Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2015-01-29 · Byla Nr. A2.6.-22-791/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-01-29
Bylos Nr.
A2.6.-22-791/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vilma Dapkevičienė
Pažeidėjas
J. J.
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-22-791/2015
(Procesinio sprendimo Nr. 4-13-3-01331-2014-6)
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7 (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. sausio 29 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė, sekretoriaujant I. B., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. J., jo atstovei advokatei R. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) vidurinio išsilavinimo, išsituokusio, nedirbančio, neteisto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad J. J. 2014-11-10 apie 11 val. 47 min. (duomenys neskelbtini), UAB „Kauno tekstilė“ kieme, vairuodamas automobilį „Iveco E. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, sukdamas galine kairio šono kėbulo dalimi kliudė tvoros vartų stulpą. Kelių eismo taisyklių pažeidimas nulėmė vairuojamo automobilio „Iveco E. S.“ ir kitam asmeniui priklausančių vartų apgadinimą, nesukėlė kito asmens nežymaus sveikatos sutrikdymo. Šiais veiksmais J. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4 ir 101 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. J. kaltę dėl eismo įvykio pripažįsta, tačiau neigia tyčia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Parodė, kad įvykio metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš Lenkijos parvežė knygas, kurias reikėjo iškrauti UAB „Kauno tekstilė“ teritorijoje įsikūrusioje bendrovėje „Knygos lt“. Ta teritorija maža, jis iškrovė krovinį ir išvažiuodamas, nepastebėjo tvoros vartų stulpo ir užkabino vartus. Iš karto sustojo, vartus pastatė į vietą ir paskambino darbdaviui. Tvoros stulpas buvo užkabintas automobilio kairės pusės galine dalimi. Su juo kartu buvo kaimynas. Darbdavys liepė važiuoti į Vilnių, nes dar laukė kitas krovinys. Žinojo, kad teritorija filmuojama, nes tame kieme yra vaizdo kameros. Tame kieme yra ne viena firma. Kai partrenkė vartus, nežinojo, kokiai firmai tie vartai priklauso, apie tai sužinojo tik vėliau Jam važiuojant ties Vieviu, paskambino policija ir liepė grįžti, bet darbdavys jam neleido grįžti. Kauno policija paprašė pasakyti buvimo vietą ir žadėjo perduoti Vilniaus policijai. Vilniuje, išsikrovimo vietoje, atvažiavo policija ir užrašė jo pasiaiškinimus. Parodė, kad turi 36 metų vairavimo stažą, žino, kad tokiu atveju vairuotojas turi pranešti policijai, tačiau to nepadarė, nes vėlavo krovinys, darbdavys liepė važiuoti ir žadėjo viską sutvarkyti. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ jau nedirba. Įvykio metu buvo blaivus. Dėl žalos atlyginimo pats važiavo ir tarėsi, žalą atlygino iš savo lėšų. Transporto priemonė buvo apdrausta. Važiavo į Vilnių krovinio, nes bijojo prarasti darbą. Jam svarbu buvo pristatyti krovinį, nes darbdavys pasakė, kad krovinys vėluoja, priešingu atveju, įmonei būtų skirtos baudos.

Liudytoja D. R. parodė, kad apie eismo įvykį žino tik tiek, kiek jai pasakojo J. J., kartu su J. važiavo atlyginti žalą. Jonas nevengė žalos atlyginimo, sumokėjo 1260 Lt, atsiprašė direktoriaus. Direktorius nepyko, jis sako, kad tą tvorą jau 10 kartų nuverčia. Parodė, kad ji 20 metų serga, pora kartų per savaitę jai reikia važiuoti pas gydytojus. Gyvena kaime, ten nevažiuoja jokios transporto priemonės. Pagrindinės pajamos buvo sugyventinio atlyginimas, dabar gyvena jos neįgalumo 655 Lt pašalpos.

Liudytojas A. N. parodė, kad įvykio dieną kartus su J. J. vyko kartu. J. truputį stuktelėjo vartus ir tie vartai nugriuvo. Jis padėjo J. nunešti ir pastatyti įvykio metu apgadintus vartus. J. J. skambino direktoriui ir klausė, ką daryti, direktorius liepė greičiau važiuoti į Vilnių.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas J. J. buvo surašytas ir pagal ATPK 130 str. 1 d. už tai, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).

Taigi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, t. y. priešingumą Kelių eismo taisyklėms, ir nori taip elgtis, siekia išvengti teisinių tokio pažeidimo padarinių. Sprendžiant dėl atsakomybės už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos turi būti atskleistas ne tik kaltės dėl tokio pasitraukimo, bet ir motyvo bei tikslo turinys.

Motyvuojamoji dalis

Kaip iš matyti iš teismui pateiktos medžiagos, J. J. pripažįsta kaltę dėl eismo įvykio, kas patvirtina, kad jis nevengia administracinės atsakomybės, iš karto po įvykio sustabdė automobilį „Iveco E. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatė apgadintus vartus, nurodytą aplinkybę patvirtina kartu su J. J. važiavęs liudytojas A. N. ir 2014-11-10 rašytinis A. G. paaiškinimas (b. l. 6), kas įrodo, kad iš eismo įvykio vietos J. J. skubiai nepasišalino, tačiau pranešęs darbdaviui apie įvykį gavo nurodymą skubiai vykti į Vilnių paimti krovinį, kadangi jau vėluoja, įmonei dėl to gresia bauda, be to policijos pareigūnas D. G. 2014-11-14 paaiškinime nurodė, kad paskambinus vairuotojui, pastarasis paaiškino, kad Kaune, Taikos pr. kliudė vartus ir juos nukėlęs nuvažiavo (b. l. 5), savanoriškai atlygino padarytą žalą, nukentėjęs asmuo pretenzijų dėl žalos neturi (b. l. 12), įvykio metu buvo blaivus (b. l. 16), vairuojamas automobilis buvo apdraustas, kas paneigia, kad J. J. sąmoningai ignoravo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir leidžia daryti išvadą, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Teismo posėdžio metu J. J. parodė, kad vairuoja automobilį 36 metus ir jam yra žinoma pareiga, įvykus įvykiui apie tai pranešti policijai ar nuketėjusiajam, tačiau paaiškino, kad apie įvykį nepranešė nukentėjusiajam, nes nežinojo, kuriai įmonei priklauso vartai, kadangi įmonių toje teritorijoje yra daug, o gavęs iš darbdavio nurodymą vykti į Vilnių krovinio, tikėjosi, kad darbdavys praneš policijai. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. J. pasitraukimo iš įvykio vietos motyvai ir tikslas buvo ne siekis išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti žalą, o vykdyti darbdavio nurodymą vykti krovinio, siekiant išsaugoti darbo vietą ir pajamų šaltinį. Duomenų, patvirtinančių, kad J. J. pasišalindamas tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, nėra. Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nenustačius J. J. subjektyviojo kaltės požymio – tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos, administracinė teisena pagal ATPK 130 str. 1 d. jo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo teismas įvertinęs byloje esančių duomenų visumą: administracinio teisės pažeidimo protokolą, J. J. paaiškinimus, pareigūnų R. Z., D. G., A. S. tarnybinius pranešimus, A. G. paaiškinimus, eismo įvykio vietos schemą, foto nuotraukas, krovinio važtaraštį, pažymą apie įvykio registraciją, 2014-11-10 aktą, kad žala atlyginta, transporto priemonės techninės apžiūros aktą, apklaustų liudytojų parodymus daro išvadą, kad J. J. pažeidė KET 4 ir 101 punktų reikalavimus ir yra baustinas pagal ATPK 127 str. 2 d.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pasekmes. J. J. atsakomybę lengvina tai, kad nuoširdžia gailisi padaręs pažeidimą ir savo noru atlygino padarytą žalą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinus tai, kad J. J. kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą, neteistas, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir neigiamai jį charakterizuojančių duomenų, jam skirtina administracinė nuobauda – straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 302 str., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

J. J. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti administracinę nuobaudą – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.

J. J. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti. Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nutarimą priėmusį teismą.

Teisėja Vilma DapkevičienėPapildoma informacija: Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos. Jeigu baudos pažeidėjas sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos arba nepaprašius baudos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą. Paskirtą baudą galima sumokėti bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000. Įmokos kodas: 6030, įmokos pavadinimas – administracinė bauda.