Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutarties E. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. R. (toliau – ir pareiškėja) už tai, kad jis, būdamas UAB „NNT“ direktoriumi ir atsakingu asmeniu už duomenų pateikimą, nepranešė Institucijos Molėtų skyriui apie duomenų pasikeitimą per 5 dienas, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 46 straipsnio 2 punktas. Atlikus 2009 m. gegužės 7 d. ir 2009 m. gegužės 19 d. operatyvius patikrinimus nustatyta, kad įmonė teikia interneto paslaugas ir yra įregistruota adresu: (duomenys neskelbtini), Molėtuose, tačiau įmonės direktorius E. R. pateikė patalpų panaudos sutartis ir paaiškinime nurodė, kad veiklos vykdymo vietos yra (duomenys neskelbtini), Utenoje, ir (duomenys neskelbtini), Rokiškyje, apie kurias mokesčių administratoriui duomenų neteikė. Tuo E. R. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 172⁹ straipsnio 1 dalyje.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

E. R. buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172⁹ straipsnio 1 dalyje. ATPK 172⁹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio mokėtojo registravimo duomenų nepateikimas Mokesčio mokėtojų registro tvarkytojui ar pavėluotas pateikimas, neteisingų duomenų pateikimas, taip pat pakeistų arba papildomų mokesčio mokėtojo registravimo duomenų nepateikimas ar pavėluotas pateikimas – užtraukia baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams bei fiziniams asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, įsiregistravęs mokesčių mokėtoju, apie pasikeitusius ar naujus mokesčių mokėtojo registravimo duomenis atitinkamam mokesčių administratoriui, atliekančiam registro tvarkymo įstaigos funkcijas, turi pranešti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po duomenų pasikeitimo ar atsiradimo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1059 patvirtinti, o 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1225 pakeisti Mokesčių mokėtojų registro nuostatai nustato, kokie mokesčių mokėtojo registravimo duomenys turi būti pateikiami mokesčių administratoriui, atliekančiam registro tvarkymo įstaigos funkcijas. Pagal Nuostatų 19.2 puntą tokiais duomenimis laikytina informacija apie juridinio asmens nesavarankiškus struktūrinius padalinius (jų veiklos vieta, adresas ir pan.), o pagal Nuostatų 19.2.2 puntą – ir juridinio asmens padalinių veikloje naudojamų nekilnojamojo turto objektų ar patalpų, nuosavybės teise priklausančių kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims, duomenys.

Pagal Juridinio asmens pranešimo apie jo registravimo duomenų mokesčių mokėtojų registre papildymą (pakeitimą) ir šių duomenų papildymo (pakeitimo) mokesčių administratoriaus iniciatyva taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-189 (aktuali redakcija nuo 2006 m. kovo 30 d. iki 2009 m. birželio 30; toliau – ir Taisyklės), 27.6 punktą jurinis asmuo turi pateikti duomenis apie jo nesavarankiškus struktūrinius padalinius, kuriais be kitų sąraše patektų objektų (prekybos vietos, sandėlio, biuro, nekilojamojo turto objekto ir kt.) laikoma kita veiklos vykdymo vieta arba vieta, kurioje vykdoma veikla, nepriskirta prie išvardytų padalinių tipų. Pagal Taisyklių 27.13 punktą turi būti nurodomi duomenys, jeigu padalinio patalpos nuosavybes teise priklauso kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui, o mokesčių mokėtojas yra tik tų patalpų nuomininkas. Pagal taisyklių 30 ir 30.5 punktus mokesčių mokėtojas privalo per 5 darbo dienas registro tvarkytojui pranešti apie nurodytų mokesčių mokėtojo padalinių duomenų pasikeitimą.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad Institucijos pareigūno atliktų 2009 m. gegužės 7 d. ir 2009 m. gegužės 19 d. operatyvių patikrinimų metu buvo nustatyta, jog UAB „NNT“, kurios direktorius - E. R., yra įregistruota adresu: (duomenys neskelbtini), Molėtai, tačiau realios veiklos vykdymo vietos yra (duomenys neskelbtini), Utenoje, bei (duomenys neskelbtini), Rokiškyje. Administracinio teisės pažeidimo protokole pažymėta, kad apie įmonės veiklos vykdymą minėtuose vietose Institucija nustatė tik operatyvių patikrinimų metu iš paties E. R. paaiškinimų ir jo pateiktų panaudos sutarčių, bei padaryta išvada, kad E. R., būdamas atsakingu už duomenų pateikimą apie veiklos vykdymo vietas per 5 darbo dienas po duomenų pasikeitimo ar atsiradimo, nustatyta tvarka nepranešė Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Molėtų skyriui, atliekančiam mokesčių mokėtojo registro tvarkymo funkcijas (b. l. 11 – 12).

Kaip jau buvo paminėta, juridinio asmens nesavarankiškų struktūrinių padalinių veiklos vietos ir juridinio asmens padalinių veikloje naudojamų nekilnojamojo turto objektų ar patalpų, nuosavybės teise priklausančių kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims, duomenys yra tokia informacija, apie kurią būtina pranešti mokesčių mokėtojų registro tvarkytojui. Todėl, vertinant, ar E. R. veikoje yra jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, svarbu nustatyti, ar UAB „NTT“ vykdė veiklą minėtuose vietose.

Iš E. R. 2009 m. gegužės 7 d. ir 2009 m. gegužės 19 d. rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad UAB „NNT“ 2004 m. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Utenoje, kad galėtų jame laikyti įrangą, kurios pagalba yra teikiamos interneto paslaugoms. E. R. 2006 m. šį butą iš įmonės nupirko, nes įmonei trūko apyvartinių lėšų, tačiau tais pačiais metais pagal panaudos sutartį butą išnuomojo įmonei. Bute stovi kompiuteriai, sandėliuojamos dalys. UAB „NNT“ 2005 m. įsigijo butą (duomenys neskelbtini), Rokiškyje, kad galėtų jame laikyti įrangą interneto paslaugoms teikti. E. R. 2008 m. šį butą iš įmonės nupirko, tačiau tais pačiais metais pagal panaudos sutartį butą išnuomojo įmonei, kuri toliau teikia interneto paslaugas, laikydama bute reikalingą įrangą. E. R. taip pat nurodė, kad už abiejų būtų komunalines paslaugas atmoka UAB „NNT“ (b. l. 13-14). Bylos medžiagoje esančios 2006 m. gegužės 3 d. ir 2008 m. gegužės 14 d. panaudos sutartys patvirtina, kad UAB „NNT“ valdė ir naudojo nekilnojamąjį turtą, t. y. butus, esančius (duomenys neskelbtini), Utenoje, ir (duomenys neskelbtini), Rokiškyje (b. l. 15-16), kuris nuosavybės teise priklausė fiziniams asmenims – pareiškėjui ir jo sutuoktinei A. R. (b. l. 15-16). Institucijos 2009 m. birželio 9 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad patikrinimo metu UAB „NNT“ pateikė patikslintas Nekilnojamojo turto deklaracijas už 2006 - 2008 metus, kuriose deklaravo, kad butai, esantys (duomenys neskelbtini), Utenoje, ir (duomenys neskelbtini), Rokiškyje, yra naudojami įmonės veikloje. Taip pat pažymėta, kad patikrinus butą, esantį (duomenys neskelbtini), Utenoje, jame buvo rastas kompiuteris, naudojamas įmonės veikloje (b. l. 17-19). Iš liudytojos R. V., Institucijos darbuotojos, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų nustatyta, kad liudytoja operatyvaus patikrinimo metu patikrino butą (duomenys neskelbtini), Utenoje, kurį apžiūrėti leido E. R.. Butą aprodė UAB „NTT“ darbuotojas R. S., kuris į buto apžiūrą atvažiavo su automobiliu, ant kurio buvo UAB „NTT“ pavadinimas. Bute buvo kompiuteris. R. S. paaiškino, kad į butą ateina įmonės darbuotojai ir atlieka reguliavimo darbus per šį kompiuterį, butą įmonė nuomoja iš fizinio asmens ir naudoja jį įmonės reikmėms (b. l. 56-57). Iš liudytojo R. S., UAB „NTT“ darbuotojo, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų nustatyta, kad tik vienas buto (duomenys neskelbtini), Utenoje, kambarys, kuriame stovi kompiuteris, yra naudojamas įmonės veikloje. Liudytojas per tą kompiuterį patikrina kaip dirba įrenginiai, pratestuoja tinklus, nustato, ar nėra kur nors (rūsiuose ar kituose namuose) kokių nors gedimų. Būtent kompiuteriu yra nustatomi gedimai, jų lokalizacija, atsiradimo priežastys ir pašalinimo būdai. Anksčiau bute buvo įrenginys, kuris paskirstydavo internetą į kiekvieną butą, tačiau dabar to įrenginio bute nebėra. Liudytojas taip pat paaiškino, kad tame bute yra vienintelė jo darbo vieta, kitos neturi, nors gali dirbti ir automobilyje, pažymėjo, kad jis turi raktus nuo buto ir bet kuriuo metu gali jame būti kaip įmonės darbuotojas (b. l. 57).

Iš visų šių įrodymų, kurie vienas kitą papildo ir patvirtina, visumos darytina išvada, kad butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Utenoje, ir (duomenys neskelbtini), Rokiškyje, įmonė vykdė veiklą. Pats E. R., paaiškindamas butų įsigijimo tikslą, nurodė, kad jie įsigyti įrangai, kuri reikalinga interneto paslaugoms teikti, laikyti. Liudytojas R. S. patvirtino, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Utenoje, stovėjo kompiuteris, per kurį tikrindavo ir reguliuodavo visą duomenų perdavimo tinklą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuose butuose buvo laikoma įmonės įranga ir atliekamos įmonės teikiamų paslaugų atitinkamos funkcijos – per pagrindinį kompiuterį reguliuojamas duomenų perdavimo tinklas, šie objektai pripažintini įmonės nesavarankiškais struktūriniais padaliniais. Be to, jų veikloje buvo naudojami nekilnojamojo turto objektai (butai) nuosavybės teise priklausantys kitiems fiziniams asmenims. Šių duomenų pareiškėjas nepranešė atitinkamam mokesčių administratoriui per 5 dienas nuo jų atsiradimo ar pasikeitimo, nors tokią pareigą turėjo, todėl darytina išvada, kad E. R. už ATPK 172⁹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai.

Nors pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pateikė naujus įrodymus – 2009 m. vasario 1 d. dienos pranešimas, kuriuose nurodoma, kad nuo 2009 m. kovo 1 d. su UAB „NNT“ nutraukiamos būtų, esančių (duomenys neskelbtini), Utenoje, ir (duomenys neskelbtini), Rokiškyje, panaudos sutartys (b. l. 50, 54), teisėjų kolegija, šiuos įrodymus vertina kritiškai ir laiko juos pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad juose nurodyta informacija prieštarauja bylos medžiagoje esančių įrodymų visumai bei paties pareiškėjo patikrinimo metu nurodytoms aplinkybėms. Be to, šiuos pranešimus surašė pareiškėjo sutuoktinė A. R., kuri yra suinteresuota padėti savo šeimos nariui išvengti administracinės atsakomybės. Pareiškėjo pateikta 2009 m. gegužės 18 d. pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią pareiškėjas ir jo sutuoktinė A. R. po Institucijos atlikto operatyvaus patikrinimo pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), Rokiškyje, taip pat nepaneigia patikrinimo metu nustatytų aplinkybių.

Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra pagrįsta ir teisėta, teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

E. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.