Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

S. B. 2024 m. gruodžio 8 d., apie 16.48 val. kelyje Nr. A6 „Kaunas - Zarasai – Daugpilis“ 136 kilometre, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,85 prom. neblaivumas, vairavo automobilį Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta visiškai įrodyta, kad S. B. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,85 prom. neblaivumas. Šią išvadą teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. S. B. pripažino visas pareikštame kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, kad vairavo neblaivus, sutiko su nustatytu neblaivumo laipsniu. Kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtinta ir procesinių veiksmų atlikimo protokoluose, neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys. Aukščiau nuosprendyje nurodyti įrodymai atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama S. B. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas kaltinamojo veiksmus kvalifikuoja kaip nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padarius nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis S. B. ir A. B. teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pateikė rašytinius prašymus (b. l. 124, 125).

Teisiamajame posėdyje A. B. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Tai, kad sūnus vairavo neblaivus, jai buvo labai netikėta, nes sūnus nepiktnaudžiauja alkoholiu, labai retai išgeria alaus. Sūnus labai atsakingas žmogus, jie pastoviai bendrauja, santykiai labai geri. Ji pati turi pedagoginį išsilavinimą, dirbo kraštotyros srityje, mokykloje. Sūnus dėl įvykio labai išgyvena, pažadėjo daugiau taip nesielgti (b. l. 131-132).

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

S. B. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (nesunkų nusikaltimą), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jo veiksmais žala nebuvo padaryta. S. B. baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, nusižengimai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebegaliojantys (b. l. 88-98), neteistas (b. l. 86-87), dirba (b. l. 109-114), priklausomybių kabineto įskaitoje neregistruotas (b. l. 101), gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi (b. l. 104-105). Neigiamai S. B. charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Įvertinus nurodytus duomenis, teismas turi pagrindą manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad ir valstybinė kaltintoja neprieštaravo kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismas sprendžia, kad A. B. yra tinkama būti laiduotoja. Ji yra kaltinamojo mama, juos sieja geri, artimi santykiai. A. B. teisiamojo posėdžio metu išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį bei atskleidė savo neigiamą požiūrį į sūnaus poelgį. A. B. yra pensininkė, turi pedagoginį išsilavinimą, anksčiau dirbo kraštotyros srityje, mokykloje, neteista, administracine tvarka nebausta, gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų dėl jos elgesio nėra gavusi (b. l. 125-127). Teismo vertinimu, ji gali turėti teigiamos reikšmės darant įtaką kaltinamajam. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad A. B. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos ir pagrindas kaltinamojo atžvilgiu taikyti laidavimo institutą, todėl S. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laiduotojos A. B. laidavimą.

Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, S. B. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos A. B. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų šešių mėnesių terminui be užstato bus pakankama poveikio priemonė S. B..

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Teismo vertinimu, S. B. prieš sėsdamas už vairo neblaivus privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, todėl ji privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas, ir kas teismui leidžia daryti išvadą, jog net ir atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis ja jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam S. B. įvertina, kad jis nusikalstamą veiką padarė, kai jam buvo nustatytas sunkus (2,85 prom.) neblaivumo laipsnis. Nors padaryta nusikalstama veika pasekmių nesukėlė, neabejotina, kad galimų neigiamų pasekmių nagrinėjamu atveju buvo išvengta ne dėl aktyvių S. B. veiksmų, bet tik laimingo atsitiktinumo dėka. Kartu pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam dvejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. gruodžio 11 d. (b. l. 78-81).

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

S. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasi transporto priemone – automobiliu Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone.

Liudytoju teismo posėdyje apklaustas D. V. parodė, kad transporto priemonė registruota jo vardu, tačiau faktiškai priklauso S. B., kuris ją įsigijo išsimokėtinai, bet nespėjo perregistruoti savo vardu (b. l. 131-132).

Automobilis Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas D. V. vardu, faktiškai priklauso pačiam kaltinamajam, todėl automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė konfiskuotinas (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

VI. Kiti procesiniai klausimai

Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotini turto konfiskavimą vykdysiančiam subjektui.

S. B. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas AB „Regitra“.

Transporto priemonės prikimo – pardavimo sutartį paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

S. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos A. B. laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti S. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. gruodžio 11 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 1 punktu, transporto priemonę – automobilį Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą D. V., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, konfiskuoti.

S. B. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Automobilį Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiam subjektui.

Nuosprendžiui įsiteisėjus S. B. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti AB „Regitra“.

Transporto priemonės prikimo – pardavimo sutartį palikti saugoti byloje.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą S. B. ir laiduotojai A. B., kad:

- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.