- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-08
- Bylos Nr.
- 1S-184-397/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-51-1-00288-2008-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Nerijus Meilutis, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- V. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Viktoro Preikšo, Nerijaus Meilučio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-01-07 nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. M. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – komisijos) 2015-12-07 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) anksčiau neteistas, Šiaulių apygardos teismo 2009-09-23 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., paskirta 13 m. laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos Prezidento 2013-12-23 dekretu Nr. 1K-1681 „Dėl malonės suteikimo“ Šiaulių apygardos teismo 2009-09-23 nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta 2 m., galutinė bausmė – 11 m. laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2009-09-23, bausmės pabaiga – 2020-04-23, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 4 m. 4 mėn. 20 d. (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2015-12-03.
Žemesnės instancijos teismas
2015-12-07 komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam V. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-01-07 nutartimi atmestas nuteistojo V. M. skundas dėl komisijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. M., nesutikdamas su apylinkės teismo nutartimi, pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašė panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-01-07 nutartį ir patvirtinti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir jį paleisti lygtinai iš pataisos namų, kaip atlikus būtinąją bausmės dalį, numatytą BVK 157 str. 2 d. 3 p.
Nuteistasis nurodė, kad teismas, 2016-01-07 nutartyje atsisakydamas tvirtinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir jo lygtinio paleidimo prašymą iš pataisos įstaigos, motyvuoja tuo, jog nuteistasis nesistengė elgtis nepriekaištingai, todėl Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus Lygtinio paleidimo komisija nusprendė netaikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau teismas visai neatsižvelgė į 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymą Nr. XII-1818 ir 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo įstatyme Nr. XII-1820 nuostatose patvirtintus reikalavimus, todėl ši nutartis yra priimta neįvertinus visų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių. Nuteistojo nuomone, visi pateikti argumentai tenkinti jo prašymą yra pagrįsti asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais. Nutarime nurodoma, jog V. M. neteistas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, per visą bausmės atlikimo laiką buvo keturis kartus baustas drausmine tvarka (nuobaudos nebegalioja), tačiau septyniolika kartų skatintas už gerą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, darbo rezultatus. Nuo 2009-10-14 iki 2012-03-07 dirbo Šiaulių tardymo izoliatoriuje ūkio aptarnavimo būryje pagalbiniu darbininku. Atvykęs į pataisos namus, nuo 2012-04-08 dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ Pravieniškių filialo paslaugų teikimo ir gamybos cecho siuvimo bare darbininku vienetininku. Nuteistasis taip pat nurodė, kad jis mokėsi, dalyvavo adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programų vykdyme, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programos vykdyme, socialinių įgūdžių lavinimo projekte, dalyvavo organizuojamuose kultūriniuose renginiuose, sportuoja, nesususijęs su subkultūra, nusikalstamo elgesio rizika yra žema, (rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką 21 balas) taip pat žema pakartotino smurtinio elgesio rizika. Nuteistasis pažymi kad 2013-12-23 Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretu „Dėl malonės suteikimo“ Nr. 1K- 1681 jam buvo suteikta Lietuvos Respublikos Prezidentės malonė.
Nuteistais nurodė, kad jis per nustatytą laikotarpį įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, t. y. laikėsi vidaus tvarkos taisyklių ir režimų reikalavimų bei dalyvavo reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse. Įvertintus socialinio tyrimo bei pataisos įstaigos pschologinės tarnybos išvadas, taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultus, nuteistojo nuomone, galima daryti išvadą, kad jo mąstyme, elgesyje įvyko kardinalūs pokyčiai, o nusikalstamo elgesio rizika kinta tik teigiama linkme, todėl akivaizdu, kad jis atitinka visus kriterijus ir nuostatas, todėl teismo teiginys, kad nėra padaryta pakankama pažanga yra sunkiai suprantamas, klaidinantis ir neteisingas.
Nuteistojo nuomone, teismas, spręsdamas V. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neišsamiai išnagrinėjo ir neteisingai įvertino visas šiam klausimui teisingai išspręsti aplinkybes, neatsižvelgė, kad atliekant bausmę pataisos namuose, jo padarytos klaidos, esant didžiulei psichologinei įtampai, neturėtų būti vertinamos tolygiai nusikaltimui. Toks vertinimas daro negalimą patį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą ir jis praranda prasmę. Net teismas patvirtina, kad nuo 2014 metų vidurio yra padaryta nusikalstamo elgesio rizikos pažanga, todėl jo atžvilgiu turėtų būti taikytinas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos vadovaujantis BVK 157 str. 1 d. reikalavimais - nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl yra tiek formaliosios, tiek materialiosios lygtinio paleidimo sąlygos, numatytos įstatymuose.
Įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. ir 3 d. labai aiškiai nustatė, kokią paskirtos bausmės dalį reikia atlikti, kad asmuo galėtų būti lygtinai paleistas, todėl atsižvelgtina į Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos teismui pateiktą medžiagą, kuri ir yra pagrindinis įrodymas apie jo atitikimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tai patvirtina jo asmens byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl teismo priimtas nutarimas netaikyti V. M. lygtinį paleidimą, argumentuojant, jog jis tik formaliai atitinka lygtinio paleidimo sąlygas - yra prasilenkiantis su bausmės individualizavimo ir kitais baudžiamosios teisės principais.
Kauno apygardos teisme buvo gautas nuteistojo prašymas bei papildomi dokumentai – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Papilės seniūnijos raštas bei Klašių kaimo bendruomenės „Klašių dvaras“ pirmininkės prašymas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. M. skundas atmestinas.
Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 straipsnio 1 dalies seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Nagrinėjamu atveju klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
Šioje bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad V. M. yra atlikęs įstatymu reikalaujamą bausmės dalį, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir tai leido komisijai svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad V. M. nusikalstamo elgesio rizika 21 balas, teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, kurias jis nurodė savo skunde – tai, kad jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dirba, įvykdė skirtas socialinės reabilitacijos priemones, dalyvavo programose, jam buvo suteikta Prezidentės malonė sumažinant paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nelaikytinos prioritetinėmis prieš aplinkybes, rodančias nuteistojo negebėjimą pilnai kontroliuoti savo elgesį. Šiuo metu nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką jis 4 kartus baustas, beveik išskirtinai už alkoholio vartojimą pataisos namuose, pačiomis griežčiausiomis nuobaudomis – perkėlimu iš lengvosios į paprastąją grupę bei baudos izoliatoriumi. Už neblaivumą baustas iš viso 3 kartus, paskutinįjį kartą baustas 2014-04-22, 15-kos parų nuobaudą atliekant baudos izoliatoriuje. Ši nuobauda panaikinta prieš terminą ir tik prieš metus.
Socialinio tyrimo išvadoje apibūdinant nuteistojo mąstymą ir elgesį nurodoma, jog V. M. pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui, supranta, jog turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau vertinant, kad alkoholis prisidėjo prie problemos atsiradimo, mąstyme konstatuojamas prieštaravimas, nes priimdamas sprendimus, kartoja tas pačias klaidas.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad stebima nuteistojo elgesio pozityvi kaita, tačiau aukščiau minėtos aplinkybės šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti, ko nekonstatavo ir komisija bei apylinkės teismas, akivaizdžios pakankamos pažangos spręsti, kad nuteistasis jau atliko tokią laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri leistų neabejotinai manyti, jog bausmės tikslai pasiekti. Todėl švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas, šiuo metu taikant lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra nėra pagrindo.
Tai, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane bei Komisijos numatytas priemones, parodo nuteistojo siekį koreguoti savo elgesį tinkama linkme pataisos proceso metu, tačiau aplinkybių visuma: padaryto nusikaltimo sunkumas, paskirtos ir neatliktos bausmės dalies santykis, nuteistojo asmenybės ypatumai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.
Astsižvelgiant į išdėstytą, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-01-07 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas,vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
nuteistojo V. M. skundą atmesti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.