Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio, Olego Šibkovo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – komisija) nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, nuteistas 2012 m. gruodžio 21 d. Gardino srities Smorgonio rajono teismo pagal Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 328 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 72 straipsnio 3 dalį, galutinė bausmė – 8 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. 2015 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Baltarusijos Respublikos Gardino srities Smorgonio rajono teismo nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi, 199 straipsnio 2 dalimi, galutinė bausmė paskirta 8 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.Bausmės pradžia – 2012 m. rugsėjo 13 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gruodžio 13 d. 2017 m. rugsėjo 4 d. komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam R. Ž. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 9 d. nutartimi atsisakė patvirtinti komisijos nutarimą taikyti R. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, konstatuodamas, kad jo daroma pažanga nėra pakankama spręsti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, R. Ž. Kauno apygardos teismui pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį ir patvirtinti komisijos nutarimą, taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį. Skunde nurodė, jog teismas, netaikydamas jam lygtinio paleidimo, nepagrįstai neatsižvelgė į komisijos nuomonę, kadangi komisija savo darbe taip pat vadovaujasi teisės aktais bei turi ilgametį patirtį, todėl abejoti jos priimamais sprendimais nėra pagrindo. Taip pat nepagrįstai nesivadovauta teismine praktika, kadangi padarytas nusikaltimas negali turėti lemiamos reikšmės svarstant lygtinį paleidimą, nuteistojo nuomone, svarstytinas tik nuteistojo elgesys atlikimo metu. Nuteistasis nurodė, kad dalyvavimas bado akcijoje negali jo neigiamai charakterizuoti, kadangi tai nėra uždrausta ir tai nepakenkė nei pataisos namų administracijai, nei valstybei, nes nuteistųjų valios išreiškimas ir galimybė būti išgirstiems. Dėl kriminogeninių veiksnių nuteistasis nurodė, kad tai praeities dalykai, o šiuo metu turi būti vertinama dabartis. Komisija jo elgesį vertina kaip nepriekaištingą, todėl teismo išvados yra niekuo nepagrįstos.Nuteistojo R. Ž. skundas atmetamas.Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK). Nuteistieji gali būti lygtinai paleisti, jei jie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis R. Ž. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, matyti kad nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 metai 3 mėnesiai 12 dienų (komisijos nutarimo priėmimo dienai), vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos įstaigoje mokėsi, darbas nebuvo suteiktas dėl riboto darbo vietų skaičiaus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, po lygtinio paleidimo turės gyvenamąją vietą, darbo vietą, bausmės atlikimo laikotarpiu 2 kartus skatintas, 1 kartą baustas drausmine tvarka pačia griežčiausia nuobauda – baudos izoliatoriumi 15 parų. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 24 balai. Pažymėtina, jog socialinio tyrimo išvadoje ir teismo konstatuota, jog pagrindiniu kriminogeniniu veiksniu vis tik išlieka gyvenimo stilius ir draugai, taip pat konstatuotas neapgalvojimas savo veiksmų pasekmių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išlikęs nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksnys kelia pagrįstų abejonių dėl šiuo metu pakankamo nuteistojo pozityvaus pasikeitimo, kad būtų galima jau neabejotinai spręsti, apie jo pasirengimą taisytis neizoliuotam nuo visuomenės. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad atliekant bausmę stebimi teigiami nuteistojo R. Ž. elgesio pokyčiai – jis po paskirtosios drausminės nuobaudos buvo skatintas 2 kartus, pataisos namuose mokėsi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymą. Svarbu tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, negali būti laikomi neteisėtais. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad ji nuteistajam padarė pakankamą įtaką, jog ateityje nedarys nusikaltimų. Kiekvienu atveju lygtinio paleidimo instituto taikymas yra nagrinėjamas tik pagal tos bylos išskirtinai nustatytas aplinkybes, kurios nėra tapačios su nuteistojo R. Ž. teisine situacija. Dalyvavimas bado akcijoje nėra esminė aplinkybė, dėl ko nuteistajam nebuvo patvirtintas komisijos nutarimas, tačiau pirmos instancijos teismas savo nutartyje teisingai vertino nuteistojo poelgį dalyvaujant akcijoje, tarp kitų aplinkybių tokių, kaip drausminės nuobaudos gavimas už apsvaigimą alkoholiu, vertino nusikalstamo elgesio riziką didinančius veiksnius. Kaip jau minėta, teismas pritaria, kad yra teigiamų nuteistojo R. Ž. elgesio pokyčių, tačiau, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis jau pakankamai pasikeitė, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Kiekvienas nuteistas koreguodamas savo elgesį teigiama linkme taip pat gali siekti savo doru elgesiu bausmės atlikimo lengvesnėmis sąlygomis. Tačiau R. Ž. iki šiol bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Todėl atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, lygtinio paleidimo klausimas nagrinėjamojoje byloje išspręstas tinkamai, išanalizuotos ir įvertintos reikšmingos aplinkybės, kuriomis vadovaujantis, padarytas pagrįstas pirmos instancijos teismo teisinis įvertinimas, todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarties neteisėta ir nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. Ž. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.