Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Pareiškėjas N. J. (toliau – ir pareiškėjas) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į valstybinės žemės juostos dalį, esančią šalia jo naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurios tikslus plotas yra 64 kv. m su tiksliomis koordinatėmis:

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas nurodė, kad valdo įvažiavimo žemės juostą kaip savą daugiau nei 10 metų, atvirai, sąžiningai, nepertraukiamai ir teisėtai. Įvažiavimas buvo naudojamas nuolat, yra aiškiai apibrėžtas ir fiziškai atskirtas nuo gretimų sklypų. Todėl yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Šiuo metu valstybinės žemės juosta, į kurią prašoma nustatyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, nėra registruota kaip kurios nors institucijos ar asmens nuosavybė. Dėl mažo dydžio šis įvažiavimas negali būt formuojamas kaip atskiras daiktas, todėl yra laikomas laisva žemės juosta. Nuo pat gyvenamojo namo statybos laikotarpio, t. y. nuo 1953 metų, šią žemės juostą valdė pareiškėjo šeimos nariai kaip savo, o nuo 2012 metų, įvažiavimą valdė N. J. – nuolat, atvirai, sąžiningai, nepertraukiamai, kaip nuosavą turtą. Pareiškėjas, naudojasi prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), esančiu įvažiavimu nuo 2012 metų. Įvažiavimas įrengtas pareiškėjo šeimos lėšomis, buvo naudojamas tik šiam sklypui aptarnauti, ir per visą laikotarpį nebuvo ginčijamas nei gretimų sklypų savininkų, nei valstybės institucijų. Ilgainiui ši žemės juosta nebuvo nei įregistruota kaip atskiras inžinerinis statinys, nei priskirta prie jokio kito sklypo, todėl ji formaliai išliko kaip valstybės (ar savivaldybės) žemė. Tačiau nei Kauno miesto savivaldybė, nei Nacionalinė žemės tarnyba nesiėmė veiksmų ją perimti ar kitaip ja disponuoti. Pareiškėjas teigia, jog ginčo žemės juosta (įvažiavimu) pareiškėjas ir jo šeima naudojasi jau 70 metų, todėl tai yra ne laikinas ar atsitiktinis naudojimas, o nuoseklus valdymas, atitinkantis įgyjamosios senaties sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo sumokėta dar 1995 metais, o įvažiavimas (žemės juosta) nuo pat pradžių funkciškai ir fiziškai buvo neatsiejama šio sklypo dalis, yra teisinis pagrindas spręsti klausimą dėl žemės juostos pripažinimo nuosavybe pagal įgyjamąją senatį. Priešingu atveju būtų paneigti ne tik teisingumo ir protingumo principai, bet ir sukurtos teisėto lūkesčio apsaugos nuostatos. Pareiškėjas pažymėjo, kad laisva ginčo žemės juosta yra vienintelis galimas patekimas į (duomenys neskelbtini) esamą sklypą. Šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, jauniausiam yra nustatytas sunki negalia, todėl saugus patekimas į žemės sklypą yra ne tik būtinas bet ir privalomas. Tik teismui išsprendus ginčo klausimą gali būt pradėtas įvažiavimo prijungimas prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rengiamas įvažiavimo rekonstrukcijos projektas.