- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- I2-463-428/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02350-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. P.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiasis suinteresuotas asmuo advokatė J. B. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 21R1-160 (AG1-140/08-2020, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Kauno skyriaus 2020 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. (8.2)TPS-13158 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl advokato pakeitimo pagal pareiškėjo teiktą 2020 m. liepos 16 d. prašymą (b. l. 12–15).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2020 m. gegužės 4 d. kreipėsi į Tarnybos Kauno skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo skundžiant Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. balandžio 21 d. nutarimą Nr.10E-826.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnybos Kauno skyrius 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. (8.2)TP-20-T1441-5569 nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui civilinėje byloje dėl pirkimo-pardavimo sutarties su UAB "Tele2" nutraukimo (PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini)), įmokų susigrąžinimo kompensacijos priteisimo, parengiant procesinius dokumentus, teikiant skundą ir atstovaujant pirmosios instancijos teisme, nagrinėjant ieškinį iš esmės. Buvo paskirta advokatė J. B.. Minėtu laikotarpiu Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas ir daugelis organizacijų nedirbo, ne išimtis ir Tarnybos Kauno skyrius, kurios sprendimas paštu buvo gautas 2020 m. birželio 5 d. Jau tuomet buvo praleistas terminas skųsti Komisijos nutarimą. Paskirta advokatė priimti galėjo tik 2020 m. birželio 17 d., todėl pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos paslaugos buvo pradėtos teikti pavėluotai ir todėl buvo praleistas terminas Komisijos nutarimo apskundimui.
Tarnybos Kauno skyrius priėmęs sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos paslaugų teikimo žinojo ginčo esmę, paskirta advokatė irgi apie tai žinojo, nes ji buvo informuota telefonu 2020 m. birželio 5 d. Advokatė paruošė ieškinį pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus ir įteikė Kauno apylinkės teismui, bet ne tokį kokį buvo prašoma. Advokatė pateikdama skundą neprašė kartu atnaujinti ir terminą Komisijos nutarimui apskųsti bei nebuvo prašoma šio nutarimo ginčą, nustatyta tvarką nagrinėti iš esmės. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-17718-921/2020 atsisakė priimti pareiškėjo ieškinį.
Po teismo nutarties priėmimo pareiškėjas prašė advokatės, kad teismui teiktų tokį ieškinį apie kurį buvau prašęs paruošti iš pat pradžių, kad prašytų teismo atnaujinti terminą Komisijos nutarimui panaikinti ir ginčą teismas nagrinėtų iš esmės. Advokatė atsisakė teikti tokį pareiškėjo prašomą skundą ir pasiūlė dėl pažiūrų skirtumo į šią civilinę bylą, prašyti Tarnybos pakeisti advokatą kitu. Dėl to pareiškėjas 2020 m. liepos 16 d. kreipėsi į Tarnybą dėl advokato pakeitimo.
Tarnybos Kauno skyrius pareiškėjo prašymo netenkino. Sprendimą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai Kauno apygardos skyriui, kuris pareiškėjo skundą atmetė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, jog terminas apskųsti Komisijos nutarimą yra praleistas dėl Tarnybos Kauno skyriaus neveiklumo, priimant Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (dėl tuo metu buvusio šalyje paskelbto karantino atsisakius priiminėti klientus darbo vietoje), nepalankios situacijos šalyje bei dėl advokatės kaltės. Advokatė netinkamai kvalifikavo teisinius santykius bei neteisingai priėmė pareiškėjo pažeistų teisių gynybos būdą, nors būtent ji ir yra atsakinga už teisinių dokumentų parengimą. Visos šios priežastys sutrukdė laiku pateikti ieškinį. Advokatė teikdama antrinę teisinę pagalbą, neatliko tinkamai savo pareigų pagal numatytą antrinės teisinės pagalbos įstatymą, nebuvo suteiktos kokybiškos pagal įstatymą numatytos teisinės paslaugos. Tolesnį antrinių teisinių paslaugų teikimą advokatė atsisakė teikti dėl požiūrių išsiskyrimo civilinėje byloje.
Jei advokatas atsisako teikti kokybiškas teisines pagalbos paslaugas, tai nesuprantamas Tarnybos Kauno skyriaus priimtas Sprendimas nekeisti pareiškėjui advokatės. Pripažįstama, kad teisė į advokatą ir teisė į nemokamą teisinę pagalbą yra visuotinai pripažįstamos kaip teisingos ir prieinamos teisinės sistemos garantai. Teisinės sistemos teisingumas ir prieinamumas yra ypač svarbūs pažeidžiamų grupių asmenims, ir efektyviai realizuoti savo teisę į gynybą. Teisingumas tokiems asmenims tampa sunkiai prieinamu, kai jie netenka galimybės gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą. Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad teisė į gynybą (teisinę pagalbą) turi būti praktinė ir veiksminga, o ne tik teorinė ar iliuzinė, jos įgyvendinimas neturėtų priklausyti nuo pernelyg formalių sąlygų. Pastebėta, jog prašymų nagrinėjimas dėl advokatų keitimo užtrunka ilgai, taip apribojant pareiškėjo galimybes efektyviai ginti savo pažeistas teises teisme.
Atsiliepimas
Atsakovė prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 36–41). Nurodė, jog Tarnybos Kauno skyrius 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. (8.2)TP-20-T-1441-5569 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl pirkimo-pardavimo sutarties su UAB ,,Tele2“ nutraukimo (PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini)), įmokų susigrąžinimo, kompensacijos priteisimo, parengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pirmos instancijos teisme. Antrinę teisinę pagalbą teikti paskirta advokatė J. B..
Tarnybos Kauno skyriuje 2020 m. liepos 17 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas pakeisti paskirtą advokatę J. B. kitu advokatu, kuriame nurodė, kad susitikimo su advokate metu (2020 m. liepos 1 d.), ji pateikė pareiškėjui pasirašyti ieškinio pareiškimą, vėliau siūlė pareiškėjui teikti skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020-07-14 nutarties apskundimo, tačiau pareiškėjas nesutiko teikti tokio skundo, prašydamas advokatės parengti skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimo apskundimo, prašant ginčą nagrinėti iš esmės ir atnaujinti terminą skundui paduoti, kuris buvo praleistas ne dėl pareiškėjo kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo su jam antrinę teisinę pagalbą teikti paskirta advokate požiūris bei pozicijos dėl bylos eigos išsiskyrė, pareiškėjas prašė pakeisti paskirtą advokatę kitu advokatu, kuris parengtų procesinius dokumentus dėl Komisijos nutarimo apskundimo, prašant ginčą nagrinėti iš esmės.
Tarnybos Kauno skyriuje 2020 m. liepos 20 d. gauta advokatės J. B. išvada, reg. Nr. (8.2)TPP-3190, kurioje ji nurodė, kad pareiškėjo pasirašytą 2020 m. liepos 2 d. ieškinį atsakovei UAB „Tele2“ dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės išsiuntė į teismą, tačiau Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 14 d. nutartimi pareiškėjo ieškinį atsisakė priimti. Advokatė nurodė, kad jos nuomone, Kauno apylinkės teismo nutartis neteisėta, kadangi netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 ir 29 straipsnių nuostatos, todėl reikalinga teikti atskirąjį skundą dėl šios nutarties panaikinimo. Apie tai, advokatė informavo pareiškėją 2020 m. liepos 15 d. el. laišku bei nurodė, kad atskirąjį skundą ji parengs. Advokatė taip pat informavo Tarnybos Kauno skyrių, kad pareiškėjas el. laišku nesutiko su advokatės siūloma pozicija ir išreiškė priešingą advokatės nuomonei poziciją bei nurodė, kad galimas tik pareiškėjo nurodytas kelias – kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, prašant atnaujinti terminą ir skundžiant Komisijos nutarimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo advokatei išsakyti argumentai neatitiko Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatų bei skundžiant Komisijos nutarimą atstovimas byloje būtų neperspektyvus, advokatė konsultacijos metu apie tai informavo pareiškėją bei siūlė jam apsvarstyti savo sprendimą, tačiau, advokatės teigimu, pareiškėjas nesutiko su advokatės siūloma pozicija dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutarties apskundimo.
Tarnybos Kauno skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 8 dalimi, 2020 m. liepos 7 d. raštu Nr. (8.2)TPS-13158 atsisakė pareiškėjui pakeisti advokatę J. B. kitu advokatu. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 21R1-160(AG1-140/08-2020) atmetė pareiškėjo skundą ir paliko galioti Tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. liepos 7 d. raštą Nr. (8.2)TPS-13158.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnyba pažymi, kad advokato pakeitimo pagrindai įtvirtinti Įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje – Tarnybos sprendimu antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas gali būti pakeistas: (1) pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje; (2) jeigu pateikiamas advokato sutikimas atstovauti pareiškėją ir tarnyba su advokatu sudaro sutartį konkrečioje byloje; (3) Tarnybos iniciatyva: pasibaigus paskirto advokato sutarčiai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar sustabdžius šios sutarties vykdymą.
Pažymėtina, kad Įstatymas nereglamentuoja interesų konflikto, iškilusio tarp antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato ir asmens, kuriam ji teikiama, sąvokos, neatskleidžia jos turinio. Lietuvos advokatų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. balandžio 22 d. Nr. 1R-133, 11 straipsnyje atskleistas interesų konflikto vengimo principo turinys, įtvirtinant, kad advokatas negali konsultuoti, atstovauti, ginti ar veikti dviejų ar daugiau klientų vardu tuo pačiu klausimu ar toje pačioje byloje, jeigu tų klientų interesai yra priešingi (11 str. 6 p.). Lojalumo klientui principas įpareigoja advokatą užtikrinti advokato ir kliento tarpusavio santykių sąžiningumą, teisėtumą bei etiškumą (10 str. 2 d.). Advokatas privalo atsisakyti kliento, pavedimo ar kitaip vienašališkai nutraukti advokato ir kliento santykius, kai pavedimo vykdymas sąlygoja interesų konfliktą, konfidencialumo ar advokato nepriklausomumo pažeidimą arba kitaip aiškiai prieštarauja advokato profesinei etikai arba teisei, taip pat kitais Lietuvos advokatų etikos kodekse aptartais atvejais (11 str. 10 p.).
Tarnybos Kauno skyrius, įvertinęs pareiškėjo prašyme pakeisti advokatę kitu advokatu ir advokatės J. B. išvadoje išdėstytas aplinkybes, nenustatė, kad tarp pareiškėjo ir advokatės J. B. yra kilęs interesų konfliktas ar, kad interesų konfliktas gali kilti ateityje, todėl Tarnybos Kauno skyrius negalėjo priimti sprendimo pakeisti advokatę remiantis interesų konflikto pagrindu.
Tarnybos Kauno skyrius vertino ar pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl advokatės J. B. pakeitimo yra kitos aplinkybės, dėl kurių advokatė negali atstovauti pareiškėjo interesams. Aplinkybių vertinimas visų pirma susijęs su tarp advokato ir kliento susidariusių atstovavimo santykių atitikimu bendriesiems advokato profesinės veiklos principams.
Advokatė J. B., teikdama pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, atliko eilę antrinės teisinės pagalbos teikimo veiksmų, konsultavo pareiškėją, atsižvelgdama į teismų praktiką bei įvertinusi bylos teisines perspektyvas, siūlė pareiškėjui užimti atitinkamą poziciją byloje, rengė procesinius dokumentus teismui, taip pat siūlė pareiškėjui parengti atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutarties panaikinimo, todėl Tarnybos nuomone, advokatė pareiškėjo atžvilgiu atliko savo įsipareigojimą teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagal Tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. (8.2)TP-20-T-1441-5569.
Šalies argumentai
Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog jam advokatė J. B. turėtų būti pakeista kitu advokatu, kadangi ji civilinėje byloje pasielgė ne taip kaip pareiškėjas buvo prašęs, t. y. teikė teismui ne tokį ieškinį kokio jis pageidavo, netinkamai kvalifikavo teisinius santykius bei, pareiškėjo nuomone, neteisingai priėmė pareiškėjo pažeistų teisių gynybos būdą yra nepagrįstas, kadangi pareiškėjo siekis, kad teisinę pagalbą teikiantis advokatas suformuluotų tokią poziciją, kokią laiko tikslingą pats pareiškėjas, visiškai neatsižvelgiant į profesionalaus teisininko teikiamą teisinę informaciją, teisinę konsultaciją, faktinius bei teisinius argumentus būtų ne teisinės pagalbos teikimas, o pareiškėjo techninis aptarnavimas. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis yra numatyta pareiškėjų pareiga bendradarbiauti su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, dėl šios priežasties, pareiškėjas turėtų atsižvelgti į jam paskirtosios advokatės teikiamą teisinę informaciją ir faktinius bei teisinius argumentus, o ne reikalauti paskirti jam kitą advokatą, kuris teiktų antrinę teisinę pagalbą, vykdydamas tik pareiškėjo keliamus reikalavimus byloje. Pažymėtina, kad tokie pareiškėjo veiksmai gali būti laikomi piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba.
Taip pat pagal Įstatymo 18 straipsnio 8 dalį Tarnyba gali priimti sprendimą pakeisti paskirtą advokatą kitu advokatu, jeigu pateikiamas advokato sutikimas atstovauti pareiškėją ir tarnyba su advokatu sudaro sutartį konkrečioje byloje arba tarnybos iniciatyva – pasibaigus paskirto advokato sutarčiai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar sustabdžius šios sutarties vykdymą. Pažymėtina, kad Tarnyboje nebuvo gautas kito advokato sutikimas atstovauti pareiškėją, advokatės J. B. sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nėra nei pasibaigusi, nei sustabdyta.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad Tarnybos Kauno skyrius, įvertinęs pareiškėjo prašyme pakeisti paskirtąją advokatę kitu advokatu ir advokatės J. B. išvadoje išdėstytas aplinkybes, nenustatė nei vieno iš Įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje numatyto pagrindo dėl advokato pakeitimo, t. y. tarp pareiškėjo ir advokatės nėra nustatytas interesų konfliktas, nenustatyta kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pakeisti advokatą, taip pat pareiškėjas nepateikė Tarnybai kito advokato sutikimo atstovauti jį, advokatės J. B. sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nėra sustabdyta ar nutraukta, nusprendė nekeisti pareiškėjui paskirtos advokatės J. B. kitu advokatu. Tarnybos Kauno skyrius siūlė pareiškėjui susisiekti su jam paskirta advokate J. B. ir susitarti dėl tolimesnio bendradarbiavimo, teikti advokatei visą reikalingą informaciją ir dokumentus, reikalingus teisinei pagalbai gauti.
Pareiškėjo skunde nenurodyta jokių teisinių argumentų, dėl ko Tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. liepos 7 d. raštas Nr. (8.2)TPS-13158 yra nepagrįstas. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Komisijos nutarimo apskundimo terminas yra praleistas dėl Tarnybos Kauno skyriaus neveiklumo, nepalankios situacijos šalyje bei dėl advokatės kaltės. Tarnyba paaiškina, kad pareiškėjo prašymas Tarnybos Kauno skyriuje buvo gautas 2020 m. gegužės 4 d. Tarnybos Kauno skyrius, siekdamas įvertinti pareiškėjo prašymo pagrįstumą bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių su byla susijusių dokumentų, nenurodė dėl kokių priežasčių pageidauja nutraukti pasirašytą abipusę sutartį, taip pat nėra aišku, ar byla pirmąja instancija jau yra išnagrinėta ir pageidauja apskųsti priimtą pirmos instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, 2020 m. gegužės 5 d. raštu Nr. (8.2)TPS-8295 kreipėsi į pareiškėją patikslinti savo reikalavimo esmę ir pateikti jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Tarnybos Kauno skyrius, 2020 m. gegužės 14 d. gavęs papildomus pareiškėjo dokumentus, laikydamasis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytų terminų, 2020 m. gegužės 21 d. priėmė sprendimą, kuriuo suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Tarnybos nuomone, Tarnybos Kauno skyrius nepažeidė Įstatymo nuostatų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarkos.
Pažymėtina, kad Tarnyba nėra atsakinga už AB „Lietuvos paštas“ darbą ir taip pat pažymi, kad pareiškėjai apie prašymo nagrinėjimo eigą gali gauti informaciją telefonu ir/ar elektroniniu paštu.
Skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad advokatė J. B. neatliko tinkamai savo pareigų pagal Įstatymą, jam nebuvo suteiktos kokybiškos pagal Įstatymą paslaugos. Advokato teisinį statusą numato specialus Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas, kuriame nurodoma, kad Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis, o advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas. Pažymėtina, kad Tarnybai priėmus sprendimą teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, pačią teisinę pagalbą teikia paskirtas advokatas, su kuriuo tarnyba yra sudarius teisinių paslaugų teikimo sutartį. Advokatas yra nepriklausomas ir jo veikla gali būti kontroliuojama tik sutarties dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kurios pavyzdinę formą yra patvirtinęs Teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra, ribose. Administracinių teismų praktikoje akcentuojama, kad valstybės garantuojamą teisinę pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta Tarnybos pareiga daryti įtaką advokato teikiamų paslaugų kokybei, o tik suteikta teisė ir pareiga kontroliuoti sutartimi apibrėžtų reikalavimų vykdymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1549/2014). Pažymėtina, kad Tarnybos atliekama kontrolė vykdoma nenukrypstant nuo teisinio reglamentavimo: užklausimų parengimas advokatui pagal pareiškėjų skundus, situacijos vertinimas gavus advokato atsakymą ir atitinkamų sprendimų priėmimas dėl advokato pakeitimo, teisinės pagalbos nutraukimo arba skundo persiuntimas nagrinėti kompetentingam subjektui. Pareiškėjo skundą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kokybės, advokato teikiančio antrinę teisinę pagalbą veiklą gali įvertinti tik Lietuvos advokatūra (Įstatymo 10 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Tarnyba neturi kompetencijos įvertinti pareiškėjo argumentus, nurodytus skunde dėl advokatės J. B. darbo kokybės. Taip pat Tarnyba pažymi, kad po Tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. (8.2)TP-20-T-1441-5569 priėmimo dienos Tarnyba iki šio atsiliepimo parengimo dienos neturi duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lietuvos advokatūrą ar advokatės J. B. veikla atitinka advokatų profesinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutarties nuostatas, teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pareiškėjui.
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. Nr. (8.2)TPS-13158 teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. dėl nepagrįsto atsisakymo pakeisti pareiškėjui paskirtą advokatę kitu advokatu.
Tarnybos Kauno skyriuje 2020 m. gegužės 4 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl sutarties nutraukimo, piniginių įmokų susigrąžinimo bei kompensacijos priteisimo (b. l. 74–80).
Tarnybos Kauno skyrius 2020 m. gegužės 5 d. raštu Nr. (8.2)TPS-8295 kreipėsi į pareiškėją patikslinti savo reikalavimo esmę ir pateikti jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus (b. l. 90–92).
Tarnybos Kauno skyrius 2020 m. gegužės 21 d. priėmė sprendimą, kuriuo suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl pirkimo-pardavimo sutarties su UAB ,,Tele2“ nutraukimo (PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini)), įmokų susigrąžinimo, kompensacijos priteisimo, parengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pirmos instancijos teisme. Antrinę teisinę pagalbą teikti paskyrė advokatę J. B. (b. l. 42–43).
Tarnybos Kauno skyriuje 2020 m. liepos 17 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas pakeisti paskirtą advokatę J. B. kitu advokatu (b. l. 44–45).
Žemesnės instancijos teismas
Tarnybos Kauno skyrius įvertinęs pareiškėjo prašymą bei 2020 m. liepos 20 d. gautą advokatės išvadą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 8 dalimi Tarnybos Kauno skyrius 2020 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. (8.2)TPS-13158 atsisakė pareiškėjui pakeisti advokatę J. B. kitu advokatu (b. l. 62–63).
Pareiškėjas Sprendimą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui, kuris 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 21R1-160(AG1-140/08-2020 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 28–30, prijungta Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus byla Nr. AG1-140/08-2020).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2020-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus nustato Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas.
Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba – tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, ir išlaidų konstitucinės justicijos bylose atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio, nustatančio antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarką, 8 punkte įtvirtinta, kad antrinę teisinę pagalbą visose proceso ikiteisminėse (neteisminėse) ir teisminėse stadijose paprastai teikia vienas (tas pats) advokatas. Tarnybos sprendimu antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Pareiškėjo rašytiniu prašymu advokatas taip pat gali būti pakeistas, jeigu pateikiamas šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytas sutikimas ir tarnyba su advokatu sudaro sutartį konkrečioje byloje. Be to, advokatas gali būti pakeistas tarnybos iniciatyva, pasibaigus paskirto advokato sutarčiai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar sustabdžius šios sutarties vykdymą. Advokatas turi nedelsdamas, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie interesų konfliktą arba kitas aplinkybes, dėl kurių negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje, informuoti apie tai tarnybą. Sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima tarnyba.
Aptarta teisės akto nuostata suponuoja išvadą, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas tik tais atvejais, kai kyla interesų konfliktas arba kai atsiranda kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas konkrečioje byloje teisinės pagalbos negali teikti. Įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio nurodytų aplinkybių sąrašo, o tai reiškia, jog minėtas klausimas yra vertinamojo pobūdžio ir turi būti sprendžiamas kiekvieną kartą individualiai, atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją. Aiškindamas minėtą Įstatymo nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad Tarnybos sprendimas turi būti grindžiamas siekiu užtikrinti asmens teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugą (Įstatymo 3 str. 1 p.), suteikti asmeniui kokybišką ir efektyvią valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Įstatymo 3 str. 2 p.), tačiau taip pat būtina atsižvelgti į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo (Įstatymo 3 str. 2 p.) ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba bei materialiomis ir proceso teisėmis (Įstatymo 3 str. 4 p.) principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2001-525/2017, 2011 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3037/2011).
Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad Tarnyba sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą ir kontroliuoja šių sutarčių vykdymą. Taigi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, priimdama sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo kitu advokatu, privalo būti aktyvi ir atlikti išsamų advokato ar pareiškėjo nurodytų aplinkybių tyrimą, realiai naudodamasi Įstatymo suteiktais įgaliojimais, o šio proceso rezultatai, pagrindžiant juos objektyviais tyrimo metu surinktais duomenimis, turi atsispindėti motyvuotame sprendime.
Nustatyta, kad advokato pakeitimą Tarnybai pareiškėjas savo 2020 m. liepos 16 d. pareiškime (b. l. 44–45) motyvavo tuo, kad advokatė neteikė tokio ieškinio kaip jis prašė (prašant panaikinti Komisijos nutarimą, prašant atnaujinti terminą bei prašant bylą nagrinėti iš esmės) ir nurodė, jog jų išsiskyrė požiūriai į bylą bei nemato tolimesnės perspektyvos bendradarbiauti su paskirta advokate.
Pareiškėjo teiginiai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju interesų konflikto nėra. Taigi, atsižvelgiant į Įstatymo 18 straipsnio 8 dalies nuostatas, būtina išsiaiškinti, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikianti advokatė konkrečioje byloje pareiškėjui negalėjo teikti antrinės teisinės pagalbos.
Advokatė Tarnybos Kauno skyriui 2020 m. liepos 20 d. pateikė išvadą, reg. Nr. (8.2)TPP-3190 (b. l. 49–50). Išvadoje nurodė, jog pareiškėjo pasirašytą 2020 m. liepos 2 d. ieškinį atsakovei UAB „Tele2“ dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės išsiuntė į teismą, tačiau Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 14 d. nutartimi pareiškėjo ieškinį atsisakė priimti. Advokatė nurodė, kad jos nuomone, Kauno apylinkės teismo nutartis neteisėta, kadangi netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 ir 29 straipsnių nuostatos, todėl reikalinga teikti atskirąjį skundą dėl šios nutarties panaikinimo. Advokatė informavo pareiškėją 2020 m. liepos 15 d. el. laišku (b. l. 61) bei nurodė, kad atskirąjį skundą ji parengs. Advokatė taip pat informavo Tarnybos Kauno skyrių, kad pareiškėjas el. laišku nesutiko su advokatės siūloma pozicija ir išreiškė priešingą advokatės nuomonei poziciją bei nurodė, kad galimas tik pareiškėjo nurodytas kelias – kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, prašant atnaujinti terminą ir skundžiant Komisijos nutarimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo advokatei išsakyti argumentai neatitiko Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatų bei skundžiant Komisijos nutarimą atstovimas byloje būtų neperspektyvus, advokatė konsultacijos metu apie tai informavo pareiškėją bei siūlė jam apsvarstyti savo sprendimą, tačiau, advokatės teigimu, pareiškėjas nesutiko su advokatės siūloma pozicija dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutarties apskundimo.
Tarnybos Kauno skyrius Sprendimu atsisakydama pareiškėjui pakeisti paskirtą advokatę kitu advokatu nurodė, jog advokatė atliko eilę antrinės teisinės pagalbos teikimo veiksmų: konsultavo, bendradarbiavo, rengė procesinius dokumentus teismui. Tuo tarpu perkelti šį pavedimą kitam advokatui būtų ne tik, kad neteisinga, bet ir neefektyvu bei neekonomiška valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų kontekste, kadangi naujai paskirtas advokatas turėtų iš naujo susipažinti su bylos medžiaga, išanalizuoti dokumentus, konsultuoti pareiškėją ir t. t.
Teismo vertinimu, pareiškėjas nei skunde teismui, nei pareiškime Tarnybai (b. l. 44–45) nenurodė objektyvių ir pagrįstų aplinkybių, kodėl jo interesus teisme negali atstovauti paskirta advokatė, nepaaiškino galimo interesų konflikto aplinkybių. Pabrėžtina, jog pareiškėjas paruoštą pirminį ieškinį pasirašė (b. l. 51–58) ir nereiškė jokių pretenzijų, jog advokatė netinkamai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką. Tai, jog teismas atsisakė priimti ieškinį, nesudaro pagrindo prašyti pakeisti advokatę, kadangi nutartis yra skundžiama apeliacine tvarka ir minėtos nutarties teisėtumą būtų patikrinęs Kauno apygardos teismas. Advokatė elektroniniame laiške pareiškėjui aiškiai išdėstė nesutikimo su priimta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi motyvus bei nurodė tolimesnę strategiją. Advokatė nurodė, jog parengs atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarties, tačiau pareiškėjas nesutiko su advokatės išreikšta pozicija bei toliau nebendradarbiavo ir neskundė jam teisines pasekmes sukeliančios nutarties. Pažymėtina, kad advokatas, kaip profesionalus teisininkas, žino, kokie procesiniai veiksmai gali ir turi būti atliekami. Pareiškėjo nurodytos subjektyvios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad advokatė netinkamai teikė teisines paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, jog vienas iš pareiškėjo argumentų – jog advokatė netinkamai vertino teisinę situaciją. Tačiau ši aplinkybė buvo tinkamai išnagrinėta Tarnybos, advokatė nurodė, kodėl nesutinka su teismo priimta nutartimi bei pagrindė tai teismų praktika dėl Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 ir 29 straipsnių nuostatų taikymo.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjas kreipdamasi į Tarnybą dėl advokato pakeitimo nenurodė pagrįstų aplinkybių dėl ko turėtų būti pakeistas advokatas, todėl teismas sprendžia, jog Tarnybos Kauno skyrius pagrįstai Sprendimu atsisakė pakeisti jam paskirtą advokatą.
Konstatuojama, kad skundžiamas aktas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (redakcija galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) reikalavimus individualiam administraciniam aktui, yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nenustatė, kad skundžiamas sprendimas pažeistų įstatymą ar kitą teisės aktą, ar kad Tarnyba būtų viršijusi kompetenciją, taip pat kad skundžiamas sprendimas prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių Tarnyba buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjo skundas dėl reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas.
Kadangi ginčijamu sprendimu pagrįstai atsisakyta pareiškėjui pakeisti advokatę, todėl reikalavimas įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl advokato pakeitimo pagal pareiškėjo teiktą 2020 m. liepos 16 d. prašymą taip pat negali būti tenkinamas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ir Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 21R1-160(AG1-140/08-2020).
Pareiškėjo likusieji argumentai (dėl per vėlai paskirtos antrinės teisinės pagalbos bei advokato netinkamai atliktų procesinių veiksmų) laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo G. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.