- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-21
- Bylos Nr.
- 2A-906-413/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01488-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Medstata“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dianos Labokaitės ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1854-814/2016 pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Medstata“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, VĮ Jonavos miškų urėdija, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
I. M. S. ir atsakovė UAB „Medstata“ 2008 m. balandžio 30 d. sudarė Miško įveisimo ir priežiūros sutartį Nr. 2008-04-30-12 (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo 2008 - 2012 metais pagal miško įveisimo projektą, patvirtintą VĮ Jonavos miškų urėdijos, įveisti mišką ir atlikti kitas su tuo susijusias paslaugas ieškovui priklausančiame 2,30 ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame duomenys neskelbtini. Atsakovė parengė miško želdinimo projektą ir 2008 m. balandžio 30 d. pasodino ieškovo sklype 4720 vnt. juodalksnių, 3000 vnt. klevų, 550 vnt. gudobelių sodinukų. 2008 m. gegužės 29 d. priėmimo – perdavimo aktu ieškovas darbus priėmė. Pasodinti klevai ir gudobelės nunyko. Ieškovas 2015 m. kreipėsi į VĮ Jonavos miškų urėdijos Jonavos girininkiją, kur sužinojo, kad sklypo dirvožemis priskirtinas Usc (Uc) tipui ir jame klevai ir gudobelės negali būti sodinami. Tokiame sklype gali būti sodinami tik beržai, eglės, juodalksniai ir baltalksniai. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 3840,76 Eur žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, kad atsakovė neteisingai nustatė augavietės tipą, rengdama miško želdinimo projektą neatkreipė dėmesio į tai, jog 0,94 ha sklypo dalis yra užimta melioracijos įrenginių apsaugos zona, ant kurios sodinti želdinių negalima. Atsakovė šio projekto nesuderino su Jonavos rajono žemės ūkio skyriumi, nors tai buvo nurodyta 2008 m. kovo 3 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Jonavos rajono žemėtvarkos skyriaus leidime Nr. 83 įveisti mišką ne miško sklype.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė taikydamas ieškinio senatį, priteisė iš ieškovo M. S. atsakovės UAB „Medstata“ naudai 150 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 10,18 Eur pašto išlaidų valstybei.Teismas nustatė, kad tarp bylos šalių buvo sudarytos dvi sutartys: žodžiu – dėl miško įveisimo projekto parengimo ir raštu – dėl miško įveisimo pagal parengtą ir 2008 m. gegužės 28 d. patvirtintą projektą bei želdinių priežiūros. Atsižvelgdamas į tai, kad abiejų sutarčių rangovas (atsakovė) yra juridinis asmuo, kurio viena iš veiklos sričių yra miškininkystė, o užsakovas (ieškovas) yra fizinis asmuo, siekiantis patenkinti savo asmeninius poreikius, minėtas sutartis teismas pripažino vartojimo rangos sutartimis. Iš bylos duomenų teismas sprendė, kad pagal abi sutartis ieškovas su atsakove atsiskaitė; miško įveisimo projektas buvo patvirtintas VĮ Jonavos miškų urėdijoje tik 2008 m. gegužės 28 d., todėl konstatavo, kad atsakovė darbus pagal sutartį atliko dar oficialiai nepatvirtinus projekto; ieškovas pagal sutartį atliktus darbus priėmė 2008 m. gegužės 29 d., Kauno RAAD Jonavos r. agentūra miško želdinimo darbų kokybę įvertino gerai. Praėjus daugiau nei dvejiems metams po miško sodinimo ir padarius miško želdinių/žėlinių apskaitą, ieškovo sklype buvo reikalinga atsodinti 1260 vnt. klevo sodmenų. Teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovės argumentus, jog 2008 m. rengiant miško įveisimo projektą ir atliekant miško įveisimo darbus, ieškovo žemės sklypo dirvožemio tipas (augavietė) buvo Lc, Ld, tačiau laikui bėgant tiesiog pakito. Ir priešingai, teismas sprendė, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė, kad atsakovė projekte netinkamai nustatė ieškovo sklypo augavietės tipą, faktinis jos tipas atitiko Ucs (Uc) augavietei, kurioje klevai ir gudobelės negali augti. Tokiu būdu teismas konstatavo, kad dėl netinkamų atsakovės veiksmų ir kaltės ieškovas patyrė 1 621,87 Eur žalą, kurią sudarė 3000 vnt. neprigijusių klevo ir 550 vnt. gudobelės sodinukų vertė.Atsakovei pripažinus, kad šalių žodinės sutarties tikslas buvo parengti projektą, pagal kurį būtų galima įveisti mišką, esant aiškiam nurodymui projektą derinti su Jonavos ŽŪS, teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Medstata“, kaip įmonė, besiverčianti miškininkystės ir želdinimo veikla, turėjo šį projektą suderinti su melioracijos specialistais, nes jau tada jai turėjo būti žinoma, kad ne visas 2,3 ha žemės sklypo plotas gali būti želdinamas, t. y. jo nesuderinus su Jonavos ŽŪS, neteisėtai bus apsodintos melioracijos įrenginių apsauginės zonos, dėl ko kita šalis patirs nuostolių. Todėl teismas konstatavo, kad dėl UAB „Medstata“ kaltės, projekte nenurodžius melioracijos įrenginių apsaugos zonos, ši zona buvo apsodinta juodalksniais, kurie turės būti iškirsti, o ieškovas dėl to patirs 483 Eur žalą. Nustačius atsakovės kaltę dėl netinkamai parengto projekto, teismas pripažino pagrįsta ieškovo patirtą 100 Eur žalą dėl patikslinto projekto rengimo, 30 Eur žalą už pretenzijos atsakovei parengimą bei 16,80 Eur žalą, patirtą dėl pažymos gavimo (CK 6.249 straipsnio 4 dalis). Spręsdamas dėl ieškinio dalies, kuria ieškovas prašė priteisti 1280 Eur žalą, patirtą dėl paramos grąžinimo, bei 309,09 Eur žalą už savarankiškai savo lėšomis atsodintus 1260 vnt. klevų, teismas nurodė, kad ieškovas jau 2010 m. žinodamas, kad klevai jo žemės sklype augti negali dėl netinkamos augavietės, tačiau vis tiek juos sodindamas, veikė savo rizika ir atsakovės kaltės dėl šios patirtos žalos nėra. Teismas pažymėjo, kad 1280 Eur suma, kurią ieškovas grąžino NMA, nelaikytina patirta žala, kadangi agentūra perskaičiavo ieškovui tenkančią paramą pagal patikslintą projektą – mažesnį želdomą plotą ir kitą medžių rūšį.Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovo ieškinį būtų pagrindas tenkinti iš dalies. Įvertinęs atstovės prašymą taikyti ieškovo reikalavimams ieškinio senatį, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamam ginčui dėl žalos atlyginimo spręsti taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ar ieškinio senaties terminas praleistas, galima tik nustačius tikslų momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Vertindamas 2015 m. ieškovo raštus atsakovei, Nacionalinei mokėjimų agentūrai, atsakovės direktorei telefonu nurodytą aplinkybę, kad klevo sodinukai neprigijo 21010 metais, teismas sprendė, kad ieškovas jau 2010 m. pabaigoje žinojo, kad jo sklypo augavietė neatitinka augavietės tipo, nurodyto projekte, o atsakovei kategoriškai atsisakius koreguoti projektą ir medžius atsodinti, turėjo suprasti, kad dėl to jis patyrė žalą ir imtis ginti savo pažeistas teises. Nors ieškovas nurodė, kad apie tai, jog jo sklype esanti melioracijos apsauginė zona yra užsodinta, sužinojo tuomet, kai paruošė naują projektą, t. y. 2015 balandžio mėnesį, teismas sprendė, kad šią aplinkybę paneigia liudytojo M. G. parodymai, iš kurių seka, kad liudytojas 2011 m. raštu informavo ieškovą apie jo sklype esantį melioracijos įrenginį ir nurodymą panaikinti šioje zonoje užsodintą mišką. Todėl, anot teismo, ieškovas jau 2011 m. žinojo, kad melioracijos įrenginių apsaugos zonos apsodintos mišku, kurį jis turės iškirsti ir dėl to patirs žalą. Tuo tarpu ieškovas ieškinį teismui padavė tik 2016 m. birželio 10 d., t. y. praleidęs įstatyme numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Kadangi nei ieškovas, nei jo atstovas nenurodė jokių svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, teismas, atsižvelgęs į ieškinio senaties instituto paskirtį ir vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, sprendė, jog nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovo atstovo prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo ir būtent šiuo pagrindu ieškinį atmetė (CK 1. 131 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas M. S. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atnaujinti terminą ieškiniui paduoti ir ieškinį patenkinti, o nesant galimybės priimti naujo sprendimo, sprendimą panaikinti, atnaujinti terminą ieškiniui paduoti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Nepagrįstas teismo sprendimo argumentas, kad papildomų 1260 vnt. klevo sodinukų pirkimas ir jų atsodinimas nesietinas su atsakovės kalte. Apeliantas nurodo, kad 2012 metais sodino nunykusius klevo sodinukus ne savo nuožiūra ir rizika, o vadovaudamasis atsakovės parengtu ir Miškų urėdijos patvirtintu bei tuo metu galiojusiu projektu, vykdydamas Nacionalinės mokėjimų agentūros reikalavimą. Ieškovui nesant miškų specialistu, jis negalėjo žinoti, kad augavietė jo žemės sklype iš tiesų netinkama klevams ir gudobelėms augti. Tuo tarpu atsakovė, kaip savo srities profesionalas, privalėjo parengti projektą tinkamai. Teismas nepagrįstai nepripažino žala ieškovo nurodytą 1280 Eur sumą, kurią jis patyrė dėl žuvusių klevo sodinukų ir melioracijos įrenginiais užimto ir atitinkamai sumažėjusio sklypo ploto, dėl ko ieškovas turėjo grąžinti Nacionalinei mokėjimų agentūrai dalį paramos lėšų. Nurodo, kad sudarydamas sutartį su atsakove, ieškovas turėjo pagrįstų lūkesčių, jog gaus iš NMA būtent tokią sumą, kokią apskaičiavo atsakovė, ir būtent tokia suma ieškovui buvo išmokėta. Tuo tarpu būdamas priverstas dalį sumos grąžinti, ieškovas patyrė žalą, kas laikytina negauta nauda, negautomis pajamomis, kurias ieškovas būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovės veiksmų. Teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį. Teismas pripažino, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę vartojimo rangos santykiai, kurie lemia tai, kad rangovui (atsakovei) yra taikomi aukštesni reikalavimai, o užsakovo (vartotojo) teisės yra labiau ginamos. Kadangi apeliantas nėra miškų specialistas, todėl nei 2010, nei 2011 metais jis negalėjo tinkamai vertinti gaunamos nekonkrečios informacijos ir daryti atitinkamas išvadas. Ieškovas nesuprato ir negalėjo suprati, kad atsakovė yra kalta dėl blogai paruošto projekto, todėl ir toliau vadovavosi atsakovės parengtu projektu, 2012 metais nupirkdamas papildomai 1260 vnt. klevo sodinukų ir juos pasodindamas savo sklype. Tik 2015 metais, kuomet nunyko naujai pasodinti klevo sodinukai, ieškovas kreipėsi į specialistus dėl miško želdinimo ir projekto koregavimo. Todėl tik tuomet, kai pakoreguotas projektas buvo parengtas ir suderintas su Jonavos miškų urėdija, ieškovas iš tiesų sužinojo, kad atsakovės projektas buvo paruoštas netinkamai. Tokiu būdu, ieškinio senaties termino pradžia turėjo būti pradėta skaičiuoti tik nuo 2015 m., todėl ieškinio senaties terminas turi būti atnaujintas, juolab, kad pats teismas sprendime konstatavo, jog atsakovė iš tiesų padarė ieškovui žalą, kurią ieškovas stengėsi sumažinti, tačiau ieškovo veiksmus lėmė atsakovės neteisingai parengtas projektas.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Medstata“ prašo apelianto skundą atmesti ir palikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Atsakovės nuomone, ieškovo argumentai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pažymi, kad atsakovei pagal sutartį atliekant darbus nesimatė jokių melioracijos įrenginių, o duomenų apie esančias melioracijos sistemas nebuvo pateikta ir ruošiant projektą. Pagal sutartį atlikti darbai buvo įvertinti gerai ir ieškovas juos priėmė.
12.2. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas dėl žalos, kurią ieškovas neva patyrė dėl paramos grąžinimo Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kadangi ieškovas turėjo gražinti paskaičiuotą paramos skirtumą dėl pakoreguoto projekto.
12.3. Ieškovas nepagrįstai ieškinio senaties termino pradžią skaičiuoja nuo 2015 metų, t. y. nuo pakoreguoto projekto suderinimo su Jonavos miškų urėdija. Pažymi, kad ieškovas jau nuo 2010 metų pabaigos bandė reikšti pretenzijas atsakovei, ją kaltinti dėl netinkamo projekto, parinktų augmenų, apsodintos melioracijos zonos, tačiau darbus ir priežiūrą atlikinėjo pats, atmesdamas atsakovės siūlomus sprendimus. Ieškovas nesielgė pakankamai atidžiai ir rūpestingai, laiku nesikreipė į teismą dėl žalos atlyginimo. Ieškinį teismui padavė tik 2016 m. birželio 10 d., t. y. praleidęs įstatyme numatytą trejų metų senaties terminą ir nenurodė jokių svarbių aplinkybių, dėl ko senaties terminą praleido ir laiku nesiėmė ginti pažeistų teisių. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad galėjo netinkamai suprasti apie savo tariamai pažeistas teises, sutrukdžiusias laiku kreiptis į teismą. Todėl teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį ir atsisakė tenkinti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.
14. Byloje keliami materialinės teisės normų, reglamentuojančių žalos nustatymo ir ieškinio senaties termino taikymo, aiškinimo ir taikymo klausimai.
Dėl ieškinio senaties termino
15. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią teismas įpareigotas priimti nagrinėti reikalavimą apginti pažeistą teisę net ir tais atvejais, kai ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs. Ar ieškinio senaties terminas praleistas, galima nustatyti, žinant jo pradžią, taip pat išsiaiškinus, ar šis terminas nebuvo sustabdytas, nutrauktas. Be to, praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į kasacinio teismo išaiškinimus, kad ieškinio reikalavimas, pareikštas praleidus įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą, iš esmės reiškia tai, jog teismui, sprendžiančiam dėl termino atnaujinimo, reikia vertinti teisės kreiptis į teismą ribojimo terminu atitiktį teisėtam tikslui apginti pažeistą teisę. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; kt.).
16. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti.
17. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo paaiškinimai, skirti Nacionalinei mokėjimų agentūrai (NMA), patvirtina faktą, jog jis jau 2015 m. kovo 9 d. žinojo, kad jo sklypo dirvožemis klevams netinkamas, 2015 m. kovo 30 d. tiksliai nurodė savo sklypo augavietės tipą – Uc (b. l. 28, 30). Be to, 2015 m. spalio 27 d. pretenzijoje ieškovo atstovė nurodė, jog po NMA 2010 m. lapkričio 15 d. pažymos, kurioje nurodyta, kad reikia atsodinti 1260 vnt. klevo sodinukų, ieškovas nedelsiant informavo UAB „Medstata“ direktorę D. L. apie reikiamus atsodinimo darbus, nurodydamas, kad šie atsodinimai reikalingi dėl UAB „Medstata“ kaltės netinkamai parinktos augavietės. Be to, teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad ne kartą skambino atsakovės atstovei D. L., taip pat ir 2010 m., kai neprigijo klevo sodinukai. Iš tokių ieškovo veiksmų teismas sprendė, kad ieškovas jau 2010 m. pabaigoje žinojo, jog sklypo augavietė neatitinka jos tipo, nurodyto projekte, o atsakovei kategoriškai atsisakius koreguoti projektą ir medžius atsodinti, turėjo suprasti, kad dėl to jis patyrė žalą ir imtis ginti savo pažeistas teises. Teismas nepatikėjo ieškovo teismo posėdyje išsakytais argumentais, kad apie jo sklype užsodintą melioracijos apsauginę zoną sužinojo tuomet, kai paruošė naują projektą, t. y. 2015 balandžio mėnesį, kadangi šią aplinkybę paneigia liudytojo M. G. parodymai, kuris teisme patvirtino, kad 2011 m. raštu informavo ieškovą, jog jo sklype yra melioracijos įrenginys ir kad apeliantas panaikintų šioje zonoje užsodintą mišką. Ieškovui nepaneigus šio liudytojo paaiškinimų, teismas sprendė, kad neturi pagrindo netikėti M. G. parodymais. Kadangi ieškovui jau 2010 m. pabaigoje - 2011 m. buvo žinoma apie atsakovės UAB „Medstata“ netinkamai parengtą projektą ir jo pagrindu netinkamai atliktus darbus (apsodintą melioracijos apsauginę zoną, parinktus netinkamus medžius), kad dėl to jis jau patyrė žalą ir kad ateityje ši žala didės, nes reikės rengti naują projektą, įvertinęs bylos aplinkybę, jog ieškovas ieškinį teismui padavė tik 2016 m. birželio 10 d., teismas konstatavo, kad ieškovas praleido įstatyme numatytą trejų metų senaties terminą be svarbių priežasčių ir nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo.
18. Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Visų pirma, byloje nesurinkta jokių objektyvių duomenų, kad apie atsakovės Miško želdinimo ir žėlimo arba pertvarkymo (rekonstrukcijos) projekte (t. 1, b. l. 12) nurodytą netinkamą augavietės tipą Lc ir Ld ieškovas sužinojo 2010 metų pabaigoje. Antra, ieškovo veiksmai, kuomet jis 2012 m. savo lėšomis atsodino dalį (1260 vnt.,) sunykusių klevo sodinukų, leidžia teisėjų kolegijai daryti priešingą išvadą, kadangi joks protingas ir rūpestingas asmuo nesodins tų pačių sodinukų toje pačioje vietoje, žinodamas, kad tokioje dirvoje jie neužaugs ir dėl to bus patirti tik papildomi nuostoliai. Trečia, pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2015 m. rašytinius įrodymus, tačiau labiau tikėdamas atsakovės direktorės, o ne ieškovo paaiškinimais, padarė prieštaringą išvadą ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi ieškovo elgesio ir bylos rašytinių įrodymų analizė leidžia daugiau tikėti ieškovo, o ne atsakovės paaiškinimais (CPK 185 straipsnis). Aptariamam kontekste pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jonavos regiono agentūros 2010 m. lapkričio 15 d. pažyma apie miško želdinių/žėlinių apskaitą Nr. 72/70 patvirtina faktą, kad ieškovo sklype reikalinga atsodinti tik dalį – 1260 vnt. klevo sodinukų, tačiau nepatvirtina bylai reikšmingos aplinkybės, t. y. dėl ko minėti sodinukai sunyko (t. 1, b. l. 21). 2015 m. vasario 26 d. NMA raštas patvirtina faktą, jog minėtu laiku ieškovas buvo informuotas, kad jo sklype esančių miško želdinių ir žėlinių tankis yra blogas (0,6 ha plote klevo kultūros žuvusios, likusioje dalyje juodalksnio kultūros geros) ir paprašė nurodyti aplinkybes, dėl kurių žuvo klevo kultūros bei pateikti įrodymus (t. 1, b. l. 26–27). 2015 m. kovo 9 d. ieškovo raštas patvirtina aplinkybę, kad jis informavo NMA, jog yra suinteresuotas atsodinti jo sklypo dirvožemiui tinkančius sodmenis (t. 1, b. l. 28), o 2015 m. kovo 20 d. savo rašte NMA apeliantas jau nurodo, kad atsakovė UAB „Medstata“, rengdama projektą, blogai nustatė jo žemės sklypo augavietės tipą – Lc, Ld, kai tikrasis augavietės tipas yra Uc ir ji netinkama klevams augti (t. 1, b. l. 30–31). Ieškovo 2015 m. kovo 21 d. pranešimas atsakovei patvirtina faktą, kad apeliantas kreipėsi į UAB „Medstata“ dėl jos netinkamai parinktos augavietės, projekto koregavimo bei dirvožemiui tinkamų medžių atsodinimo (t. 1, b. l. 32). Minėti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad apie atsakovės netinkamai parinktą augavietės tipą ir su tuo susijusius galimus nuostolius ieškovas sužinojo ne 2010 metų pabaigoje, bet 2015 metais.
19. Bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad 2015 m. balandžio 8 d. buvo parengtas ir 2015 m. balandžio 17 d. patvirtintas patikslintas Miško želdinimo ir žėlimo projektas Nr. 4-2015 (2008-05-28 projekto Nr. 08-09 patikslinimas), pagal kurį ieškovo sklypo želdomas plotas dėl melioracijos įrenginių ir priešgaisrinių juostų apsaugos zonos sumažėjo iki 1,36 ha, augavietės tipas – Ucl, atsodinami medžiai – beržas ir juodalksnis (t. 1, b. l. 37–41). Minėta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent nuo šio momento ieškovas oficialiai sužinojo apie savo teisių pažeidimo apimtis, galėjo įvertinti žalos dydį ir pradėti ginti savo teises. Iš bylos duomenų matyti, kad neužilgo po to ieškovo atstovė 2015 m. spalio 27 d. pateikė atsakovei pretenziją, kuria pareikalavo atlyginti 3638,14 Eur žalą (t. 1, b. l. 49-50). Atsakovė 2015 m. gruodžio 12 d. atsisakė tai padaryti (t. 1, b. l. 51). Ieškovas 2016 m. birželio 10 d. kreipėsi į teismą (t. 1, b. l. 2). Remiantis aptartais duomenimis, yra pagrindas išvadai, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.
20. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vertindamas ir kvalifikuodamas byloje nustatytas aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, todėl padarė neteisėtą išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą taikyti ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu ieškinį atmetė. Minėtas materialinės teisės normų pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies žemiau nurodytais argumentais (CPK 330 straipsnis).
Dėl faktinio ieškinio pagrindo ir jo pagrįstumo
21. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, nustatė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, reikalingas ieškovo patirtai materialinei žalai atlyginti (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Teismas konstatavo, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui 2 251,67 Eur žalos atlyginimą, atėmus iš prašomos priteisti 3 8410,76 Eur sumos ieškovo sugrąžintą 1280 Eur dydžio paramą NMA ir 309,09 Eur už ieškovo iniciatyva pasodintus 1260 vnt. klevo sodinukus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui spręsti reikšmingas bylos aplinkybes, išsamiai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, tinkamai įvertino ginčo pobūdį ir jam taikytinas materialiosios teisės normas. Atsakovė teismo sprendimo, liečiančio jos civilinę atsakomybę, neskundė, vadinasi su teismo išvadomis sutiko. Todėl teisėjų kolegija plačiau dėl teismo sprendimo argumentų, kurie nesudaro apeliacijos objekto, nepasisako.
22. Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai sprendė, jog ieškinio reikalavimas dėl minėtos 1280 Eur ir 309,09 Eur žalos yra nepagrįstas, kadangi 1260 vnt. nunykusius klevo sodinukus jis pirko ir sodino ne savo nuožiūra ir rizika, o vadovaudamasis atsakovės parengtu ir tinkamai patvirtintu projektu, tuo tarpu 1280 Eur sumą jis turėjo grąžinti NMA, nors sudarydamas su atsakove sutartį jis turėjo pagrįstų lūkesčių, jog gaus iš NMA būtent tokią sumą, kokią apskaičiavo atsakovė, ir būtent tokia suma ieškovui buvo išmokėta. Todėl grąžintą NMA paramos dalį apeliantas vertina kaip negautas pajamas, kurias būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovės veiksmų.
23. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sunykus atsakovės pasodintiems 1260 vnt. klevo sodinukams, ieškovas neturėjo pareigos atsodinti juos savo lėšomis nenustatęs želdinių sunykimo priežasties. Atlikdamas tokius veiksmus, ieškovas veikė savo rizika, todėl turi teisę į nuostolių atlyginimą, kurie kilo dėl atsakovės kaltės, bet ne dėl paties ieškovo skubotų ir nepateisinamų veiksmų, kadangi, kaip jau buvo konstatuota šiame sprendime, klevo sodinukai ieškovo sklype negalėjo būti sodinami dėl netinkamos augavietės tipo. Teisėjų kolegija sutinka ir su kita pirmosios instancijos teismo išvada, kad 1280 Eur suma, kurią ieškovas grąžino NMA, nelaikytina patirta jo žala, kadangi šią sumą reikėjo grąžinti NMA remiantis patikslintu projektu dėl mažesnio želdomo ploto ir sodinamos kitos medžių rūšies. Todėl apelianto argumentai apie negautą naudą ir pajamas yra teisiškai nepagrįsti, kadangi jis negali pretenduoti į didesnę NMA paramą, nei jam priklausytų pagal 2015 m. balandžio 17 d. patvirtintą patikslintą Miško želdinimo ir žėlimo projektą Nr. 4-2015.
24. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 20772/92, par. 56; 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimą byloje Marini prieš Albaniją, peticijos Nr. 3738/02, par. 105).
25. Apeliacinio skundo argumentais kitaip vertinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl 1589,09 Eur žalos atlyginimo nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, priteisiant ieškovui iš atsakovės 2 251,67 Eur žalos atlyginimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Ieškovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal bylos duomenis, ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 215 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė 115 Eur žyminis mokestis ir 100 Eur atstovavimo išlaidos, o apeliacinės instancijos teisme – 115 Eur išlaidų (žyminis mokestis už apeliacinį skundą). Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 150 Eur atstovavimo išlaidų.
27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
28. Ieškovo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 58,62 proc., o atmestų – 41,38 proc., todėl ieškovas turi teisę į 193,44 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (330 x 58,62 proc.), o atsakovė – į 62,07 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (150 x 41,38 proc.). Atlikus priteistinų sumų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 131,37 Eur (193,44-62,07) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
29. Ryšium su procesinių dokumentų įteikimu, teismas turėjo 10,18 Eur išlaidų, kurių viena dalis – 5,96 Eur priteistina valstybei iš atsakovės, kita 4,22 Eur dydžio dalis – iš ieškovo (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti byloje naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui M. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Medstata“ (įmonės kodas 136033366) 2251,67 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt vieną eurą 67 ct) žalos atlyginimą ir 131,37 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą 37 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Medstata“ (įmonės kodas 136033366) 5,96 Eur (penkis eurus 96 ct), iš ieškovo M. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,22 eur (keturis eurus 22 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660)
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.