Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, susituokęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011 m. vasario 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams; bausmę atlikęs, 2012 m. rugsėjo 17 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

2) 2014 m. birželio 13 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams; bausmę atlikęs, 2015 m. kovo 12 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

3) 2015 m. gegužės 11 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4) 2016 m. birželio 29 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 282 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 10 mėnesių; remiantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, bausmė subendrinta su 2015 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams; 2017 m. spalio 23 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro; teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje;

M. J. , gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, verčiasi individualia veikla, gyvena (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2019 m. balandžio 4 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamieji N. A. ir M. J. 2019 m. kovo 23 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, veikdami bendrai, tyčia smurtavo prieš mažametį R. K., gimusį (duomenys neskelbtini), ir nepilnametį A. K., gimusį (duomenys neskelbtini), o būtent N. A. sugriebė R. K. už riešų ir, laikydamas savo rankose R. K. rankas, sudavė ant lovos sėdinčiam A. K. ne mažiau kaip dešimt kartų į veidą ir kitas kūno vietas, po to N. A. pakėlė R. K. ir užmetė jį ant A. K., po ko M. J. kumščiu sudavė vieną kartą A. K. į veidą, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, M. J. sugriebė už peties A. K. ir pargriovė jį ant grindų, koja spyrė du kartus A. K. į galvos sritį, kumščiu sudavė jam ne mažiau tris smūgius į galvos sritį, po to sugriebęs už rankos ir kojos, tempė jį grindimis ir išstūmė į lauką, kur spyrė vieną kartą A. K. į koją, tokiais smurtiniais veiksmais kaltinamieji sukėlė fizinį skausmą mažamečiui R. K. ir nepilnamečiui A. K..

Kaltinamasis N. A. kaltę pripažino visiškai. Duodamas teisme paaiškinimus, nurodė, kad kaltinamasis M. J. yra jo brolis, jie gyvena (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis pažinojo nukentėjusiuosius brolius A. ir R. K., kurie anksčiau gyveno kaimynystėje, ir jam buvo žinoma, kad jie abu yra vaikai, R. buvo gal 12-os metų, o A. buvo metais vyresnis. Vaikų motina buvo mirusi, jie gyveno su tėvu, kuris buvo linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, vaikais nesirūpino, todėl A. ir R. K. kone kiekvieną dieną būdavo pas kaltinamuosius, žiūrėdavo televizorių, gaudavo pavalgyti. Kaltinime nurodytą dieną A. ir R. K. irgi buvo atėję pas juos, tą kartą kaltinamasis su broliu M. ir jų draugu D. B. kambaryje gėrė alkoholinius gėrimus. A. K. irgi išgėrė. Paskui A. ir R. K. tarpusavyje susimušė. A. buvo stipresnis, įveikė R.. Tada kaltinamasis N. A., norėdamas pajuokauti, pasakė R. K., kad nereikia pasiduoti, ir rankomis suėmė jam už riešų bei taip laikydamas jo rankas sudavė smūgius A. K., kuris tuo metu sėdėjo ant lovos. Kiek tiksliai buvo smūgių nežino, smūgius sudavė į veidą ir kitas kūno vietas. A. K. neverkė, bet kaltinamasis suprato, kad nukentėjusiajam nuo smūgių galėjo skaudėti. R. K. už riešų jis laikė stipriai, tai irgi galėjo sukelti vaikui skausmą. Paskui kaltinamasis suėmė R. K. ir pakėlęs užmetė jį ant A. K.. Tada prie A. K. prišoko kaltinamasis M. J. ir sudavė A. smūgius, po to išvijo jį į kiemą. Vėliau, jau kai buvo atliekamas tyrimas, kaltinamasis sužinojo, kad visa tai telefonu nufilmavo kambaryje buvęs D. B.. Dėl padaryto nusikaltimo kaltinamasis gailisi, suvokia, kad padarė skriaudą vaikams, jo elgesiui turėjo įtakos ir tai, kad jis buvo neblaivus.

Kaltinamasis M. J. kaltę visiškai pripažino. Paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną jis pasigedo piniginėje buvusių 50 Eur. Tada pas juos į namus buvo atėję kaimynystėje gyvenę vaikai A. ir R. K.. Kaltinamasis iš R. K. sužinojo, kad jo pinigus paėmė A. K.. Kaltinamasis nuėjo pas vaikų tėvą ir pareikalavo grąžinti 50 Eur. Netrukus A. K. atidavė kaltinamajam 40 Eur, likusius 10 Eur buvo jau išleidęs. Po to jie visi buvo kaltinamojo namuose, kambaryje gėrė alų. A. K. pradėjo stumdytis su R. K., sudavė jam smūgius. Tada N. A. suėmė R. K. rankas ir sudavė jomis A. K. į veidą, po to užmetė R. ant A.. Paskui A. K. sukonfliktavo su kaltinamojo drauge E. ir norėjo ranka suduoti jai smūgį. Tai pamatęs, kaltinamasis nesusivaldė, todėl sumušė A. K.. Be to, jis dar buvo piktas ant A. K. už pavogtus pinigus. Kaltinamasis pripažino, kad jis tyčia sudavė rankomis smūgius A. K. į galvą, pargriovė jį ant žemės, spyrė kelis kartus, nutempė grindimis prie durų ir išstūmė į lauką, ten dar spyrė į koją. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Kaltinamiesiems N. A. ir M. J. visiškai pripažinus kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai teisme nebūtų tiriami, esant Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) Veiklos skyriaus tyrėjo A. K. 2019 m. birželio 20 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-24306, iš D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P9 lite“, kurį ištyrus rasti trys vaizdo įrašai, juose užfiksuoti fizinio smurto veiksmai prieš du vaikus, kaip vėliau nustatyta prieš A. K., gimusį (duomenys neskelbtini), ir R. K., gimusį (duomenys neskelbtini); tuo pagrindu priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-25888-19 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje (1 t., b. l. 1–3).

Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad ištyrus vaizdo įrašus, nustatyta, jog pirmame vaizdo įraše VID_20190323_012814 (21 sek. trukmės), užfiksuoti įvykiai vyksta namo kambaryje, kuriame yra du paaugliai, vienas iš jų apsirengęs tamsios spalvos drabužiais, kitas šviesiu džemperiu ir kareiviško tipo kelnėmis; įraše girdėti vyriškas balsas, kuris sako „per kojas, k..., jobink ir pargrius greitai“, po to tamsiais rūbais vilkintis paauglys prieina prie kito paauglio, kuris tuo metu sėdi, šis ant priėjusiojo spjauna; trečias asmuo, kuris vilki baltos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis bei pilkos spalvos kelnėmis, nusikeikia „eik tu n...i“, atsistoja nuo kėdės, tuo metu girdisi vyriškas balsas „R., jei nusileisi taip, tai pizė bus“; tada paauglys tamsiais rūbais taria kitam paaugliui „šok, davai šok“, o vyriškas balsas sako „p.. galvon ir viskas“; paauglys tamsiais rūbais sako „galvoji aš nusileisiu?“, tuo vaizdo įrašas baigiasi; antrojo vaizdo įrašo VID_20190323_013442 trukmė 3 min. 17 sek., jame užfiksuoti tie patys du paaugliai, jie tarpusavyje mušasi, vienas iš jų, kuris vilki šviesiu džemperiu, pargriauna ant grindų antrąjį, vyriški balsai ragina suduoti smūgius į galvą, pargriautas jaunuolis guli ant grindų, o jį pargriovęs jaunuolis atsisėda ant lovos, vėl girdisi kelių vyrų balsai, jie keikdamiesi sako „eik tu n..., R., tu nemoki daužytis. Eik tu, k..., duchai, kelkis, k..., eik tu, moške, pakelk tu jį n...“; po to vyras, apsirengęs baltais marškinėliais, pakelia jaunuolį nuo grindų ir stovėdamas jam už nugaros savo rankomis suima to jaunuolio rankas ties riešais ir abu prieina prie kito jaunuolio, kuris sėdi, ir bandoma suduoti jam smūgius; tuo metu vaizdo įraše atsiranda dar vienas vyras, apsirengęs tamsios spalvos drabužais, kuris prieina prie stovinčio jaunuolio ir taip pat suima jo rankas bei sako „ateik čia“, vyriškas balsas sako „kad jo galva atlipus“, o tamsiai apsirengęs vyras ria „trenk, jei lūš pirštai, tavo bėdos“, tada jaunuolis, kurio rankas tas vyras laiko, atsako „tai tavo lūš greičiau negu mano“; po to tamsiai apsirengęs vyras, suėmęs jaunuolio rankas, suduoda jomis smūgius ant lovos sėdinčiam jaunuoliui, po to jaunuolis, kurio rankas laiko vyras, sako „pirštas“, po ko vyras tamsiais rūbais pakelia tą jaunuolį į viršų ir meta ant lovos, nuo ko jaunuolis atsitrenkia į lovą ir nukrenta ant grindų, o tuo tarpu vyras, vilkintis baltais marškinėliais, suduoda vieną smūgį sėdinčiam jaunuoliui; vyras, vilkintis tamsiais rūbais, pakelia nuo grindų jaunuolį ir kartu su juo eina link antrojo jaunuolio, o vyriškas balsas sako „ana, žiūrėk, lenkas ką daro“; tada į kambarį įbėga moteris, vilkinti margą palaidinę ir tamsios spalvos kelnes, kuri suduoda kelis kartus vyrui, apsirengusiam tamsios spalvos drabužiais; vaizdo įraše girdimas juokas; moteris koja spiria gulinčiam jaunuoliui ir liepia jam keltis, tada išeina iš kambario; po to vyras tamsios spalvos rūbais pakelia nuo žemės jaunuolį ir numeta jį ant kito jaunuolio, sėdinčio ant lovos; pasigirsta juokas ir žodžiai „n..., užmetė ant to“; baltais marškinėliais vilkintis vyras spiria koja ant žemės gulinčiam jaunuoliui ir sako „kelkis, tu debile, kiek tu gali gulėt“; trečiame vaizdo įraše VID__20190323_013529, kurio trukmė 41 sek., matomi tie patys jaunuoliai tame pačiame kambaryje, šviesiai apsirengęs jaunuolis kaire koja suduoda smūgius tamsiai apsirengusiam jaunuoliui, kuris susilenkęs, stengiasi išvengti smūgių, rankomis dengiasi veidą; prie jų prieina vyras baltos spalvos marškinėliais ir jaunuolius išskiria, sako „nespardyk“, po to šviesiu džemperiu vilkintis jaunuolis atsisėda ant lovos, ten guli mergina, ji bando jam suduoti rankomis į veidą, juos išskiria baltos spalvos marškinėliais apsirengęs vyras ir kelis kartus kumščiu suduoda jaunuoliui smūgius į galvą, šis dengiasi nuo smūgių rankomis, vyriškas balsas sako „baik, moške, baik“, tuomet vyras liaujasi smūgiuoti ir suėmęs jaunuoliui už kojų tempia jį grindimis bei išstumia pro lauko duris, dar spiria jam koja sakydamas „p... iš čia“, jaunuolis nubėga, o vyras jį vejasi, spiria ir nusikeikia, tuo vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 8–10).

Nepilnametis nukentėjusysis A. K., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jis pažįsta kaltinamuosius N. A. ir M. J., pas juos nueidavo, kai namuose nebūdavo ką veikti. Jis prisimena atvejį apie muštynes, kada jis ir jo brolis R. buvo filmuojami. Tą dieną A. K. buvo apsirengęs baltu džemperiu ir pilkos spalvos treninginėmis kelnėmis, o jo brolis R. vilkėjo tamsiai mėlynomis kelnėmis, su juostomis ant šonų, ir tamsios spalvos megztuku. Tada A. K. su broliu R. buvo pas N. A., ten dar buvo M. J. ir D. B., jie visi gėrė degtinę, davė jos ir A. bei R.. Išgėręs A. K. užmigo. Prabudo, kai brolis R. jam sudavė. Kambaryje buvę asmenys ragino R., kad šis,,susikaltų“ su A.. M. J., o paskui ir N. A. mokino R. muštis, jie atsistojo R. už nugaros ir valdė jo rankas. A. K. atsisėdo ant lovos, ten gulėjo nepilnametė mergaitė, su ja A. K. sukonfliktavo, nes ji jam kažką aiškino, norėjo jam trenkti, tada ir jis užsimojo, bet jai netrenkė. Tuo momentu prie jo prišoko M. J. ir pradėjo jį mušti per galvą, numetė nuo lovos, pagriebė už peties ir pargriovė ant grindų, tada pradėjo kumščiais daužyti per galvą, paskui tris kartus trenkė jam į galvą kojos keliu. A. K. rankomis dengėsi nuo smūgių, kurie visi buvo suduoti daugiausiai į galvą. Paskui M. J. išmetė jį pro duris. Po to dar vaikė jį po kiemą, spardė, bet jis pabėgo. R. tada liko kambaryje, namo parėjo po poros valandų. A. K. teigimu D. B. viską filmavo. Nuo suduotų smūgių A. K. skaudėjo galvą, mėlynių ar randų nebuvo, bet galvoje atsirado guzai. Anksčiau irgi buvo tokių atvejų, kai M. J. jį mušė už tai, kad jis su broliu R. neatėjo pas jį padėti. Kartais nuo jo pabėgdavo, bet būdavo, kad jį pasigaudavo. Mušdavo rankomis daugiausia per galvą. Kad kaltinamieji būtų filmavę juos su broliu nuogus, nėra buvę. Apie tai, kas įvyko tą vakarą pas kaltinamuosius, taip pat apie ankstesnius mušimus A. K. nėra niekam sakęs (t. 1, b. l. 19–20).

Mažametis nukentėjusysis R. K., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad prisimena tokį atvejį, kada M. J. mušė jo brolį A. K.. Tą dieną jis su broliu buvo nuėjęs pas M. J. į namus. M. J. ir N. A. turėjo du butelius degtinės ir ją gėrė kartu su pažįstamu D., davė degtinės ir R. bei A.. Paskui suaugusieji liepė R. prikelti brolį A. ir jį mušti, R. tą ir darė, mušė brolį kumščiais, o A. gynėsi. D. viską filmavo. M. J. buvo suėmęs R. rankas ir jomis smūgiavo A.. M. J. ir pats mušė A., nes šis lindo prie jo draugės. M. J. mušė A. rankomis per šoną, per pilvą, mušė su kelieniu, A. verkė, jis buvo ant žemės, paskui M. išmetė jį pro duris. R. K. M. J. nemušė (1 t., b. l. 15–16).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. P. parodė, kad ji yra R. ir A. K. laikinoji globėja, vaikai į jos šeimą atvyko 2019 m. birželio pradžioje. Vaikai buvo paimti iš tėvo dėl nepriežiūros. Globėjos šeimoje A. ir R. elgiasi gerai, tik pradžioje jie buvo sutrikę, išsigandę. Vaikai lanko mokyklą, mokytojai dėl jų elgesio nesiskundžia. A. ir R. K. alkoholio nevartoja, nerūko. Vaikai jai pasakojo apie M. J. ir N. A., sakė, kad šie juos skriaudė, mušė, vertė dirbti įvarius sunkius darbus. A. pasakojo, kad jį vertė dirbti miške, nešioti kulbes, nors jis sakydavo, kad jam sunku. Už darbus vaikams duodavo cigarečių pakelį, penkis eurus arba savaitgalį leisdavo išgerti. R. yra sakęs, kad jis buvo išrengtas nuogai ir nufotografuotas, bet smulkiau to įvykio aplinkybių vaikas nepasakojo. Civilinio ieškinio globėja nereiškia (1 t., b. l. 98–99, 100).

Iš globos namų (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 5 d. vaikai R. ir A. K. buvo apgyvendinti gobos namuose (duomenys neskelbtini), jiems buvo atliktas psichologinis įvertinimas, kurio metu atsiskleidė vaikų itin sunkios, traumuojančios patirtys (1 t., b. l. 25–32).

Pagal Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą informaciją nepilnamečiai R. ir A. K. augo socialinės rizikos šeimoje, į apskaitą šeima įrašyta dėl girtavimo, vaikų motina mirusi 2011 m., tėvas girtaujantis, jis nevykdė tėvų pareigų rūpintis vaikų fizine ir emocine sveikata, dvasiniu ir doroviniu vystymusi, jų laisvalaikiu, nesudarė vaikams saugios ir sveikos aplinkos, vaikams nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2018 m. spalio 29 d. buvo nustatyta laikinoji globa senelės A. T. šeimoje, o 2019 m. gegužės 26 d. vaikai buvo paimti iš šeimos, nustatytas antras grėsmės vaikams lygis, gautas teismo leidimas paimti vaikus iš tėvo, vaikams nuo 2019 m. birželio 7 d. nustatyta laikinoji globa K. P. šeimoje (1 t., b. l. 63–96).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji N. A. ir M. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia naudojo fizinį smurtą prieš vaikus R. K. ir A. K.. Fizinis smurtas pasireiškė tuo, kad abu kaltinamieji paeiliui buvo suėmę rankomis R. K. už rankų riešų, N. A., laikydamas R. K. rankas, tyčia smūgiavo eilę kartų A. K. į veidą ir kitas kūno vietas, be to, N. A. pakėlė R. K. ir metė jį ant sėdinčio A. K., po ko R. K. nukrito ant grindų. Tuo tarpu kaltinamasis M. J. kumščiu sudavė smūgius sėdinčiam A. K. į galvą, pargriovė jį ant grindų, du kartus spyrė koja į galvą, sugriebęs už rankos ir kojos tempė A. K. grindimis, išstūmė į lauką ir dar kartą spyrė jam į koją. Kaltinamieji N. A. ir M. J. tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu pripažino padarę kaltinime nurodytus veiksmus nukentėjusiųjų R. ir A. K. atžvilgiu. Kaltinamųjų paaiškinimus patvirtina nuoseklūs nukentėjusiųjų parodymai, kurie sutampa su į bylą pateiktame vaizdo įraše užfiksuotais duomenimis. Abu kaltinamieji intensyviais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiesiems R. ir A. K. fizinį skausmą, tai patvirtina nukentėjusiųjų duoti parodymai, be to, iš vaizdo įrašų matyti, kad R. K., parkritęs ant grindų po N. A. atliktų smurtinių veiksmų, kurį laiką gulėjo ir nesikėlė, buvo užsidengęs veidą rankomis, o A. K., parvirtęs ant fotelio ir lovos, gūžėsi, rankomis bandė užsidengti nuo M. J. suduodamų smūgių, o pargriautas ant grindų irgi gulėjo, nesikėlė, kas sudaro pagrindą teismui spręsti, jog dėl kaltinamųjų smurtavimo vaikai jautė fizines kančias ir skausmą. Kaltinamieji suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė jų padarinius, t. y. tyčia smurtaudami prieš vaikus, jie, būdami suaugę ir pakaltinami, suvokė, kad tokiais savo veiksmais sukels padarinius – mažų mažiausiai vaikai patirs fizinį skausmą, ir kaltinamieji norėjo taip elgtis. Teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, požymiai, nes buvo smurtaujama prieš vaikus, kurių vienas – R. K. buvo 12 metų amžiaus, t. y. mažametis.

BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kaltinamieji N. A. ir M. J. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), dėl kurio kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tai pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau teismas įvertina ir tai, kad N. A. teisiamas jau penktą kartą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams, ši aplinkybė sunkina atsakomybę. N. A. baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus, paskirtos baudos nesumokėtos (2 t., b. l. 17–21). Kartu teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis dirba, turi šeimą, išlaiko du mažamečius vaikus. Įvertinus visas bylos aplinkybes ir siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam N. A. skirtina BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, tačiau atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, taip pat į kaltinamojo asmenines savybes, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (duomenų apie naujus teisės pažeidimus nėra), teismas sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant atitinkamus įpareigojimus, kurių visuma turės poveikį kaltinamajam, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikaltimų. Kaltinamasis M. J. nusikalto būdamas neteistas, tačiau teismas įvertina tai, kad 2019 m. vasario 14 d. jis buvo padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, už kurį yra nuteistas 2019 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu, po to padarė naują tyčinį nusikaltimą, susijusį su fizinio smurto panaudojimu prieš mažametį, kas rodo, kad M. J. nusikalto neatsitiktinai, jis turi polinkį smurtauti kito žmogaus atžvilgiu. Baustas administracinėmis nuobaudomis, baudos nesumokėtos (1 t., b. l. 128–134). Kartu teismas įvertina tai, kad M. J. prisipažino ir gailisi, kas lengvina atsakomybę, byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis dirba, yra jauno amžiaus. Siekiant bausmės tikslų, jam skirtina BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta baudos bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrintina su Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme, jas visiškai sudedant. Kadangi baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų įrodymą, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmes, skiriamas abiems kaltinamiesiems už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, sumažinti vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301–307 straipsniais,

nusprendžia:

N. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 8 punktais, atidėti N. A. laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per penkis mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti 60 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 40 MGL dydžio, t. y. 2 000 Eur baudą. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šią bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, jas visiškai sudedant, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 40 MGL dydžio, t. y. 2 000 (dviejų tūkstančių) eurų baudą ir laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant M. J. neatlygintinai išdirbti 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laisvės apribojimo bausmę, iš dalies atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad M. J. paskirtą 40 MGL dydžio baudą privalo sumokėti per keturis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui reikia pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, bus pradėtas priverstinis baudos išieškojimas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Prie bylos pridėtus tris kompaktinius diskus su vaizdo įrašais palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.