2014-09-23 LR Finansų ministro ir Teisingumo ministro 2014-09-23 įsakymu Nr.1R-298/1K-290) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur, šioje byloje susidariusios mažesnės nei 3 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsniu, 14 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, buveinės adresas Algirdo g. 38, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, naudai 1346 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt šešis eurus) nuostolių atlyginimą regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. lapkričio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40 Eur (keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Teresė KlimienėSprendimo už akių patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti procesinio dokumento nepateikusiai šaliai – atsakovui ir ieškovui (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis, 7 dalis).