Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. (toliau – R. J.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, ir nuteistas:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme;

- pagal BK 243 straipsnį, 20 (dvidešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, skiriant R. J. subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, skiriant R. J. sumažintą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis ši bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. J. paskirta bausme, jas visiškai sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą, t. y. 40 parų Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. baudžiamuoju įsakymu R. J. paskirtos bausmės, skiriant jam galutinę subendrintą 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmę, jos pradžią skaičiuojant nuo R. J. sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, R. J. buvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- draudimas R. J. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (ketverius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 13 d.;

- automobilio BMW 320D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 4480 (keturių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt) eurų, konfiskavimas.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 01717140) paėmimą, nuspręsta pradėjus bausmės vykdymą panaikinti, vairuotojo pažymėjimą Nr. 01717140 nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ ,,Regitra“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. J. Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2022 m. rugsėjo 10 d., apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), ties 12-uoju numeriu pažymėtu pastatu, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį BMW 320D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai – alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 1,56 promilių neblaivumas.

2. Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnį už tai, kad jis 2022 m. rugsėjo 10 d. vengė atlikti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinus kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metus, Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje 2022 m. sausio 31 d. pasirašytinai supažindinus su bausmės tvarka, sąlygomis, teisėmis ir pareigomis, vengė vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę (uždraudimą vairuoti transporto priemones) teismo nustatytu laikotarpiu, nes 2022 m. rugsėjo 10 d., apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), ties 12-uoju numeriu pažymėtu pastatu, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį BMW 320D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,56 promilių neblaivumas.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. J. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. nuosprendį, sušvelninti jam skirtą bausmę, vietoje arešto skiriant piniginę baudą.

3.1. Nuteistojo teigimu, individualizuodamas jam skirtiną bausmę pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti jo charakteristiką, elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos priežastis bei elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad R. J. savo kaltę pripažino visiškai ir nesistengė išvengti atsakomybės. Jis supranta padarytos veikos pavojingumą, kritiškai vertina savo elgesį, šiuo metu mokosi profesinėje mokykloje ir siekia įgyti išsilavinimą. Arešto bausmės skyrimas šiuo atveju užkirs jam kelią dalyvauti mokykloje vykstančiose paskaitose ir atsiskaitymuose. Be to, nuteistasis turi motiną, kuriai reikalinga pagalba. Ji yra pensinio amžiaus ir turi negalią, o R. J. yra vienintelis asmuo, galintis ja pasirūpinti.

4. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis R. J. ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras, nesutikdamas su pateikto apeliacinio skundo argumentais, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijamas jo veiksmų juridinis vertinimas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutikti su apylinkės teismo argumentacija šioje dalyje, neturi pagrindo, todėl šis klausimas apeliacinės instancijos teisme išsamiau nevertinamas. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. J. paskirta bausme, teigiant, jog ji yra per griežta ir prašant ją sušvelninti.

6. Šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti (sušvelninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė.

7. Tuo tarpu įvertinus R. J. skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę tiek už pavienių nusikalstamų veikų padarymą, tiek ir jas subendrinus, jų rūšis bei dydžius, atsižvelgiant į nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą bei padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad R. J. skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, todėl švelninti ją remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

8. Bylos duomenims, R. J., veikdamas tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Nors savo kaltę dėl padaryto nuteistasis pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, kas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lemgvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau, šis teistumas R. J. nebuvo pirmasis. Praeityje jis jau buvo teistas ne kartą (senesni teistumai jau išnykę), be kita ko, ir už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. baudžiamuoju įsakymu už šios nusikalstamos veikos padarymą jam buvo paskirta arešto bausmė su jos vykdymo atidėjimu, kuris Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartimi buvo panaikintas, pasiunčiant asmenį atlikti jam paskirtos arešto bausmės. Atsižvelgdamas į nuteistojo elgesį arešto bausmės vykdymo atidėjimu laikotarpiu, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jis piktybiškai ir sąmoningai nevykdė probacijos sąlygų, kategoriškai neketindamas jų vykdyti ir ateityje, jo požiūris ir nuostatos į įpareigojimų laikymąsi ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimą teismui neleido objektyviai patikėti, kad R. J. ketina vykdyti teismo jam skirtus įpareigojimus ir probuojamo asmens pareigas, kas nuteistąjį ir vertinamu atveju charakterizuoja labiau neigiamai ir nesudaro pagrindo švelnesnės bausmės skyrimui. Nors vien tik buvę R. J. teistumai negali nulemti arešto bausmės skyrimo kaltininkui, tačiau ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis neabejotinai vertinama kaip asmenį charakterizuojanti aplinkybė, ir be kitų duomenų, į kuriuos atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą, todėl šių duomenų ignoravimas, sprendžiant asmeniui paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumo bei proporcingumo klausimą, negalimas.

9. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje svarbu paminėti ir tai, kad praeityje nuteistasis buvo ne tik teistas, bet ir ne kartą baustas administracine tvarka. Laikotarpyje nuo 2011 metų iki 2022 metų administracine tvarka jis buvo nubaustas net 25 kartus, kelios jam skirtos administracinės nuobaudos R. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu vis dar buvo galiojančios. Ankstesni nuteistojo teistumai bei baustumai administracine tvarka neabejotinai atskleidžia antivisuomenines R. J. nuostatas, jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas rodo, kad jo delinkventinės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje ir naujos nusikalstamos veikos padarymas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Iš aptarto seka, kad net ir ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais R. J. atžvilgiu taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės ar kitos jo teisinę padėtį švelninančios teisinės priemonės (bausmės vykdymo atidėjimas) nebuvo pakankamos siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja ir savo tikslų laisvėje nesiekia teisėtais būdais ir priemonėmis. Juo labiau įvertinus tai, kad šiuo metu Kauno apygardos teisme yra nagrinėjam dar viena baudžiamoji byla R. J. atžvilgiu, kurioje jis kaltinamas ir labai sunkių nusikalstamų veikų padarymu.

10. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad šiuo metu R. J. vykdo individualią veiklą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mokosi, siekdamas įgyti specialybę bei prižiūri savo senyvo amžiaus motiną. Įvertinus baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, akivaizdu, kad šios aplinkybės egzistavo ir skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jos R. J. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju tai gali turėti įtakos tinkamai nuteistojo elgesio korekcijai sušvelninus jam skirtą bausmę. Apie dėl jo nusikalstamo elgesio galinčias kilti pasekmes R. J. turėjo pagalvoti prieš darydamas nusikalstamas veikas, o to nepadaręs, jis privalo prisiimti tokio savo elgesio pasekmes net ir tokiu atveju, kai jos R. J. netenkina. Vien tik nuteistojo lūkesčius tenkinančios bausmės skyrimas šiuo atveju neabejotinai prieštarautų viešajam interesui, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas teisinga ir proporcinga bausme. Savo pareigas mokymosi įstaigai bei senyvo amžiaus motinai asmuo turėjo įvertinti prieš darydamas nusikalstamas veikas.

11. Pagrindo švelninti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę nesudaro ir R. J. prisipažinimas padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veiką bei nuoširdus gailestis dėl padaryto. Ši aplinkybė skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į ją buvo atsižvelgta skiriant R. J. bausmes, jas BK 64¹ straipsnio pagrindu dar ir sumažinant vienu trečdaliu. Vertinti šią aplinkybę pakartotinai ir dar labiau sušvelninti asmeniui skirtą bausmę, nėra pagrindo. Juo labiau, kad analizuojamu atveju buvo nustatyta ne tik nuteistojo atsakomybę švelninanti aplinkybė, bet ir sunkinančios – abi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

12. Atsižvelgiant į išdėstytą, vertinti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu už pavienių nusikalstamų veikų padarymą paskirtas bausmes kaip aiškiai per griežtas, nėra pagrindo. Jos neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Priimant tokį procesinį sprendimą svarbu tai, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu tik realus arešto bausmės atlikimas gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių, R. J. asmenybę galima būtų vertinti kaip itin teigiamą ir tokiu būdu sušvelninti jo teisinę padėtį, sprendžiant iš aukščiau išdėstytų duomenų visumos, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra.

13. Nors bendrindamas R. J. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę su Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bausme, pirmosios instancijos teismas parinko griežtesnį bausmių bendrinimo būdą – visišką bausmių sudėjimą, tačiau ir šioje vietoje teisės taikymo klaidų apylinkės teismas nepadarė. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Taigi, šiame straipsnyje yra nurodytos dvi bausmių sudėjimo rūšys: visiškas ir dalinis bausmių sudėjimas. Įstatyme nenurodoma, kokiais atvejais teismas paskirtas bausmes bendrina visiško, o kada – dalinio bausmių sudėjimo būdu, tai palikta teismo nuožiūrai. Teismas gali rinktis vieną iš minėtų būdų, tačiau bausmių subendrinimo būdą konkrečiu atveju teismas pasirenka atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis) ir paprastai jį motyvuoja. Įvertinus aukščiau išdėstytų ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą, jo daromas nusikalstamas veikas, jokių pastangų keisti savo gyvenimo būdą nebuvimą, neabejotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skirtingais nuosprendžiais R. J. paskirtas bausmes subendrino jas visiškai sudedant. Pirmosios instancijos teismo nustatytos galutinės subendrintos bausmės dydis proporcingas nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei pakankamas bausmės tikslams pasiekti, todėl laikyti galutinę subendrintą bausmę aiškiai per griežta ar pažeidžiančia teisingumo bei proporcingumo principus ir dėl to taikyti kitą bausmių bendrinimo būdą nėra jokio pagrindo.

14. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

15. 2022 m. lapkričio 28 d. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 113,33 (vieną šimtą trylika eurų, 33 ct), ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam R. J. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

16. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

17. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, yra būtinas. Svarbu ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal paties nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliaciniu skundu nuteistasis išreiškė pageidavimą dalyvauti teismo posėdyje, todėl rašytinis jo apeliacinio skundo nagrinėjimas, nedalyvaujant gynėjui, nebuvo galimas. Be to, bylos duomenimis, R. J. vykdo individualią veiklą, jo teigimu, per mėnesį jis uždirba apie 2000 eurų, jokių duomenų apie turimus finansinius įsipareigojimus, nuteistasis teismui nepateikė. Esant šiems duomenims, konstatuoti sunkią R. J. finansinę padėtį, dėl kurios asmuo nesugebėtų sumokėti iš jo priteistinų išlaidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, pagrindo nėra.

18. Dėl išdėstyto, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 113,33 (vieną šimtą trylika eurų, 33 ct), ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam R. J. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinamas, iš nuteistojo R. J. valstybės naudai priteisiant 113,33 (vieną šimtą trylika eurų, 33 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš R. J. valstybei 113,33 (vieną šimtą trylika eurų, 33 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.