Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2017-03-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-42-287/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-03-09
Bylos Nr.
1-42-287/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03696-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-42-287/2017 m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03696-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; (S) 1.2.4.6.2; 2.12.1.3; 2.12.1.4.
PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 9 d.PakruojisPakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aurelijos Rakštienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. K., d. Pakruojyje, a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti Pakruojo rajone, P. seniūnijoje, L. kaime, nedirbanti, darbo biržoje registruota, išsituokusi, neteista

paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti,kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji A. K. 2017 m. sausio 24 d., apie 16.00 val., Pakruojo rajone, L. kaime, namuose, miegamojo kambaryje, žodinio konflikto metu priėjusi prie dukters A. K., vieną kartą kumščiu trenkė jai į dešinės pusės skruostą ir tos pačios rankos delnu trenkė į kairės pusės smilkinio sritį, tokiais savo veiksmais šeimos narei - dukrai A. K. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios A. K. kaltė, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

A. K. , apklausta įtariamąja, pirmosios apklausos metu parodė, kad dėl pateikto pranešimo apie įtarimą neprisipažįsta visiškai. 2017 m. sausio 24 d. su drauge I. M. vartojo alkoholinius gėrimus jos namuose. Apie 16.00 val. grįžo į namus. Namuose duktė A. K. buvo grįžusi iš mokyklos. Grįžusi į namus ji atliko namų ruošos darbus. Po jų, sėdėdama svetainės kambaryje, garsiai dukros A. K. , kuri buvo savo kambaryje, paprašė duoti jos tėčio R. K. telefono numerį. R. K. gyvena Jungtinėje Karalystėje apie 10 metų, su juo ji išsiskyrusi maždaug prieš 16 metų. Jos buvęs vyras R. K. dukrai A. K. moka išlaikymo pinigus. Buvusio vyro telefono numerio jai reikėjo, nes norėjo su juo pakalbėti apie alimentus. Dukra A. K. telefono numerio nedavė, o mobilaus ryšio telefone pasirinkusi tam tikrą programėlę leido jai pakalbėti su R. K. . Pokalbio metu A. K. buvusio vyro klausė, kada jis perves alimentus, nes pinigai reikalingi socialinių išmokų tvarkymui. Pokalbio metu su vyru konfliktavo, o tai girdėdama dukra A. K. supyko. Dukra jai liepė nesipykti su jos tėčiu, nes jis gali įsižeisti ir nebesiųsti jai pinigų. Taigi po pokalbio su R. K. , ji sukonfliktavo su dukra dėl to, kad ji pykosi su R. K. . Konflikto metu dukra pasakė nešaukti ant jos, nes iškvies policijos pareigūnus. Duktė sakė, kad policijos pareigūnus iškvies, nes ji yra neblaivi ir ant jos šaukia. Išgirdusi tokį dukros išsireiškimą manė, kad dukra juokauja ir nekreipė į tai dėmesio. A. K. pasakė, kad ji apsivilks ir eis pas senelius, kurie gyvena netoli jų, o jai liepė laukti policijos pareigūnų, kuriuos iškvietė. Eidama pas senelius, A. K. apie kaklą ir pusę veido apsivyniojo šaliką, o ji, priėjusi prie dukros, abejomis rankomis paėmė už šaliko ir pakėlė jį iki akių lygio. Pakėlusi šaliką dukrai sarkastiškai pasakė, kad gali dar aukščiau užsikelti šaliką. Taip pat liepė niekur neiti ir laukti policijos pareigūnų, kuriuos pati iškvietė. Dukros pasiteiravusi, dėl ko iškvietė policijos pareigūnus, nes už melagingą iškvietimą yra baudžiama. A. K. tai išgirdusi išsigando ir pasakė, kad ji jai abiejų rankų delnais trenkė per skruostus. Atvažiavus policijos pareigūnams A. K. parodė, kad ji jai trenkė abiejų rankų delnais per skruostus. A. K. matydama, kad dukra meluoja, pareigūnams parodė, kaip iki akių lygio pakėlė šaliką (47-48 b. l.).

Papildomai apklausta A. K. parodė, kad nusikaltimą padariusi prisipažįsta, pirmiau apklausoje teigė, kad dukros nemušė bei nenaudojo nei fizinio nei psichologinio smurto jos atžvilgiu. Taip pat nurodė, kad alkoholį vartoja gana dažnai. Apsvaigusi nuo alkoholio būna priekabi, konfliktiška. Būdama apsvaigusi nuo alkoholio, žodinio konflikto metu nepilnametei dukrai A. K. vieną kartą kumščiu trenkė į dešinės pusės skruostą ir tos pačios rankos delnu trenkė į kairės pusės smilkinio sritį. Pirminėje apklausoje, kai buvo įteiktas pranešimas ji neigė smurtavusi prieš savo dukrą, nes jautėsi sutrikusi, išsigandusi. Neigė, kad smurtavo prieš savo dukrą, nes ją labai myli. Dėl šių priežasčių pati sau neigė, kad galėjo suduoti nepilnameti dukrai A. K. . Praėjus šiek tiek laiko po įvykio viską pergalvojo ir pripažino, kad dukrai sukėlė fizinį skausmą, suduodama jai vieną kartą kumščiu į dešinės pusės skruostą ir tos pačios rankos delnu į kairės pusės smilkinio sritį. Dėl savo poelgio pergyvena ir nuoširdžiai gailisi. Tą dieną konfliktas su dukra įvyko dėl to, kad per mobilaus ryšio telefoną konfliktavo su jos tėvu R. K. . Konfliktą tarp jos ir R. K. girdėjo A. K. , kuri supyko. A. K. pyko, nes bijojo, kad po konflikto R. K. nebeatsiųs pinigų. Žodinio konflikto metu dukra nuėjo į savo kambarį, o ji nuėjo jai iš paskos. Nuėjusi į dukros kambarį, priėjo prie jos ir žodžiu konfliktuojant, vieną kartą kumščiu trenkė dukrai į dešinės pusės skruostą ir tos pačios rankos delnu trenkė į kairės pusės smilkinio sritį. Po suduotų smūgių A. K. pasilikusi savo kambaryje iškvietė policijos pareigūnus. Ji nuoširdžiai gailisi dėl dukrai sukelto fizinio skausmo. Dukros atsiprašė, dukra jai atleido. Nurodė, kad tokį jos poelgį įtakojo alkoholio vartojimas. Pastaruoju metu alkoholį vartojo dažnai dėl įvairių išgyvenimų. Po šio įvykio suprato, kad turi keistis, nuo šiol dės visas pastangas kad daugiau taip nenutiktų (51-52 b. l.).

Nukentėjusioji A. K. parodė, kad 2017-01-24 apie 16.00 val. grįžo į namus, esančius Pakruojo r., L. k., iš močiutės J. S. . Grįžus į namus, buvo viena, namuose nieko nebuvo. Netrukus grįžo mama A. K. , kuri buvo akivaizdžiai apsvaigusi nuo alkoholio. Grįžusi į namus mama ją užsipuolė ir pradėjo kaltinti, kad jai kažką pamelavo dėl alimentų. Kad pamelavo, jog tėtis R. K. , kuris gyvena Jungtinėje Karalystėje, pervedė alimentus močiutei E. K. . Iš tikro pinigų nepervedė. Iki tol ji su mama nebuvo kalbėjusi apie tėčio R. K. pervedamus alimentus. A. K. ją užsipuolė be jokios priežasties. Taigi, dėl šių priežasčių tarp mamos ir jos kilo konfliktas. A. K. konfliktiška, greitai įsiplieskia, ypač kai būna išgėrusi. Konflikto metu ji prašė R. K. telefono numerio. Telefono numerio jai nedavė, tačiau paskambino per telefone esančią "Messenger" programą. R. K. ir A. K. kalbėdami telefonu konfliktavo ir vienas kitą keikė. Pasibaigus pokalbiui su tėčiu, A. K. pradėjo ant dukros šaukti ir reikalavo pinigų, t.y. alimentų, kuriuos turi pervesti tėtis. Konflikto metu A. K. atėjo į miegamojo kambarį ir priėjusi arčiau vieną kartą kumščiu trenkė jai į dešinės pusės skruostą ir tos pačios rankos delnu trenkė į kairės pusės smilkinį. Po suduotų smūgių ji juto fizinį skausmą. Sudavusi smūgius į veidą A. K. išėjo į savo kambarį. Neilgai pabuvusi A. K. sugrįžo į pas ją į kambarį ir vėl pradėjo konfliktą. Viso konflikto metu A. K. jai vieną kartą kumščiu trenkė į kairės pusės žandą ir po to delnu trenkė į dešinės pusės smilkinį. Konflikto metu namuose nieko nebuvo, konflikto niekas nematė. Mama fizinį smurtą prieš ją panaudojo pirmą kartą. Santykiai su mama yra geri tada, kai ji nevartoja alkoholinių gėrimų. Mama alkoholinius gėrimus vartoja tada, kai turi tam pinigų. Kai neturi pinigų, ji negeria ir judviejų santykiai būna geri. Jei mama atsiprašytų, ji atleistų (20-21 b. l.).

Liudytoja E. K. parodė, kad 2017-01-24 dirbant pagal iš anksto nustatytą grafiką Šiaulių AVPK Pakruojo rajono PK kartu su Šiaulių AVPK Pakruojo r. PK Veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju A. S. apie 18.15 val. radijo ryšiu gavo pranešimą iš Šiaulių AVPK Pakruojo r. PK OVS budėtojo, kad Pakruojo r., L. k., neblaivi mama sumušė nepilnametę dukrą. Nuvykę nurodytu adresu namuose pasitiko pranešėja A. K. ir jos motina A. K. Pasiteiravus pranešėjos, kas nutiko, A. K. paaiškino, kad apie 18.10 val. kilusio žodinio konflikto su mama A. K. metu, ji atėjo į jos kambarį ir dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė į dešinės pusės skruostą ir vieną kartą trenkė į kairės pusės smilkinio sritį. A. K. pasiteiravus, ar jai skaudėjo, ji teigė, kad skausmą juto kelias minutes. Ji A. K. kelis kartus pasiteiravo, ar tikrai mama naudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, ji vis atsakydavo, kad taip ir parodydavo sumuštas vietas. Dešinės pusės skruoste ir kairės pusės smilkinio srityje vizualiai sužalojimų nesimatė. Iš karto po įvykio A. K. buvo susijaudinusi, išsigandusi. Aiškinantis įvykio aplinkybes ji nurodė, kad konfliktas su mama kilo dėl to, kad neleido mamai, kuri buvo apsvaigusi nuo alkoholio, kalbėti telefonu su tėvu R. K. . Dėl šių priežasčių, tarp mamos ir dukros kilo žodinis konfliktas, kurio metu A. K. dešinės rankos delnu savo nepilnametei dukrai trenkė po vieną kartą į dešinės pusės skruostą ir į kairės pusės smilkinio sritį. A. K. iš karto po įvykio neigė trenkusi dukrai, tačiau nieko daugiau papasakoti negalėjo. Išsiaiškinus, kad nepilnametei A. K. mama A. K. sukėlė fizinį skausmą, A. K. buvo sulaikyta (25-24 b. l.).

Iš 2017-01-24 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo M. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017-01-24 apie 18.15 val. gautas nepilnametės A. K. pranešimas, kad L. k., Pakruojo rajone, ją muša mama. Dėl pranešimo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d. (5 b. l.).

Iš 2017-01-24 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra name, esančiame Pakruojo r., L. k., (6-8 b. l.).

Iš 2017-01-24 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad A. K. parodė, kad mama jai trenkė į skruostą ir į kairįjį smilkinį (9-10 b. l.).

Kaltinamosios A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, nes ji smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – dukrai A. K. .

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamoji A. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąją A. K. siūlė nubausti laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotai darbo biržoje bei gydytis nuo alkoholizmo (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas, 4 puntas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, siūlė A. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jai skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotai darbo biržoje bei gydytis nuo alkoholizmo.

Kaltinamoji A. K. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Kaltinamosios A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajai A. K. , teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamoji A. K. neteista (30 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra jos atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, administracine tvarka metų laikotarpyje nebausta (31-32 b. l.), nedirba (33 b. l.), registruota darbo biržoje (34 b. l.), psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašyta (37 b. l.), A. K. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (39 b. l.), tiek prokurorė, tiek kaltinamoji prašė skirti laisvės apribojimo bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) A. K. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės prašomą bausmę - laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotai darbo biržoje bei gydytis nuo alkoholizmo (BK 48 straipsnio 1-4 dalys, 6 dalies 3 punktas, 4 punktas).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji A. K. prisipažino esanti kalta, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnius).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajai A. K. į atliktą bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. sausio 24 d. 18.40 val. iki 2017 m. sausio 25 d. 13.20 val. (55-56, 58 b. l.), tai yra viena para, kas prilyginama 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunktis).

A. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (53-54 b. l.) - paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kompaktinis diskas su A. K. apklausos įrašu (22 b. l.), paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nuspredžia :

a. k. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir ją nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotai darbo biržoje bei gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotai darbo biržoje bei gydytis nuo alkoholizmo.

Į atliktą bausmės laiką A. K. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. sausio 24 d. 18.40 val. iki 2017 m. sausio 25 d. 13.20 val., tai yra vieną parą, kas prilyginama 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kompaktinį diską su apklausos įrašu, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką.

Kaltinamoji, nesutikdama su laivės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamoji per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Rima Razumienė