Kauno apygardos teismo nutarimas

2021-06-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-349-530/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-06-10
Bylos Nr.
AN2-349-530/2021
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00713-2021-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai
Teisėjas
Danutė Giačaitė (pirm.)
Pažeidėjas
D. N.
Institucija
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-349-530/2021Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00713-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.1.; (S) 21.11.10.; 21.11.11
Kauno apygardos teismasNutarIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 10 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. balandžio 20 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. D. N. Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis, 2021 m. kovo 19 d., 22.53 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas girtumas – 1,13 promilės), vairuodamas automobilį „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesuvaldė automobilio, trenkėsi į kelio bortelį ir jį apgadino. Protokole nurodyta, kad tokiais savo veiksmais D. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 punktų reikalavimus. Už šio administracinio nusižengimo padarymą D. N. Kauno apylinkės teismas skyrė 1200 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems) metams bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2021 m. kovo 20 d., be automobilio konfiskavimo. Paskirtos baudos mokėjimą išdėstė dalimis 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigodamas D. N. kas mėnesį mokėti po 100 Eur, pradedant mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde D. N. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutarimą pakeisti ir perkvalifikuoti jo padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 423 straipsnio 3 dalies į ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, taikant atsakomybę pagal šiame straipsnyje numatytas sankcijas. Apeliantas taip pat prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti 1200 Eur dydžio baudos skyrimą, specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą 2 metų laikotarpiui bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, o šių prašymų netenkinus, paskirti jam mažesnę baudą, negu ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta minimalaus dydžio bauda, nustatant trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą, negu ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus terminas, kartu nustatant trumpesnį už minimalų draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai terminą.

2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, vyriausiosios patrulės R. J., tarnybinio pranešimo pagrindu, nesant jokių kitų įrodymų patvirtinančių padarytą žalą (įskaitant ir bet kokias turto savininkų pretenzijas), padarė išvadą, kad apeliantas eismo įvykio metu trenkėsi į kelio bortelį ir jį apgadino. Atkreipiant dėmesį, kad teismas visiškai neįvertino to, kad D. N. teismui pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą patvirtinimą, kad eismo įvykio, įvykusio 2021 m. kovo 19 d., (duomenys neskelbtini) metu turtas nebuvo apgadintas ir žala nebuvo patirta. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl to, ar apelianto veiksmuose yra ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis, turėjo būti neabejotinai nustatytas padarytos žalos faktas. Nepaisant to, teismas rėmėsi išimtinai vieninteliu įrodymu (tarnybiniu pranešimu), kuris be kita ko buvo paneigtas paties turto savininko pateiktu patvirtinimu, kad jokia žala turtui nebuvo padaryta. Apelianto teigimu, teismas akivaizdžiai netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir klaidingai nustatė aplinkybę, neva dėl jo veiksmų kitiems asmenims priklausantis turtas buvo sugadintas (apgadintas).

2.2. Skunde pažymima, kad šiuo atveju papildomai turėjo būti įvertinamas ir turimų duomenų patikimumas, sprendžiant kuris pateiktas įrodymas (tarnybinis pranešimas ar AB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinimas) labiau pagrindžia žalos buvimo ar nebuvimo faktą. Atkreipiant dėmesį, kad tarnybinį pranešimą surašiusi pareigūnė, net ir tinkamai atlikdama savo pareigas, nėra ekspertė, kuri gali kompetentingai įvertinti ar atitinkamam turtui yra padaryta žala, ar jos nėra. Tuo tarpu AB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje vykdančioje kelių priežiūrą, dirbantys atsakingi darbuotojai, būdami savo srities specialistais, neabejotinai turi pakankamai žinių nustatyti ar žala kelio elementui buvo padaryta ar jos nebuvo. Todėl apeliantas mano, kad šiuo atveju aplinkybė dėl kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimo neabejotinai nebuvo įrodyta, dėl ko teismas netinkamai kvalifikavo apelianto nusižengimą pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.

2.3. Skunde nurodoma, kad nors automobilio registruota savininkė yra L. V., tačiau apeliantas ir L. V. yra sugyventiniai, kurie veda bendrą ūkį. Pats minėtas automobilis buvo įsigytas tiek apelianto, tiek L. V. lėšomis, todėl automobilis yra paties D. N. nuosavybe esantis objektas, tuo tarpu asmuo apgadinęs savo automobilį, negali būti laikomas padariusiu žalą kitų asmenų turtui.

2.4. Apelianto teigimu, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino apelianto padarytą nusižengimą, t. y. apelianto veiksmus klaidingai kvalifikavo pagal ANK 423 straipsnyje numatytą nusižengimo sudėtį, kuomet realiai apelianto veiksmai atitinka administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, todėl tinkamai kvalifikavus jo veiksmus, jam galėjo būti pritaikytos atitinkamai mažesnės sankcijos, t. y. 800 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 metams.

2.5. Skunde pažymima, kad nagrinėjamu atveju net ir tinkamai kvalifikavus apelianto padarytą nusižengimą, papildomai turėtų būti įvertinti ir nuobaudų skyrimo tikslai bei ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas. Atkreipiant apeliacinės instancijos teismo dėmesį, jog nagrinėjamu atveju apelianto atsakomybę sunkinančios aplinkybės byloje nenustatytos, už vairavimą būnant neblaiviu jis baustas nebuvo. Duomenų apie praeityje buvusį jo teistumą nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Nors praeityje apeliantas buvo kelis kartus baustas už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, tačiau toks jo elgesys nėra sistemingas ir nuolatos pasikartojantis. Šių duomenų visumoje teigti, kad D. N. veda netinkamą gyvenimo būdą ar yra linkęs nesilaikyti įstatymų imperatyvų, nėra pagrindo. Todėl laikytina, jog apelianto padaryti administraciniai nusižengimai buvo padaryti daugiau atsitiktinai, pervertinus savo galimybes bei neįvertinus kilsiančių padarinių rizikos. Pažymint, kad D. N., dėl šio padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi, teisės vairuoti netekimas ilgam laikotarpiui, neišvengiamai turėtų itin ženklių neigiamų pasekmių, kurios šiuo atveju nebūtų suderinamos su proporcingumo skiriant sankcijas principu. Apeliantas taip pat yra dviejų nepilnamečių dukrų tėvas, todėl, siekdamas suteikti savo vaikams visapusišką edukaciją, nuolatos vežioja savo dukras tiek į mokyklas, tiek į įvairius popamokinius užsiėmimus. Siekiant patvirtinti šias aplinkybes, D. N. teismui pateikė pažymas iš mokyklų, kuriose mokosi jo dukros. Tuo tarpu teisės vairuoti atėmimas tokiam ilgam laikotarpiui, kurį paskyrė teismas, neabejotinai turėtų itin ženklių neigiamų bei neproporcingų pasekmių ir apelianto profesinei veiklai, kadangi jis užsiima architekto veikla, kuri be kita ko yra ir pagrindinis visos šeimos pragyvenimo šaltinis. Jam praradus teisę vairuoti, būtų pernelyg apribotos galimybės vykdyti veiklą, kadangi keliavimas tarp skirtingų miestų taptų itin sudėtingas ir apribotas. Ir tai neabejotinai turės neigiamą poveikį ne tik paties apelianto galimybei užsiimti vykdoma veikla, bet taip pat gali sąlygoti ir visų gaunamų pajamų praradimą, ko pasėkoje itin nukentėtų visos šeimos turtinė padėtis ir atitinkamai gyvenimo kokybė. Galiausiai, teismo pritaikytos sankcijos neabejotinai gali lemti ir neigiamą poveikį D. N. sveikatai, kadangi jam yra diagnozuotas progresuojantis skydliaukės piktybinis navikas, ko pasėkoje jam yra reikalingi atitinkami medikamentai. Todėl jam praradus vairuotojo pažymėjimą, dėl prarasto pajamų šaltinio jis apskritai nebegalėtų pasirūpinti reikiamais medikamentais, kas šiuo atveju neabejotinai galėtų turėti itin neigiamų pasekmių sveikatai ir gal net gyvybei. Apelianto teigimu aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jam pritaikytos sankcijos neabejotinai yra per griežtos ir galinčios sukelti ženklių ir neproporcingų neigiamų padarinių, kurie šiuo atveju viršija padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą įvertinus tai, kad eismo įvykio metu nebuvo sužaloti kiti žmonės, taip pas nebuvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas. Kartu atkreipiant dėmesį, kad suprasdamas savo veiksmų nederamumą, D. N. papildomai kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur atsakingai išklausė specialų kursą (mokymus) apie alkoholio, narkotikų ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai.

2.6. Skunde nurodoma, kad vertinant apelianto asmenybę bei jam paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumą, turėtų būti įvertintinas ir jo padarytų nusižengimų pavojingumas. Bylos duomenimis nustatyta, kad byloje tiriamas eismo įvykis kilo vėlai vakare, jokie žmonės dėl eismo įvykio nenukentėjo. Priešingai nei vertino teismas, kelio borteliui jokia žala nebuvo padaryta. Be to, įvertintina ir tai, kad D. N. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,17 promilės), kuris galimai buvo sąlygotas jo vartojamų vaistų ir alkoholio sąveikos. Jis eismo įvykio metu nesijautė stipriai neblaivus, todėl pakankamai adekvačiai galėjo reaguoti į kelyje esančią situaciją. Aplinkybių, jog būtų elgęsis neadekvačiai ar atrodytų, jog jis nesiorientuoja jį supančioje aplinkoje nėra nurodyta ir tarnybiniame pranešime, todėl akivaizdu, kad apeliantas nenumanė, jog jo organizme apskritai galėtų būti nustatytas toks alkoholio kiekis ir nesiekė tyčia neblaivus vairuoti transporto priemonę ar kitaip pažeisti teisės aktų reikalavimus. Nors nurodytos aplinkybės nepateisina šio poelgio, tačiau leidžia teigti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas privalomas elgesio taisykles. Apelianto pirmą kartą padarytas būtent tokio pobūdžio nusižengimas šiuo atveju neleidžia teigti, kad jis piktybiškai ir sistemingai pažeidinėtų KET ir teisės aktų reikalavimus, kurie draudžia vairuoti transporto priemones neblaiviam. Todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų ir asmenybę teigiamai charakterizuojančių duomenų visumą, D. N. manymu, yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir tinkamai perkvalifikavus jo padarytą nusižengimą, apeliantui netaikyti įstatymų leidėjo numatyto minimalaus 1 (vienų) metų specialiosios teisės atėmimo bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 metams už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Kadangi šiuo konkrečiu atveju, pačiam apeliantui suprantant savo veiksmų pavojingumą, pripažįstant padarytą nusižengimą bei nuoširdžiai gailintis, administracinės atsakomybės siekiamų tikslų neabejotinai būtų galima pasiekti ir netaikant administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pažymint, kad dar administracinės bylos nagrinėjimo metu buvo kreiptasi į trečiuosius asmenis dėl galimybės D. N. automobilyje įrengti antialkoholinį užraktą, kadangi šiuo konkrečiu atveju apelianto įsitikinimu siekiami tikslai neabejotinai būtų pasiekti pritaikius jam sutrumpinto termino administracinio poveikio priemonę - draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Atsiliepimas

2. Atsiliepime Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininkas Vigintas Lukošius prašo D. N. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutarimą nepakeistą, kadangi nėra teisinio pagrindo apelianto padarytą veiką perkvalifikuoti į nusižengimą numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. D. N. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

5. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia arba dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kaip nustatyta komentuojamo straipsnio 4 dalyje, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

6. Skunde apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju jį patraukiant administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį nebuvo įrodytas kitiems asmenims priklausančio turto, t. y. bortelio apgadinimas, todėl jo padarytas nusižengimas turėtų būti kvalifikuojamas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

7. Aukštesnysis teismas susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentais bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvais, sprendžia, kad D. N. administracinio nusižengimo byla apylinkės teisme buvo išnagrinėta neišsamiai, neištyrus ir nenustačius visų įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo kaltę jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas.

8. Neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas KET pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), numato atsakomybę pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.

9. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas vadovaudamasis administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 1–2); Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3 kuopos 1 būrio vyriausiosios patrulės R. J. tarnybiniu pranešimu (b. l. 3); D. N. paaiškinimu (b. l. 4); VĮ „Regitra“ duomenimis, iš kurių matyti, kad automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso L. V. (b. l. 5); sprendimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 6), sprendimu, kuriuo sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones (b. l. 7), sprendimu uždraudžiant toliau važiuoti transporto priemone (b. l. 8), transporto priemonės pridavimo – priėmimo aktu (b. l. 9); priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 10); eismo įvykio vietos schema (b. l. 11–12), patikros sertifikatu (b. l. 13), alkotesterio duomenimis, iš kurių matyti, kad D. N. 2021 m. kovo 19 d. 23.09 val. nustatytas 1,13 promilės neblaivumas, 23.27 val. nustatytas 1,17 promilės neblaivumas (b. l. 14, 15), padarė išvadą, jog D. N. 2021 m. kovo 19 d., 22.53 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas girtumas – 1,13 promilės) vairuodamas automobilį „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesuvaldė automobilio, trenkėsi į kelio bortelį ir jį apgadino, t. y. padarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

10. Paminėtina, kad norint veiką kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį turi būti nustatyta, kad neblaivus asmuo, vairavęs transporto priemonę, padarė KET pažeidimą, kuris nulėmė turto sugadinimą (apgadinimą). Nagrinėjamu atveju D. N. neblaivumo fakto neginčija, tik nesutinka, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas turtas (bortelis) ir padaryta žala.

11. Aukštesnysis teismas pažymi, kad veikos kvalifikavimui pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį teisinės reikšmės neturi padarytos žalos dydis, žalos dydžio apskaičiavimas ar tai, kad kaltininkas susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, ją atlygino ir pan., šiuo atveju pakanka tik nustatyti kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimo (apgadinimo) faktą.

12. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie turto sugadinimą (apgadinimą) buvo padaryta remiantis tik vyriausiosios patrulės R. J. tarnybinio pranešimo pagrindu, visiškai neįvertinus D. N. apylinkės teismui pateikto AB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo, kuriame nurodoma, kad eismo įvykio, įvykusio 2021 m. kovo 19 d., (duomenys neskelbtini) metu turtas nebuvo apgadintas ir žala nebuvo patirta.

13. Apygardos teismas sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu, pažymėdamas, kad skundžiamojoje nutartyje apylinkės teismas pasisakydamas dėl nuobaudos skyrimo D. N. įvertino, jog „<... jokie žmonės atsitrenkimo į bortelį metu nenukentėjo, žala akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nepadaryta“. Tačiau įrodinėdamas D. N. kaltę visiškai nepasisakė dėl tame pačiame pranešime nurodytos aplinkybės, kad eismo įvykio metu turtas apgadintas nebuvo. Todėl akivaizdu, kad sprendimą, jog įvykio metu buvo apgadintas bortelis, t. y. konstatuotas turto sugadinimas (apgadinimas), kuris yra būtinas ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymis, apylinkės teismas padarė neištyręs visų byloje surinktų duomenų, t. y. nevertinęs AB „(duomenys neskelbtini)“ pranešime nurodomos visos informacijos, kuri prieštarauja kitai byloje surinktai medžiagai. Pažymint, kad pagal teismų praktiką administracinio teisės nusižengimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Šiuo atveju apylinkės teismas teisminio nagrinėjimo metu neapklausė nei į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų, nei AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų, dėl esminės aplinkybės- žalos, todėl aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo neišsamiai, neišsiaiškinęs visų reikšmingų įvykio aplinkybių, nepašalinęs prieštaravimų bei neišnaudojęs visų galimybių esančioms abejonėms dėl D. N. kaltės/nekaltumo apgadinus bortelį pašalinti. Tik nustačius ar buvo apgadintas bortelis, bus galima spręsti dėl veikos teisinio įvertinimo (kvalifikavimo). Šie proceso teisės pažeidimai laikytini esminiais, sukliudžiusiais teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Būtent bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui tenka pareiga, išsiaiškinti aukščiau paminėtus prieštaravimus, kurių šiam teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų proceso dalyvių teisę į apeliaciją.

14. Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo pobūdį, kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai paliekami nenagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

D. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 20 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą D. N. atžvilgiu grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėja Danutė Giačaitė