Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

pareiškėjai B. S. ir A. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. S. įgijo nuosavybės teisę į ½ pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastatą-daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastatą-malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį. Juridinį faktą prašo nustatyti tikslu įregistruoti minėtus daiktus ir daiktines teises į juos.

Pareiškėjai pareiškime nurodo, jog Vilniaus rajono 9-ojo notaro biurų notaras 2023-11-24 liudijimu patvirtino, kad pareiškėjai priėmė palikimą po palikėjos – motinos E. S. mirties. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, palikėjai E. S., tai yra pareiškėjų motinai priklausė šie nekilnojamojo turto vienetai: ½ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ pastato-daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ pastato-malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai akcentavo, kad jų motina 1991-05-24 kreipėsi į Ukmergės rajono Žemaitės kolūkio pirmininką dėl jos tėvui priklaususio namo išsipirkimo. Tuo metu kaip nuomininkas gyvenęs K. N. 1992-01-24 kreipėsi į Žemaitkiemio apylinkės, Ukmergės raj., privatizavimo komisiją, prašydamas leisti nusipirkti alytaus namą, nes atsirado gyvenamojo namo šeimininkas ir jis sutinka išsikelti. Pareiškėjų motina 1992-04-07 gavo Ukmergės rajono valdybos raštą Nr. 8-69/2-14, kuriame nurodoma, kad bendru sutarimu nuspręsta K. N. nuomojamo namo dalį, kuri iki šiol buvo naudojama kaip pagalbinės patalpos perleisti E. S., kuri apie jokį bendrą susitarimą nežinojo. Tačiau iš šio atsiųsto rašto turinio ji suprato situaciją ir sutiko 1992-04-13 įsigyti ½ gyvenamojo namo dalį. Ukmergės rajono Žemaitės kolūkio laikinoji administracija, neprieštaraujant Žemaitkiemio apylinkės viršaičiui taip pat sutiko tenkinti prašymą. 1992-09-11 Ukmergės rajono Žemaitės koliūkio administracija, pažeidė E. S. teises ir neįspėjus iš anksto, pardavė K. N. visą namą, nors prieš tai E. S. prašymas įsigyti ½ dalį gyvenamojo namo buvo tenkintinas. Todėl E. S. privalėjo kreiptis į teismą dėl sandorio panaikinimo. 1993-07-19 Ukmergės rajono teismo sprendimu buvo panaikintas sandoris (1992-09-11 Sutartis), kurio pagrindu gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais buvo parduotas K. N.. Sprendime pažymėta, kad pareiškėjų mamai E. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvui priklausantį turtą, įskaitant ir gyvenamąjį namą. 1993-08-16 sutarties pagrindu palikėja įsigijo ½ dalį gyvenamojo namo bei ½ ūkinių pastatų, 1/2 įrenginių. Kitoje gyvenamojo namo dalyje liko gyventi gyvenusi N. šeima. Ukmergės rajono valdybos pažyma patvirtina, kad N. šeima gyvenamajame name gyveno nuomos pagrindais, nuosavybės teisių neturėjo. N. šeima 1999-02-09 pasirašė pasižadėjimą, kad per 7 dienas nuo gyvenamojo namo įsigijimo dienos išsikels iš gyvenamojo namo. E. S. ir N. šeima 1999-04-23 sudarė sutartį, kurios pagrindu N. šeimai buvo perduoti 2000 LT gyvenamojo namo su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) kaime, įsigijimui. Sutartyje numatyta, kad N. šeima priima 2000 LT ir įsipareigoja iki 1999-05-01 išsikelti. Tą pačią dieną N. šeima už E. S. perduotus 2000 LT įsigijo gyvenamąjį namą su priklausiniais (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini). N. šeimai įsigijus gyvenamąjį namą su priklausiniais palikėja, o taip pat ir pareiškėjai buvo įsitikinę, kad palikėja yra vienintelė gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų savininkė. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Žemaitkiemio seniūnija 2006-06-13 išdavė pažymą, kurioje nurodyta, kad būtent palikėjai priklauso namas ir ūkinis pastatas, tačiau namų ūkio knygos išrašo negalėjo pateikti. Iki pat palikėjos mirties (2023-03-12) būtent ji - pareiškėjų motina E. S. visu gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais rūpinosi kaip vienintelė savininkė, nes buvo tikra, kad yra visų statinių savininkė. Kitų savininkų į dalį gyvenamojo namo, ūkinius pastatus nuo 1999-05-01 neatsirado, niekas kitas šiais nekilnojamais pastatais nesirūpino, jų neprižiūrėjo. Pareiškėjų motinai nuo 1998 m. buvo diagnozuota lėtinė smegenų išemija, kas galėjo lemti, kad ne iki galo atliko visas reikiamas nuosavybės įsigijimo procedūras, kaip, kad pavyzdžiui, teisinę sandorių registraciją. Buvo sudaryta elektros tiekimo sutartis ir mokami už suvartotą elektros tiekimą. Pareiškėjų mama gaudavo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir jas apmokėdavo, todėl yra visi pagrindai pripažinti, kad E. S. įgijo nuosavybės teisę į ½ pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastatą-daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastatą-malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.