Alytaus apylinkės teismo nutartis

pareiškėjui (nuteistajam) S. U.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo (nuteistojo) S. U. prašymą dėl įstatymo, lengvinančio nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo – veikos perkvalifikavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu prokurorė prašo S. U. prašymo netenkinti. Paaiškino, kad S. U. prašo perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką iš 1961 m. 225 straipsnio 2 dalies į šiuo metu galiojantį BK 284 straipsnį, nes, jo manymu, veikos perkvalifikavimas palengvintų galimybę pareiškėjo motinai gauti valstybinę antro laipsnio pensiją. Nagrinėjamu atveju baudžiamasis įstatymas numato, kad veikos perkvalifikavimas turi turėti įtaką nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinei padėčiai, tuo tarpu šiuo atveju veikos perkvalifikavimas įtakos galiami turėtų nuteistojo motinos teisinei padėčiai, t. y. antrojo laipsnio valstybinei pensijai gauti. Prokurorė, atsižvelgdama į galiojančio įstatymo ir visuotinai pripažintas tarptautinės teisės nuostatas, pagal kurias baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią tik tuomet kai palengvina paties nuteistojo padėtį, mano, kad S. U. prašymas negali būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad 1989 m. sausio 17 d. Prienų liaudies teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-5/89 S. U. nuteistas už tai, kad 1988 m. lapkričio 22 d. apie 23 val. Prienų rajono Birštono daržininkystės ūkio bendrabutyje jis ir A. P., būdami girti, veikdami bendrai vienoje grupėje, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, šiurkščiai pažeisdami viešąją tvarką ir rodydami aiškų visuomenės negerbimą, ypatingai įžūliai prikibo prie J. P., S. U., suduodamas jam smūgius kumščiu į veidą, o A. P. suduodamas smūgius kumščiu į veidą ir įspirdamas į koją, padarė lengvą kūno sužalojimą. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, padarymą S. U. paskyrė dviejų metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui ir paskyrė įpareigojimus.

Teismo iniciatyva patikrintais IKNR duomenimis S. U. 2013 m. gegužės 7 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. fizinio smurto panaudojimas prieš šeimos narį.

Pažymėtina, kad 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalis numatė atsakomybę už piktybinį chuliganizmą, tai yra tyčinius veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius viešąją tvarką ir rodančius aiškų negerbimą visuomenės, pasižyminčius nepaprastu cinizmu ar ypatingu įžūlumu arba susijusius su pasipriešinimu valdžios atstovui ar visuomenės atstovui, einančiam viešosios tvarkos apsaugos pareigas, ar kitiems piliečiams, kurie užkerta kelią chuliganiškiems veiksmams, taip pat padaryti asmens, turinčio teistumą už chuliganizmą. Šio straipsnio sankcija numatė laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų. Pagal šiuo metu galiojančio BK 284 straipsnio 1 dalį, į kurią S. U. prašo perkvalifikuoti jo padarytą veiką, kyla atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, ir numato, be kitų alternatyvių bausmių, laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų.

BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Ši norma įtvirtina taisyklę, pagal kurią veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai reiškia, kad nustatytos bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis ir jos esmė yra tai, kad kaltininkui taikomas ne įstatymas, kuris galiojo jo veikos padarymo metu, o vėlesnis įstatymas, jei remiantis baudžiamosios teisės doktrina ir teismų praktika jis pripažįstamas švelnesniu, taip pasireiškia humanistinis baudžiamųjų įstatymų pobūdis.

Bylos duomenimis spręstina, kad S. U. prašomas veikos perkvalifikavimas jo paties teisinei padėčiai pasekmių nesukels. Pareiškėjas prašymą jo padarytą veiką perkvalifikuoti į BK straipsnį, numatantį švelnesnę sankciją, motyvuoja tuo, jog perkvalifikavus veiką pagal švelnesnį straipsnį, M. U., kaip daugiavaikė motina, galėtų gauti valstybinę antrojo laipsnio pensiją. Kaip jau minėta, BK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas grįžtamąją galią turi tik iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Taigi, apibendrinant aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad S. U., prašydamas palengvinti nuteistojo padėtį, kreipėsi į teismą praėjus 28 metams po nuosprendžio priėmimo, jis minėtu nuosprendžiu paskirtą bausmę atlikęs, teistumas jo atžvilgiu IKNR duomenimis baudžiamojoje byloje Nr. 79-1-00162-88 išnykęs. Pareiškėjo paaiškinimais ir byloje pateiktais duomenimis toks prašymas įtakos jo teisinei padėčiai neturi. Todėl, esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253 straipsniu, 362¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

S. U. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.