- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-31
- Bylos Nr.
- 2-276-446/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Ieškovas
- S. K.
- Trečiasis asmuo
- Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
- Atsakovas
- B. K.
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
trečiojo asmens Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Genei Jurgilienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui B. K., trečiajam asmeniui Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo B. K. dukrai V. K., gimusiai 2011 m. gruodžio 18 d., materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį nuo 2012 m. kovo 1 d. iki jos pilnametystės ir 1000 Lt įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 18 d. iki 2012 m. vasario 29 d., tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę ir priteisti iš atsakovo ieškovei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas nuomonės teismo posėdžio metu nepareiškė, parengiamajame posėdyje nurodė, kad dukters Viltės išlaikymui sutinka mokėti po 200 Lt kas mėnesį.
Tretysis asmuo ieškinį palaiko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas pilnumoje.
Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad dukrą Viltę ji pagimdė 2011 m. gruodžio 18 d. būdama nesusituokusi su atsakovu. Nuo gimimo tėvas dukters išlaikymui lėšų neteikė, yra davęs jai apie 300 Lt prieš vaiko gimimą. Atsakovas dukters nelanko, nesidomi ja, jokios paramos neteikia. Dukrą ji išlaiko iš valstybės gaunamų pašalpų ir tėvų paramos. Šiuo metu ji augina mažametę dukrą ir negali dirbti. Kartu su seserimi gyvena nuomojamame bute Šiauliuose, už buto nuomą ji moka 100 Lt, šildymo sezono metu komunaliniai ir kitokie buto mokesčiai sudaro apie 200-250 Lt, nešildymo sezonu apie 100 Lt. Jos paskaičiavimu vaiko išlaikymui, minimalių, būtiniausių jo poreikių patenkinimui per mėnesį reikia 600 Lt. Sauskelnės jos dukrai mėnesiui kainuoja apie 100 Lt, specialus maistelis kūdikiams mėnesiui atsieina apie 200 Lt, specialios košės – apie 40 Lt mėnesiui. Sulčių indelis, kurių užtenka dviems dienoms, kainuoja 3 Lt, arbatėlė savaitei 10 Lt. Vaikui augant didėja poreikiai žaislams, barškučius ji pirkusi už 8-10 Lt, neseniai nupirkusi kaladėles, kurios kainavo 30 Lt. Be to, paaugus dukrai reikės pirkti daugiau įvairesnių maisto produktų, vaisių, papildomų vitaminų. Už vaikiškas kelnytes ji mokėjusi 5 Lt, šliaužtiniai kainuoja 20-30 Lt, kepurytė 10 Lt, vaikiška lovytė virš 200 Lt, kūdikio vežimėlis apie 700 Lt, dukrai suėjus 1 metams bus reikalinga įsigyti kitokį vežimėlį, kuris kainuoja apie 300 Lt, speciali vaikiška kėdutė valgymui, kuri būtina vaikui, kad jis galėtų saugiai pavalgyti, kainuoja 250 Lt. Jos paskaičiavimu vaiko išlaikymui, kad jis gautų tinkamą ir kokybišką maistą, reikiamus vitaminus, vaistus, galima būtų nupirkti žaislų, sauskelnių, per mėnesį reikia mažiausiai 800 Lt. Kadangi atsakovas visiškai neprisideda prie vaiko auginimo, ji savarankiškai negali užsidirbti savo pragyvenimui ir vaiko išlaikymui, todėl prašo priteisti iš atsakovo vaikui po 500 Lt kas mėnesį. Ji įsitikinusi, kad tokią sumą atsakovas gali teikti vaikui, nes yra darbingas, dirba.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomone, ieškinys pareikštas nepilnamečio vaiko interesais, todėl turi būti patenkintas pilnumoje.
Iš gimimo liudijimo (b.l. 4) matyti, kad ieškovei ir atsakovui 2011 m. gruodžio 18 d. gimė dukra V. K., kuri, kaip matyti iš pažymos apie šeimos sudėtį (b.l. 5), gyvena su mama.
Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. 1 d. nuostatas teismas išlaikymą priteisia, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie teikiamą išlaikymą dukrai Viltei, nenuginčijo ir nepaneigė ieškovės tvirtinimą, kad atsakovas gera valia išlaikymo dukrai neteikia, todėl pagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti tokį išlaikymą.
Lietuvos Respublikos CK 3.198 str. 1 d. nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikui išlaikyti. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004, 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Pagal Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų – vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 800Lt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 11 punkte išaiškinta, kad sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia tėvo ir motinos nuo pareigos išlaikyti vaikus.
Nepilnametė šalių dukra Viltė gyvena su ieškove, kuri vaikui suteikia būstą, sukuria gyvenimo aplinką, nuolatos ja rūpinasi – gamina valgyti, slaugo susirgus, rūpinasi, kad būtų suteikta tinkama, operatyvi medicininė pagalba ir pan., kas reikalauja ne tik dvasinių, moralinių, bet ir materialinių sąnaudų, nes tiek maisto gaminimui, tiek vaiko nuvežimui į gydymo įstaigą, tiek jo būsto, tinkamos aplinkos sukūrimui reikalingos piniginės lėšos. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės nurodyta 800 Lt suma, reikalinga jos vaiko išlaikymui, nenuginčyta. Ieškovė savo reikalavimus pagrindė savo nuosekliais ir neprieštaringais paaiškinimais. Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi. Įvertinus ieškovės paaiškinimus apie specialaus vaikiško maisto kainas, atsižvelgiant į ekonominę padėtį šalyje, nuolat augančias maisto prekių kainas, darytina išvada, kad pagrįsta ir reali ieškovės nurodyta 300 Lt suma, skirtina jos kūdikio maistui. Tačiau vaikui augant jo poreikiai maistui didėja, dėl ko padidėja ir tėvų išlaidos. Vaiko būstas turi užtikrinti vaiko teisę į saugią ir sveiką aplinką, vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Vaiko poreikiai sveikatai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga auginant vaiką įgyvendinama sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jis augtų sveikas, būtų aprūpintas higienos priemonėmis, vitaminais, o jei vaikui kyla sveikatos problemų, pasirūpinti, kad jam būtų suteiktos valstybės laiduojamos, o reikiamais atvejais ir mokamos sveikatos priežiūros paslaugos. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant mažamečio vaiko teisę žaisti, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams, žaislų. Vaiko augimui reikalingos priemonės, rūbai dėvisi, vaikas juos išauga, todėl būtina jas keisti. Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad ieškovės dukters tinkamos aplinkos sukūrimui, reikiamos medicininės priežiūros suteikimui, jos aprūpinimui rūbais ir žaislais, kad ji būtų saugi ir normaliai augtų, būtina jai skirti 400 Lt per mėnesį. Atsakovas nepateikė jokių paskaičiavimų, nuginčijančių ieškovės nurodytas sumas, reikalingas ir būtinas, jo manymu, vaikui išlaikyti.
Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Iš pažymos (b.l. 7) matyti, kad ieškovė yra socialiai remtina, gaunanti socialinę 315 Lt pašalpą. Ji niekur nedirba, savarankiškų pajamų neturi ir negali turėti, nes šiuo metu augina kūdikį. Atsakovas – jaunas, darbingas, kitų išlaikytinių neturi. Duomenų apie savo turtinę padėtį atsakovas nepateikė, iš jo paaiškinimų parengiamojo posėdžio metu matyti, kad jis turto neturi, dirba, gauna 1200 Lt atlyginimą. Tokiu būdu, darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis ženkliai geresnė nei ieškovės. Parengiamojo posėdžio metu atsakovas iš esmės pripažino, kad vaikui reikia skirti 700-800 Lt kas mėnesį, tačiau, jo nuomone, ieškovės vaikui jis neprivalo teikti daugiau nei 200 Lt, nes ieškovė be jo sutikimo nusprendusi turėti vaiką, jis jo neplanavęs. Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti dukters turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado darbo, taip pat dėl sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Nuo pat Viltės gimimo ja rūpinasi, ją augina ir auklėja tik ieškovė. Atsakovas nurodydamas, kad jis sutinka teikti tik 200 Lt kas mėnesį savo dukrai, iš esmės jokiais įrodymais ir paskaičiavimais nepagrindė tokio išlaikymo būtinumo ir galimybių. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo perkelti dukters išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas vyras, kitų išlaikytinių neturintis, kas leidžia daryti išvadą, jog jis turėtų teikti didesnę dalį nei pusė reikiamos dukters išlaikymui sumos, t.y. ne 400 Lt, o 500 Lt kas mėnesį, ir ši suma nebūtų kliūtis tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaiką.
Ieškovė prašo priteisti išlaikymą dukrai iš atsakovo nuo 2012 m. kovo 1 d. Remiantis Civilinio kodekso 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Vadinasi, ieškinio pareiškimo diena yra tas fiksuotas momentas, nuo kurio priteisiamas išlaikymas, todėl išlaikymas šioje byloje priteistinas nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, t.y. 2012 m. kovo 8 d., o ne nuo 2012 m. kovo 1 d. kaip to prašo ieškovė. Šalių dukra gimė 2011 m. gruodžio 18 d. (b.l. 4), tą dieną jau egzistavo teisės požiūriu (CK 3.192 str., 3.201 str.) reikšmingos faktinės aplinkybės, dėl kurių vaikas turėjo teisę gauti išlaikymą iš tėvo, tačiau jo negavo. Pažeista vaiko teisė turi būti ginama nuo jos atsiradimo dienos, nuo kurios iki ieškinio padavimo teismui dienos nebuvo praėję trys metai, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą 1000 Lt, kuris nėra didesnis skaičiuojant nuo vaiko gimimo iki ieškinio padavimo teismui dienos po 500 Lt kas mėnesį. Šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 3 ). Dėl anksčiau nurodytų aplinkybių teismas priteisia išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos, t.y. nuo vėlesnės datos nei prašė ieškovė.
Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.
Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, valstybei bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), kurias sudaro žyminis mokestis, taikant indeksavimą, 250 Lt (1000x3%=30=70-po indeksavimo; 500x12x3%=180), išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, 12 Lt (b.l. 1) priteistinos iš atsakovo (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p., 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.), todėl ieškinį patenkinus ieškovės advokato atstovavimo išlaidos – 500 Lt (b.l. 51) - priteistinos iš atsakovo ieškovei.
Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (LR CK 3.201 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., CPK 259 str., 265 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti pilnumoje.
Priteisti iš B. K., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai V. K., gimusiai 2011 m. gruodžio 18 d., a.k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 (penkis šimtus) litų nuo 2012 m. kovo 8 d. iki vaiko pilnametystės.
Priteisti iš B. K. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 18 d. iki 2012 m. kovo 1 d. dukrai V. K. 1000 (vieną tūkstantį) litų.
Nustatyti, kad išlaikymą uzufrukto teise valdo vaiko motina S. K., a.k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš B. K. bylinėjimosi išlaidas : 262 (du šimtus šešiasdešimt du) litus valstybei ir 500 (penkis šimtus) litų S. K..
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.