Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4; 2.6.10.3; 2.6.10.8; 3.1.7.6; 3.2.6.1

2024 m. kovo 5 d.

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokatei Ingridai Varanavičei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė) prašo priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (toliau – atsakovė) 404,17 Eur turtinės žalos atlyginimo, 4,26 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į nepažymėtą, važiuojamoje kelio dalyje buvusią duobę. Įvykio metu šis automobilis buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju.

3. Apskaičiuodama nuostolio dydį ir mokėtinos draudimo išmokos sumą, ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių I dalies 9.1. papunktį nuostolio dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Pagal Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. papunktį transporto priemonės sugadinimo atveju nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Ieškovė apskaičiavo, kad automobilio remonto kainą sudaro 404,17 Eur ir išmokėjo draudėjai tokio dydžio draudimo išmoką.

4. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti atsiradusią žalą, kadangi atsakovė yra kelio, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė ir valdytoja. Ieškovė pretenzija ragino atsakovę sumokėti žalą, atsiradusią dėl eismo įvykio. Tačiau turtinė žala nebuvo atlyginta.

5. Dėl eismo įvykio iš atsakovės turėtų būti priteista ieškovei ir 4,26 Eur palūkanos, apskaičiuotos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2022 m. liepos 1 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (404,17 Eur x 5 procentai / 365 (dienų skaičius metuose) x 77 (pradelstų dienų skaičius).

6. Ieškovė nurodė nesutinkanti su atsakovės pozicija, kad ir pačios vairuotojos veiksmai galėjo lemti eismo įvykio kilimą. Ieškovė akcentavo, kad iš policijos pažymos matyti, kad policijos pareigūnai, tirdami įvykio aplinkybes, nenustatė, jog vairuotojos veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui ar padidėjimui. Nurodytą atsakovės poziciją ieškovė vertino kaip subjektyvų vertinimą.

7. Nurodo, jog ieškovei nebuvo pateikta eismo įvykio vietos schema, tačiau byloje yra pateiktas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštas, kuriame nurodoma, kad eismo įvykis pagal vairuotojos paaiškinimą įvyko įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) parduotuvę. Tiesioginio patekimo į šią parduotuvę iš (duomenys neskelbtini) nėra. Norint įvažiuoti į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie parduotuvės yra reikalinga išvažiuoti iš (duomenys neskelbtini) ir važiuoti (duomenys neskelbtini).

8. Ieškovės atstovė advokatė Ingrida Varanavičė teismo posėdžių metu palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Atsakovės atsiliepimo argumentai

9. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė ieškinyje bei su ieškiniu pateiktuose dokumentuose nurodo, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), tačiau 2022 m. gegužės 13 d. pranešime apie žalos atlyginimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. gegužės 13 d. pretenzijoje ,,Dėl išmokos išieškojimo“ nurodyta eismo įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju nėra aiški ir konkreti eismo įvykio vieta, t. y. ar eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini). Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, juos patikėjimo teise valdo ir jais disponuoja AB Lietuvos automobilių kelių direkcija. Tuo tarpu vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims.

10. (duomenys neskelbtini), yra valstybinės reikšmės magistralinio kelio (duomenys neskelbtini), įtrauko į Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 ,,Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ dalis. Kauno miesto savivaldybė nėra (duomenys neskelbtini) savininkė, kadangi minėtas kelias nėra įtrauktas į Kauno miesto gatvių sąrašą, patirtintą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. T-630 ,,Dėl Kauno miesto gatvių sąrašo patvirtinimo“.

11. Ieškovė nepateikė įrodymų, besąlygiškai ir vienareikšmiai patvirtinančių, kad automobilio sugadinimai buvo padaryti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir automobiliui padarytos žalos.

12. Iš į bylą pateiktos žalos administravimo bylos nėra tiksliai aišku, kurioje vietoje įvyko eismo įvykis. Ieškovė nepateikė eismo įvykio schemos. Ieškovės pateiktuose dokumentuose, t. y. pretenzijoje bei pranešime nurodyta kita eismo įvykio vieta, t. y. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie automobilio techninę būklę, buvusią iki eismo įvykio.

13. CK 6.270 straipsnio 1 dalis numato transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio, valdytojo pareigą elgtis kelyje atsargiai. Kelių eismo taisyklės, patvirtintos 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950, numato vairuotojo pareigą imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti. Draudžiama vairuotojui važiuoti, viršijant leistiną greitį, įpareigoja vairuotoją atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Ieškovė nepateikė pakankamai duomenų, kad vairuotojas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Tuo pagrindu civilinė atsakomybė turėtų būti mažinama, atsižvelgiant į šalių kaltės dydį arba atsakovė turėtų būti visiškai atleista nuo civilinės atsakomybės.

14. Atsakovė nesutiko su ieškovės dublike išdėstyta pozicija. Nurodė, jog į parduotuvės (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelę galima patekti ir per (duomenys neskelbtini) degalinę. Be to, net ir važiuojant į minėtą aikštelę (duomenys neskelbtini), svarbu nustatyti konkrečią eismo įvykio vietą.

15. Atsakovės atstovė Ieva Montrimavičienė teismo posėdžių metu palaikė atsiliepimo į ieškinį argumentus, prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

X. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo drausta transporto priemonių draudimu laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 6 d. iki 2022 m. birželio 5 d. (1 failas, e. b. l. 54-62). Draudėjas – (duomenys neskelbtini).

17. Dėl įvykusio draudiminio įvykio AB „Lietuvos draudimas“ buvo užvesta žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo renkami duomenys apie draudiminio įvykio aplinkybes ir draudimo išmokos dydį.

18. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. balandžio 22 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ buvo nurodyta, jog policijos registruojamų įvykių registre nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pravažiavus tiltą, įvažiuojant į parduotuvę (duomenys neskelbtini), pranešėja su automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į duobę ir prakirto padangą. Atvykus policijos pareigūnams pranešėja įforminti eismo įvykio nepageidavo, kadangi turi KASKO draudimą (1 failas, e. b. l. 37).

19. UAB „Autofortas“ už transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą, medžiagas ir detales (duomenys neskelbtini) išrašė PVM sąskaitą faktūrą (kaina be PVM – 464,17 Eur; kaina su PVM – 561,65 Eur) (1 failas e. b. l. 45).

20. AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonės remontą atlikusiai bendrovei „Autofortas“ (duomenys neskelbtini) išmokėjo 404,17 Eur už atliktus remonto darbus (1 failas, e. b. l. 6).

21. Liudytoja V. S. teismo posėdyje teikė parodymus, kad vairuodama įmonės automobilį, važiuodama į darbą, automobilio ratu kliudė duobę, kurią ir vėliau matė ilgą laiką po įvykio. Buvo sugadintas vienas ratas, tačiau reikėjo keisti abu ratus, kadangi ant vienos ašies turi būti vienodo nusidėvėjimo ratai. Paaiškino, jog duobė buvo važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) mikrorajono pusės kur yra žiedas, neprivažiavus viaduko maždaug 100-150 m iki jo. Minėtą vietą liudytoja teismo posėdžio metu parodė žemėlapyje. Atsakovės atstovė pripažino, jog duobė buvo Kauno miesto savivaldybei priklausančiame kelyje.

22. Šioje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ teigimu, patirtos transporto priemonei įvažiavus į gatvėje esančią duobę, atlyginimo iš gatvės savininkės Kauno miesto savivaldybės lėšų. Atsakovė byloje ginčijo civilinės atsakomybės sąlygas, argumentavo, kad duobė buvo (duomenys neskelbtini), kuris nepriklauso Kauno miesto savivaldybei. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad už žalą atsakingas asmuo yra valstybė, kuri valstybinės reikšmės kelius patikėjimo teise yra perdavusi valdyti, naudotis ir disponuoti Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Ieškovė savo ruožtu nesutiko byloje keisti atsakovės.

Dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygų

23. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.

24. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu, jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009).

25. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovės turtinis reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.266 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius šių civilinės atsakomybės sąlygų visumą: Kauno miesto savivaldybės, kaip gatvės savininkės, neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos.

Dėl pagrindo atsakovės Kauno miesto savivaldybės atsakomybę sumažinti arba visiškai atleisti nuo atsakomybės

26. Prieš pateikiant teisinį vertinimą dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (ne) egzistavimo, pirmiausia pasisakytina dėl pagrindo atsakovės atsakomybę sumažinti arba visiškai atleisti nuo atsakomybės dėl transporto priemonės vairuotojo veiksmų. Teismas atmeta, kaip nepagrįstus, atsakovės argumentus dėl transporto priemonės vairuotojo neatsargumo ir egzistavusių galimybių pakeisti įvykių eigą.

27. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimo jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų ar nukentėjusio asmens veiksmų. CK 6.270 straipsnio 1 dalis numato transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo pareigą elgtis kelyje atsargiai. Būtent tuo pagrindu atsakovė rėmėsi, argumentuodama, kad ji turėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės arba atsakomybė turėtų būti mažinama.

28. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 19 dalis numato, jog transporto priemonių vairuotojų pareigas ir jų veiksmus konkrečiomis eismo situacijomis nustato Kelių eismo taisyklės.

29. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 127, 128 punktuose nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Vairuotojas turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

30. Išanalizavus bylos medžiagą, nustatyta, jog eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad duobė, į kurią įvažiavo transporto priemonė, nebuvo aptverta, nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad vairuotoja, veikdama tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, galėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti važiuojamojoje kelio dalyje esančios duobės. Byloje taip pat nėra duomenų, jog vairuotoja viršijo leistiną greitį ar pažeidė kitas Kelių eismo taisykles. Atvykę policijos pareigūnai nenustatė pažeidimų ir nesurašė administracinio nusižengimo protokolo vairuotojos atžvilgiu. Vairuotoja teismo posėdžio metu paaiškino, jog duobės nepastebėjo, tai patvirtina ir paaiškinimai policijos pareigūnams ir tik vėliau jau žinodama duobės buvimo vietą jos saugodavosi ir apvažiuodavo.

31. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojos veiksmus, kurie būtų sąlygoję eismo įvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad asmuo, vairavęs transporto priemonę, būtų pažeidęs Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio „Bendrosios transporto priemonių vairuotojų pareigos“ ir Kelių eismo taisyklių nuostatas.

32. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuojama, kad nėra teisinio pagrindo pritarti atsakovės argumentams dėl pagrindo atsakovės atsakomybę sumažinti arba visiškai atleisti atsakovę nuo atsakomybės analizuotu aspektu.

Dėl pirmosios civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovės Kauno miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų (neveikimo)

33. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, 5 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 3.3. papunkčiu, pabrėžtina, kad (duomenys neskelbtini) esančios gatvės, taigi ir (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiuose keliuose (gatvėse) privalo Kauno miesto savivaldybė.

34. Taigi nepagrįstu ir atmestinu pripažįstamas atsakovės argumentas, jog atsakovė yra netinkama šioje byloje. Įvertinus eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė, aplinkybes, darytina išvada, kad eismo įvykis įvyko būtent dėl asfalto dangos defektų, atsiradusių dėl netinkamos asfalto dangos priežiūros. Akcentuotina, jog būtent gatvės asfalto dangoje buvo duobė, kuri kėlė pavojų eismo saugumui ir, kuri, šios bylos atveju, buvo priežastis turtinei žalai kilti. Buvus tinkamai kelio dangai ar įspėjamiesiems ženklams apie kelio dangos trūkumus ir (ar) jų keliamą pavojų nebūtų buvę prielaidų apgadinti transporto priemonę.

35. Taip pat atmestinas atsakovės argumentas, kad eismo įvykis įvyko ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise nepriklauso Kauno miesto savivaldybei. Liudytojai teismo posėdžio metu žemėlapyje parodžius tikslią eismo įvykio vietą nei vienai iš ginčo šalių nekilo abejonių, jog eismo įvykis įvyko Kauno miesto savivaldybei priklausančioje gatvėje, ko pasėkoje bylos nagrinėjimo metu buvo deramasi ir dėl bylos užbaigimo taikos sutartimi. Liudytojai nurodžius tikslią vietą šalių atstovės neturėjo daugiau klausimų ar patikslinimų dėl eismo įvykio vietos. (duomenys neskelbtini) AB ,,Lietuvos draudimas“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) vietovė, kurioje įvyko eismo įvykis taip pat nurodoma (duomenys neskelbtini) (1 failas, e. b. l. 24, 43). Policijos pateiktoje įvykio suvestinėje matyti, jog vietos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), tačiau įvykio vieta yra nurodoma (duomenys neskelbtini) (1 failas, e. b. l. 103). Iš šių įrodymų visumos galima daryti išvadą, jog eismo įvykis ir duobė nebuvo (duomenys neskelbtini) ir eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), kuri priklauso atsakovei.

36. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatas vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatyta, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 3.3. papunktį gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa ir nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, taisymo ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas atlieka ir jų vertę apskaito savininkai ir (ar) valdytojai. Tvarkos aprašo 4.1. ir 4.2. papunkčiuose nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normatyvinius statybos techninius dokumentus.

37. Taigi remiantis išdėstytomis šioje byloje taikytinomis teisės aktų nuostatomis, teismas konstatuoja, kad už (duomenys neskelbtini) dangos priežiūrą buvo ir yra atsakinga Kauno miesto savivaldybė. Byloje nustatyta, kad gatvės asfalto dangos būklė Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje (duomenys neskelbtini) buvo netinkama – joje buvo duobė. Duobės egzistavimo faktą patvirtina į bylą pateikta policijos medžiaga, nuotraukos ir nuoseklūs liudytojos parodymai šiuo klausimu. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad tinkamai atliko (duomenys neskelbtini) dalies būklės priežiūrą.

38. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nurodytomis teisės normomis, konstatuotina, kad egzistuoja pirmoji atsakovės civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti Kauno miesto savivaldybės veiksmai (neveikimas), neatliekant tinkamos kelių priežiūros ir remonto bei kitų nurodytuose teisės aktuose su kelių ir gatvių priežiūra susijusių funkcijų.

Dėl antrosios civilinės atsakomybės sąlygos – žalos padarymo fakto

39. Šioje byloje nebuvo ginčo, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta ieškovės apdrausta transporto priemonė. Atsakovė byloje ginčijo kitas su žalos atsiradimu susijusias aplinkybes.

40. Nors byloje atsakovė argumentavo, kad dokumentuose esanti informacija dėl eismo įvykio vietos yra prieštaringa, tačiau Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato teismui atsiųsta medžiaga, liudytojos V. S. parodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) eismo įvykis, kurio metu liudytojos vairuota transporto priemonė įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią duobę, įvyko (duomenys neskelbtini).

41. Kaip jau minėta, CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y. jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Byloje konstatavus, kad už asfalto dangos kokybę, kaip gatvės savininkė, yra atsakinga atsakovė Kauno miesto savivaldybė, toliau vertintina, kokia žala buvo padaryta eismo įvykio metu.

42. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės techninės apžiūros akte / prašyme buvo nurodyti tokie transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai:

· keičiamos dalys – padanga;

· remontuojamos dalys – ratlankis, ratų suvedimas (1 failas, e. b. l. 36).

43. Žalos administravimo byloje buvo pateikta UAB „Autofortas“ (duomenys neskelbtini) parengta remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) priklausančios transporto priemonės remonto darbų rūšies ir kainų. Sąmatoje, sudarytoje pagal AUDATEX sistemą, nurodyta, kad bendra remonto suma yra 561,65 Eur (su PVM) (be PVM – 464,17 Eur), kuri susideda iš detalių kainos – 224,40 Eur, darbų kainos – 119,70 Eur, dažymo paslaugų kainos – 120,07 Eur (1 failas, e. b. l. 16-20).

44. Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė Ingrida Varanavičė detaliai nurodė jog buvo išmokėta mažesnė draudimo išmoka nei nurodyta sąmatoje, kadangi buvo išskaičiuotas PMV, t. y. 97,48 Eur bei 60,00 Eur besąlyginė išskaita, nes šiuo atveju pats draudėjas yra PVM mokėtojas. Papildomai nurodė, kad pagal teisės aktų reikalavimus buvo privaloma keisti abi priekines padangas tam, kad padangų protektoriai būtų vienodo dydžio, nepaisant to, kad į duobę įvažiuota tik vienos pusės ratu. Atstovė taip pat paaiškino, kad sąmatoje prie duomenų apie padangų keitimą yra pažymėtos žvaigždutės, reiškiančios, kad padangos buvo keistos dėvėtomis, vienodo protektoriaus padangomis, todėl nėra poreikio skaičiuojant žalos dydį skaičiuoti nusidėvėjimą, kadangi detalės nusidėvėjimas skaičiuojamas tik tuo atveju, jei jos keičiamos naujomis originaliomis detalėmis (2024 m. vasario 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 10 sek. – 10 min. 07 sek.).

45. Žalos administravimo byloje (duomenys neskelbtini) buvo pažymėta ši informacija: sąmata yra suderinta 464,17 Eur sumai be PVM., franšizė – 60 Eur, pakeistos dalys gali būti perimtos draudiko, jas saugoti ne mažiau 10 dienų po remonto, šis sąmatos suderinimas nepatvirtina, kad įvykis pripažintas draudžiamuoju / nedraudžiamuoju (1 failas, e. b. l. 12-14).

46. Taigi nurodytų rašytinių įrodymų sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas ir vizualiai fiksuotas transporto priemonės rato (padangos ir ratlankio) sugadinimas. Eismo įvykio metu padarytų sugadinimų remontas sąlygojo atitinkamai detalių (padangų, ratlankio) keitimą, remontą, dažymą. Visi būtini remonto darbai fiksuoti UAB „Autofortas“ remonto sąmatose, rengtose pagal AUDATEX programą.

47. Atsakovė byloje neįrodė, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo apgadintam automobiliui padarytos žalos dydį (nepateikė jokių kitų priešingų įrodymų, kurie galėtų įrodyti kitokį žalos dydį, neprašė byloje skirti ekspertizės). Atsakovės argumentas apie tai, kad ieškovė neįrodė, kokia buvo transporto priemonės būklė iki eismo įvykio, laikytinas nepagrįstu ir deklaratyviu teiginiu – byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad eismo įvykio metu transporto priemonė būtų buvusi techniškai netvarkinga. Teismo vertinimu, tokie sugadinimai kaip padangos prakirtimas ar ratlankio apgadinimas, laikytini atitinkančiais aptariamo eismo įvykio pobūdį, dėl to manyti, jog tokie pažeidimai nebuvo padaryti ar jie nesusiję su eismo įvykiu, nėra pagrindo.

48. Ieškovė, kaip nustatyta, apmokėjo remonto paslaugas atlikusiai bendrovei už draudėjo automobilio suremontavimą. Byloje pateikti žalos faktą ir dydį pagrindžiantys įrodymai. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės ar sumažinti priteistinos žalos dydį, ar laikyti, jog ieškovė neįrodė žalos dydžio, o atsakovės argumentai, jog neva nebuvo tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos faktinės draudiminio įvykio aplinkybės, laikomi deklaratyviais, nepateikiant šiuos teiginius pagrindžiančių objektyvių įrodymų (duomenų) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

49. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nurodytomis teisės normomis, konstatuotina, kad egzistuoja antroji atsakovės civilinės atsakomybės sąlyga – eismo įvykio metu buvo patirta 404,17 Eur dydžio turtinė žala, kurią atlygino AB „Lietuvos draudimas“.

Dėl trečiosios civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos

50. Teismo vertinimu, byloje esanti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato į bylą pateikta medžiaga, žalos administravimo bylos duomenys, liudytojos V. S. parodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje kelio dalyje (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) buvo kelio trūkumų (duobė), kurie nulėmė prašomos priteisti žalos atsiradimą – automobilio apgadinimą. Policijos pareigūnai, buvę įvykio vietoje, pažymėjo automobilio sugadinimus (t. y. prakirsta padanga). Automobilio sugadinimus taip pat patvirtina autoserviso sąmata ir fotonuotraukos.

51. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nurodytomis teisės normomis, konstatuotina, kad egzistuoja ir trečioji atsakovės civilinės atsakomybės sąlyga – eismo įvykio metu kilusi 404,17 Eur dydžio turtinė žala, kurią atlygino AB „Lietuvos draudimas“, buvo sąlygota išimtinai atsakovės neteisėtų veiksmų.

52. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovės civilinė atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnio ir 6.1015 straipsnio (subrogacija) nuostatas šios bylos kontekste kyla atsakovei Kauno miesto savivaldybei ir ji privalo atlyginti turtinę žalą. Tuo pagrindu tenkinamas ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės 404,17 Eur turtinę žalą.

Dėl reikalavimo priteisti palūkanas

53. Ieškovės teigimu, dėl eismo įvykio iš atsakovės turėtų būti priteista ieškovei ir 4,26 Eur palūkanos, apskaičiuotos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2022 m. liepos 1 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (404,17 Eur x 5 procentai / 365 (dienų skaičius metuose) x 77 (pradelstų dienų skaičius).

54. Vadovaujantis CK 6.261 straipsniu, skolininkas, praleidęs terminą įvykdyti savo piniginę prievolę, privalo mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Kadangi atsakovė nustatytu terminu tinkamai neįvykdė savo prievolės, iš jos ieškovei priteisiamos 4,26 Eur palūkanos (CK 6.261 straipsnis).

Dėl reikalavimo priteisti metines procesines palūkanas

55. Kreditoriaus patiriamiems nuostoliams kompensuoti priskiriamos taip pat ir palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, t. y. nuo piniginių lėšų sumos, kurios kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Šių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę.

56. Procesinės palūkanos, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skaičiuotinos nuo priteistos sumos ir jos nelaikomos „dvigubomis“ palūkanomis, kurių taikymas bendra tvarka yra draudžiamas pagal CK 6.37 straipsnio 4 dalį.

57. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėms ir teisiniais motyvais, konstatuojama, jog teisėtas, pagrįstas ir tenkinamas yra ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (408,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. vasario 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

59. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Taigi visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą).

60. Nustatyta, kad ieškovė byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 21 Eur žyminis mokestis ir 70,08 Eur už teisines paslaugas (ieškinio parengimą) pagal sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškinys yra patenkintas visiškai, todėl iš atsakovės ieškovei priteisiama 91,08 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

61. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nepatirta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniais, 259, 270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 188764867, 404,17 Eur (keturių šimtų keturių euro 17 ct) turtinės žalos atlyginimą, 4,26 Eur (keturių eurų 26 ct) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą (408,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 91,08 Eur (devyniasdešimt vieno euro 8 ct) bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.