Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei B. B. dėl laidojimo išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Posėdžio metu ieškovas bei jo atstovai savo pozicijas, išsakytas procesiniuose dokumentuose palaiko, prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Posėdžio metu atsakovės atstovė atsakovės poziciją palaiko, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Liudytoja O. V., T. Ž. K. patvirtino posėdžio metu, kad jos žinančios iš paties J. B., jog jis yra davęs pinigus ieškovui jo palaidojimo išlaidoms padengti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. B.. Jo įpėdiniais pagal įstatymą yra ieškovas-sūnus A. B., atsakovė-žmona B. B. ir L. B.. Ieškovas A. B. 2016-08-18 priėmė palikimą, atsakovė priėmė palikimą 2016-06-08, L. B. priėmė palikimą 2016-06-26. Tai patvirtina Testamentų registro 2016-11-11 išrašas. Ieškovas A. B., mirus jo tėvui J. B., organizavo pastarojo laidotuves, ko pasėkoje turėjo 3289,41Eur išlaidų, kurias pagrindžia pateiktais į bylą dokumentais. Atsakovė nesutinka atlyginti visų prašomų priteisti išlaidų, sutinka atlyginti tik 600Eur.

Teismas ginčo teisinius santykius kvalifikuoja kaip prievolinius teisinius santykius.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Mirusio fizinio asmens teisių ir pareigų perėjimą jo įpėdiniams reglamentuoja CK penktosios knygos „Paveldėjimo teisė“ normos. Pagal jose įtvirtintą teisinį reglamentavimą įpėdinio teisė į paveldėjimą įgyvendinama priimant palikimą arba jo atsisakant. Kai palikimas yra priimamas, paveldėjimo santykiai plėtojasi toliau, kol nebus išspręstas paveldėto turto likimas ir nebus įformintos paveldėtojo teisės. Iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo paveldėjimo procedūros nėra baigtos, dėl to negalima daryti kategoriškos išvados apie įpėdinio paveldėjimo teisių į turtą, t. y. to turto nuosavybės teises, įgijimą iki šis faktas nebus patvirtintas notaro išduotu liudijimu. Tokiu liudijimu patvirtinamos nuosavybės teisės, atsiradusios įpėdiniui į jam tenkantį paveldimą turtą nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdiniams pasidalijus palikimą sudarantį turtą ir taip turint nuosavybės teises į šio turto dalį bei atsakomybę už palikėjo skolas, palikimas, kaip paveldėjimo teisių ir pareigų visuma, baigia egzistuoti, paveldėjimo teisės reglamentuojami teisiniai santykiai pasibaigia.

Šioje byloje nustatyta, kad mirus J. B. jo palikimą pagal įstatymą priėmė jo sutuoktinė –atsakovė, sūnus- ieškovas ir anūkas- L. B.. Ieškovui 2016-10-03 buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Atsakovė paveldėjo dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 87500Eur, dalį garažo, kurio vidutinė rinkos vertė 42900Eur bei 1635,30Eur, L. B. paveldėjo 2452,95Eur iš 13082,42Eur sumos, t.y. 3/16 dalis. Ieškovui tenkanti laidojimo išlaidų dalis yra 4,68proc. paskaičiavus proporcingai pagal tekusio paveldėto turto dalis.

Ieškovas mirusįjį palaidojo ir jo kapą sutvarkė savo asmeninėmis lėšomis, o atsakovė savo lėšomis prie to neprisidėjo. Ieškovas byloje reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės dalies jo patirtų laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas paveldėjimo procedūras yra visiškai užbaigęs, darytina išvada, jog ieškovo ir atsakovės nebesieja teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Nurodytos teisės normos reglamentuoja palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, o šioje byloje ieškovo pareikštas reikalavimas yra įpėdinio (paveldėtojo) reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo. Pažymėtina, kad civilinėje byloje reikalavimas atlyginti laidojimo išlaidas yra ieškovo, kaip įpėdinės atsakovės kreditoriaus reikalavimas atlyginti patirtus nuostolius. Tokio reikalavimo pareiškimo bei tenkinimo tvarkos CK 5.63 straipsnis nereglamentuoja ir jam netaikytinas.

Byloje kilęs teisės klausimas, ar paveldėtojai, savo lėšomis neprisidėję prie palikėjo laidojimo bei kapo sutvarkymo išlaidų, turi pareigą dėl šių išlaidų dalies atlyginimo jas turėjusiam paveldėtojui, ar pastarasis turi reikalavimo teisę dėl nurodytų išlaidų dalies atlyginimo į kitus paveldėtojus, kurie savo lėšomis neprisidėjo prie palikėjo laidojimo bei kapo sutvarkymo išlaidų. Tokius teisinius santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos „Prievolių teisė“ normos. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Dėl to teismas konstatuoja, kad ginčo teisinius santykius šioje byloje reglamentuoja prievolių teisės normos ir būtent jos taikytinos tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti. Teismas konstatuoja, kad be to palaidojęs mirusįjį asmuo tampa įpėdinių kreditoriumi.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Teismas daro išvadą, kad Civiliniame kodekse nėra teisės normos, kuri reglamentuotų ginčo tarp šalių teisinį santykį. LAT pažymi, kad tokiu atveju, kai vieno ar kito faktinio santykio arba jų grupės konkreti teisės norma nereglamentuoja, egzistuoja teisės spraga. Vienas teisės spragų užpildymo būdų – įstatymo arba teisės analogija. CK 1.8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinės teisės nesureguliuotiems civiliniams santykiams taikoma panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra panašius santykius reglamentuojančių civilinių įstatymų, taikomi bendrieji teisės principai (teisės analogija). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir CPK 3 straipsnio 6 dalyje. Todėl teismas nustatytą egzistuojančią teisės spragą užpildo pagal CK 1.8 straipsnio, CPK 3 straipsnio 6 dalies nuostatas taikydamas įstatymo arba teisės analogiją. Teismo vertinimu nėra teisės akto, kuris reglamentuoja panašų į šioje byloje kilusio ginčo teisinį santykį ir kuriuo būtų galima remtis sprendžiant šalių ginčą. Dėl to teismas ginčą sprendžia vadovaujantis bendraisiais teisės principais, t. y. taikant teisės analogiją. Pažymėtina, kad CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms. Kai vienas iš įpėdinių įgyvendina tokią teisę, tai nulemia kiekvienam iš įpėdinių tenkančios paveldimo turto dalies sumažėjimą. Tačiau yra galimos situacijos, kai įpėdinis dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, kai paveldimo turto masę sudaro vien tik nekilnojamasis turtas ar kt., neįgyvendina (objektyviai negali įgyvendinti) CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos teisės, o palikėją palaidoja ir jo kapą sutvarko savo lėšomis. Tokiais atvejais aiškinimas, kad šis asmuo neturi teisės iš kitų įpėdinių (paveldėtojų) atgauti dalį tokių turėtų išlaidų, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, prieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo principams (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir remdamasi teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, sprendžia, kad jeigu vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas.

Teismas, remdamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais atsižvelgia į byloje nustatytą faktą (minėtą faktą patvirtino atsakovės liudytojai), jog ieškovo tėvas dar prieš mirtį pastarajam davė pinigų nurodydamas, kad pinigai yra jo palaidojimui skirtos lėšos. Todėl teismas, sutikdamas su faktu, kad ieškovas panaudojo savo asmenines lėšas palaidojimui, sprendžia, kad tas asmenines lėšas sudaro ir dalis mirusiojo duotų pinigų, nes ieškovas privalėjo vykdyti tėvo valią... Todėl teismas, vadovaudamasis virš išvardintais bendrais teisės principais priteisia ieškovui dalį jo panaudotų asmeninių lėšų, o būtent 1490,76Eur, t.y. pusę prašomos priteisti sumos, nes tokiu atveju bus išlaikytas šalių interesų pusiausvyros principas. Taigi teismas šioje byloje išsprendžia kilusį ginčą taikydamas teisingumo, protingumo, proporcingumo principus ir, atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad būtent tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis, atsakovė (skolininkė prievoliniame teisiniame santykyje) turi prievolę atlyginti ieškovui (kreditoriui) jo reikalaujamą palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų dalį (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.1, 6.2 straipsniai, CPK 3 straipsnio 6 dalis).

Teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad prašoma priteisti ir išleista laidotuvėms suma yra per didelė, nes teismas atsižvelgia į šalyje egzistuojančius laidojimo papročius bei tradicijas, šalies gyventojų mokumo lygį, individualius požiūrius į artimųjų laidojimą ir sprendžia, kad ieškovas turėjo teisę palaidoti tėvą taip, kaip jo manymu derėjo tai padaryti.

Teismas sutinka su atsakovės advokatės argumentais, kad išlaidos, susijusios su advokato padėjėjos veiksmais iki bylos iškėlimo teisme dienos yra išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalba ir viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, tuo pačiu nesutinka su ieškovo advokato argumentais, kad šios išlaidos yra ieškovo nuostoliai. Kadangi prašomos priteisti išlaidos viršija Rekomendacijų nustatytus maksimalius dydžius, jos yra mažintinos iki 200Eur.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir advokato atstovavimo išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 3 dalys). Teismas patenkino 50procentų ieškovo reikalavimų, todėl jo turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia proporcingai patenkintų reikalavimų sumai. Teismas priteisia iš atsakovės ieškovui 38,50Eur žyminio mokesčio bei 1126,39Eur advokato išlaidų.

Teismas tenkina ieškovo pagrįstą reikalavimą ir priteisia iš atsakovės ieškovo naudai 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-01-30d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Bylą nagrinėjant teisme patirta 7,86Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus 50procentų ieškinio iš atsakovės ir ieškovo valstybės naudai priteistina po 3,93Eur pašto išlaidų(CPK 92str. ).

Remiantis išdėstytu bei vadovaujantis CPK 270str.-271str, 307str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 1490,76Eur laidojimo išlaidų, 19,25Eur žyminio mokesčio bei 1126,39Eur advokato išlaidų ir 5 procentus procesinių palūkanų nuo priteistos 1490,76Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-01-30 dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. B. ir atsakovės B. B. po 3,93Eur pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.