- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-07
- Bylos Nr.
- 1S-746-397/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Advokatai
- Ričardas Girdziušas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, sekretoriaujant Vitai Naureckienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. nutarties, kuria M. G. kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę suėmimą bei paskelbta paieška, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 23 d. nutartimi M. G. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė į kardomąją priemonę suėmimą bei paskelbė jo paiešką. Teismas nutartyje nurodė, jog paskirtoji kardomoji priemonė neužtikrina kaltinamojo atvykimo į teismą, kadangi kaltinamasis šaukimų nepriima, nesidomi bylos nagrinėjimu, tokius jo veiksmus teismas vertino kaip tyčinį bylos vilkinimą.
Šalies argumentai
Kaltinamasis Marius Gliužeckas skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartį. Nurodo, jog pirmi du teismo posėdžiai neįvyko dėl teisėjo kaltės. O pirmame realiai vykusiame teismo posėdyje buvo nutarta jį iš karto suimti, paskelbta paieška, paruoštas A. Š. faktai paneigia teiginius, jog jis vilkina bylą. Teismas net nenusprendė jo atvesdinti. Sprendimas skirti kardomąją priemonę – suėmimą nesiderina su BPK 11 str. numatytu proporcingumo principu. Skunde teigiama, jog jis nesislapstė ir nevengė ikiteisminio tyrimo pareigūnų, turi gyvenamąją vietą.
Teismo posėdžio metu gynėjas skundą palaikė ir prašė tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
K. M. Gliužecko skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Kardomųjų priemonių, kaip griežčiausių procesinių prievartos priemonių skyrimą, reglamentuoja BPK atitinkamos normos.
BPK 121 straipsnyje nurodyta kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. BPK 122 str. numato suėmimo skyrimo pagrindus ir sąlygas. LR BPK 122 str. 7 d. reglamentuoja, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės paskyrimo, tik patikrina kardomosios priemonės skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat patikrina ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo galėjo padaryti kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką, o kaltės klausimo nesprendžia, kaip ir negali suimtajam parinkti kitos kardomosios priemonės. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuota pakankamai faktinių duomenų, iš kurių darytina išvada, kad M. G. pagrįstai kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., tai yra: nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada, liudytojų parodymai, kita bylos medžiaga.
Suėmimas kaltinamajam M. G. buvo paskirtas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis kaltinamas, pobūdį, sunkumą bei pavojingumą, paties kaltinamojo asmenybę, į tai, jog švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas – neužtikrina kaltinamojo dalyvavimo teismo posėdyje, pats kaltinamasis nesidomi bylos eiga, galimai išvykęs į užsienį. Taigi, pirmosios instancijos teismas, kaltinamajam M. G. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pakeisdamas į suėmimą, įvertino tai, kad BPK 119 str. numatyti tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis. Tokį teismo sprendimą pagrindžia ir ta faktinė aplinkybė, jog kaltinamasis M. G. kviečiamas neatvyko į nei vieną teismo posėdį. Kaip matyti iš policijos pareigūnų pateiktų pranešimų (b.l. 155-156), nuvykus kaltinamojo nurodytu jo gyvenamu adresu, durų niekas neatidarė, o gretimo buto kaimynai paaiškino, jog M. G. išvykęs į užsienį. Tad, nors duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis tiesiogiai ar per kitus asmenis darytų poveikį liudytojams ar kitiems proceso dalyviams, t.y. trukdyti ikiteisminiam tyrimui kuo greičiau ir nešališkai ištirti nusikalstamą veiką, nėra, vien tik aukščiau paminėtas pagrindas, jog kaltinamasis kviečiamas savanoriškai nevyksta į teismo posėdžius ir tuo trukdo, vilkina bylos nagrinėjimą teisme, leidžia taikyti kaltinamajam paskirtą procesinės prievartos priemonę.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais argumentais bei motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
K. M. Gliužecko skundą atmesti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.