- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-17
- Bylos Nr.
- I-4894-142/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- E. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Pakruojo rajono apylinkės teismui, Šiaulių apylinkės teismui
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiškėjai E. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos E. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Pakruojo rajono apylinkės teismui, Šiaulių apylinkės teismui dėl teisėjo atlyginimo dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja E. K. (toliau – pareiškėja) 2013 m. gegužės 24 d. padavė teismui skundą, kuriame prašo: iš Pakruojo rajono apylinkės teismo priteisti pareiškėjai neišmokėto teisėjos atlyginimo dalį už darbą poilsio ir švenčių dienomis per 2009 metų sausio–liepos 9 d. laikotarpį 5 751, 20 Lt sumą; iš Šiaulių apylinkės teismo (iki 2012 m. gruodžio 31 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo) priteisti pareiškėjai neišmokėto teisėjos atlyginimo dalį už darbą poilsio ir švenčių dienomis per 2009 metų liepos–2013 metų kovo laikotarpį 7 573, 02 Lt sumą (b. l. 1–3).
Paaiškina, kad nuo 2001 m. spalio 1 d. iki 2009 metų liepos 10 d. dirbo Pakruojo rajono apylinkės teisme teisėja. Nuo 2009 m. liepos 10 d. iki skundo padavimo dirba Šiaulių apylinkės teisme teisėja. Pagal Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimo įstatymo (2008 m. lapkričio 6 d. Nr. X-1771) 6 straipsnio 1 dalį, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjų funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK), Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kituose įstatymuose, mokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pagal Konstituciją, jos 48 straipsnio 1 dalį, negali būti tokios situacijos, kad teisėjui, vykdančiam BPK, CPK ir kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, kurios turi būti vykdomos po darbo valandų, poilsio bei švenčių dienomis, būtų nemokama. Todėl turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį teisėjams, vykdantiems BPK, CPK ir kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, būtų teisingai atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis. Pareiškėja, vykdydama BPK numatytas ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, Pakruojo rajono apylinkės teisme 2009 metais sausio–liepos mėnesiais poilsio ir švenčių dienomis dirbo 8 dienas (64 valandas): 2009 m. sausio mėnesį 1 dieną 8 val., 2009 m. vasario mėnesį 1 dieną 8 val., 2009 m. kovo mėnesį 2 dienas 16 val., 2009 m. balandžio mėnesį 1 dieną 8 val., 2009 m. gegužės mėnesį 2 dienas 16 valandų, 2009 m. liepos mėnesį 1 dieną 8 val. Už šį darbą poilsio ir švenčių dienomis Pakruojo rajono apylinkės teismas neatlygino, nekompensavo dirbto laiko, suteikdamas kitą laisvą nuo darbo dieną ar pridėdamas dirbtą laiką prie eilinių atostogų. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. išduota pažyma dėl duomenų apie budėjimą ir darbo užmokestį Nr. S-1789 patvirtina, kad 2009 metais: sausio mėnesio vidutinis vienos dienos darbo užmokestis buvo 387,84 Lt, darbo valandos – 48,48 Lt, dirbo 8 valandas (48,48 x 8) – 387,84 Lt; vasario mėnesio vidutinis vienos dienos darbo užmokestis buvo 387,84 Lt, darbo valandos – 48,86 Lt, dirbo 8 valandas (48,86 x 8) – 390,88 Lt; kovo mėnesio vidutinis vienos dienos darbo užmokestis buvo 369,36 Lt, darbo valandos – 46,04 Lt, dirbo 16 valandų (46,04 x 16) – 736,64 Lt; balandžio mėnesio vidutinis vienos dienos darbo užmokestis buvo 369,36 Lt, darbo valandos – 46,04 Lt, dirbo 8 valandas (46,04 x 8) – 368,32 Lt; gegužės mėnesio vidutinis vienos dienos darbo užmokestis buvo 341,55 Lt, darbo valandos – 42,69 Lt, dirbo 16 valandų (42,69 x 16) – 683, 04 Lt; liepos mėnesio vidutinis vienos dienos darbo užmokestis buvo 310,50 Lt, darbo valandos – 38,61 Lt, dirbo 8 valandas (38, 61 x 8 ) – 308, 88 Lt. Tokiu būdu iš viso 2009 m. sausio–liepos mėnesių laikotarpyje poilsio ir švenčių dienomis Pakruojo rajono apylinkės teisme dirbo 8 dienas (64 valandas), už šį darbą teismo pažymoje nurodytas valandinis atlyginimas sudaro 2 875,60 Lt. Ši suma dauginama iš 2, nes už darbą poilsio ir švenčių dienomis mokama ne mažiau dviejų darbuotojo darbo užmokesčių (Darbo kodekso (toliau – DK) 194 straipsnis). Todėl pareiškėjai iš Pakruojo rajono apylinkės teismo, privalančio teisingai apmokėti už darbą poilsio ir švenčių dienomis, priteistina 5 751, 20 Lt suma. Šiaulių apylinkės teisme (iki 2012 m. gruodžio 31 d. Šiaulių miesto apylinkės teisme), vykdydama BPK numatytas ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, poilsio ir švenčių dienomis dirbo (Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. pažyma Nr. S-244 (3.27): 2009 m. rugsėjo 5 d., vidutinis dienos darbo užmokestis – 295,89 Lt; 2009 m. gruodžio 26 d., vidutinis dienos darbo užmokestis – 275,86 Lt; 2010 m. balandžio 24 d., vidutinis dienos darbo užmokestis – 293,70 Lt; 2010 m. liepos 3 d., vidutinis dienos darbo užmokestis – 292,07 Lt; 2010 m. spalio 2 d., vidutinis dienos darbo užmokestis – 283,63 Lt; 2011 m. sausio 29 d., vidutinis dienos darbo užmokestis – 287,63 Lt; 2011 m. birželio 25 d., vidutinis dienos darbo užmokestis – 288,36 Lt; 2011 m. rugsėjo 4 d., vidutinis dienos darbo užmokestis – 295,99 Lt; 2012 m. sausio 21 d., vidutinis dienos darbo užmokestis – 290,93 Lt; 2012 m. birželio 9 d., vidutinis dienos darbo užmokestis – 283,43 Lt; 2012 m. spalio 6 d., vidutinis dienos darbo užmokestis – 295,32 Lt; 2013 m. sausio 12 d., vidutinis dienos darbo užmokestis – 296,90 Lt; 2013 m. kovo 16 d., vidutinis dienos darbo užmokestis – 306,80 Lt. Tokiu būdu viso 2009 m. liepos mėnesio–2013 m. kovo mėnesio laikotarpyje poilsio ir švenčių dienomis Šiaulių apylinkės teisme dirbo 13 dienų (104 valandas), už šį darbą teismo pažymoje nurodytas atlyginimas sudaro 3 786,51 Lt. Ši suma dauginama iš 2 (DK 194 straipsnis). Todėl pareiškėjai iš Šiaulių apylinkės teismo, privalančio teisingai apmokėti už darbą poilsio ir švenčių dienomis, priteistina 7 573, 02 Lt. suma. Atsakovų veiksmai yra tęstinio pobūdžio, tarp teisėjų pripažintina visuotinai žinoma aplinkybe tai, kad nuo 2009 metų kiekvienais metais pavedama Lietuvos Respublikos teismų administracijoms pateikti Nacionalinei teismų administracijai pasiūlymus dėl teisėjų darbo poilsio ir švenčių dienomis užmokesčio (kompensavimo), tačiau šis klausimas iki šiol neišspręstas, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kad negali būti tokios situacijos, kad teisėjui, vykdančiam BPK, CPK ir kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, kurios turi būti vykdomos po darbo valandų, poilsio bei švenčių dienomis, būtų nemokama, ir iš to kylančius teisėtus lūkesčius, kad už šį darbą bus teisingai atlyginta, mano, kad skundo (prašymo) padavimo teismui termino nepraleido. Jeigu teismas būtų kitokios nuomonės, prie skundo (prašymo) prideda prašymą dėl praleisto termino skundui (prašymui) paduoti atnaujinimo. Kartu su skundu paduotas prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą (b. l. 4).
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atsakovu byloje laikoma Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės (b. l. 85–86).
Šalies argumentai
Pareiškėja 2014 m. gruodžio 17 d. pateikė teismui prašymą (b. l.98), kuriame nurodė, kad palaiko savo skunde išdėstytas aplinkybes ir reikalavimus. Skundą tenkinti prašė, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gegužės 8 d. nutarimus (kad teisėjų atlyginimo įstatymo priede numatyti koeficientai (apylinkių teismų teisėjams 14,2) nuo 2009 m. gegužės mėnesio buvo sumažinti neteisėtai, ir, kad DK 298 straipsnis (2002 m.birželio 4 redakcija) prieštaravo, o DK 301 straipsnis (2012 m. birželio 26 d. redakcija) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, 109 straipsnio 1 daliai. Todėl už darbo laiką Pakruojo rajono apylinkės teisme vietoje skunde prašytų priteisti 5 751,20 Lt, prašo priteisti 7 756,75 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, o už laikotarpį Šiaulių apylinkės teisme, vietoje prašytų priteisti 7 573,02 Lt, prašo priteisti 9 110,52 Lt, iš viso – 16 867,27 Lt. Šį skirtumą apskaičiavo bazinį atlygį 450,00 Lt x 14,2 (koeficiento) ir prie gautos sumos pridėjo priedą už ištarnautus valstybei metus, gautą sumą padalino iš tą mėnesį esančių darbo dienų skaičiaus. 2009 m. priedas už ištarnautus metus sudarė 15 procentų atlyginimo sumos, o nuo 2010 m. balandžio mėnesio iki 2013 m. balandžio mėnesio – 18 procentų atlyginimo sumos. Pažymi, kad gautame iš Pakruojo rajono apylinkės teismo atsiliepime be jokio pagrindo neteisingai nurodyta, kad visomis poilsio ir švenčių dienomis budėjo namuose. Teismas tokio savo atsiliepimo nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais. Kad tokia nuomonė neteisinga, matyti iš kitos teismo teisėjos pasirašytos pažymos apie vidutinio atlyginimo už budėjimą paskaičiavimą pareiškėjai. Tiesiog teisme nebuvo vedama jokia apskaita apie teisėjų budėjimą. Tokių budėjimų, kad teisėjas bent vieną kartą nebūtų kviečiamas atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų per savaitgalinius budėjimus, nebuvo.
Teismo posėdyje pareiškėja patikslino reikalavimus ir prašė už darbą poilsio ir švenčių dienomis atlyginimą skaičiuoti pagal pareiškėjos realiai gautą atlyginimą (pagal pirminį skundą), o ne pagal pareiškėjos pateiktus paskaičiavimus, kokį atlyginimą pareiškėja turėtų gauti po Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo paskelbimo.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka (b. l. 15–17). Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-677/2013. Teigia, kad dėl to, jog pareiškėja į teismą kreipėsi 2013 m. gegužės 20 d., tačiau prašo priteisti 2009–2013 metais nesumokėtą atlyginimo dalį, akivaizdu, kad ji praleido ieškinio senatį reikalavimams nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės 20 d. pareikšti, todėl atsakovui reikalaujant ieškinio senatį taikyti, teismas turėtų ieškinį atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Prašyme dėl praleisto termino atnaujinimo nurodytos priežastys nėra teisiškai svarbios, todėl jis netenkintinas. Taip pat DK 301 straipsnyje yra nustatyta, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Pareiškėjos reikalavimas pažeidžia ir šią nuostatą, kadangi ji prašo priteisti sumą už ilgesnį laikotarpį. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarime suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio l dalyje įtvirtintų nuostatų negalima traktuoti kaip teisėjo darbo vykdant funkcijas, kurios turėtų būti atliekamos darbo dienomis įprastiniu teisėjo darbo laiku, apmokėjimo tvarkai reguliuoti skirtų teisės normų. Teisėjams turi būti teisingai atlyginama už darbą dirbant viršvalandžius, poilsio bei švenčių dienomis tik tada, kai jie privalo vykdyti BPK, CPK ir kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas po darbo valandų. Šiuo atveju prie skundo pridėtų įrodymų nepakanka teigti, kad pareiškėjos darbas švenčių ir poilsio dienomis buvo organizuojamas atitinkamo teismo pirmininko sprendimu.
Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta.
Atsiliepimas
Šiaulių apylinkės teismas atsiliepime paaiškina, kad Teisėjų taryba 2008 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. l3P-211 -(7.1.2) patvirtino Vienkartinės priemokos teisėjams nustatymo ir išmokėjimo sąlygų bei tvarkos aprašą, kuriuo nustatė Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos, išmokamos metų pabaigoje, vienkartinės priemokos teisėjams už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas BPK, CPK ir kituose įstatymuose, dydžio nustatymo ir išmokėjimo sąlygas ir tvarką. Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta analogiška Teisėjų atlyginimo įstatymui nuostata, kad vienkartinė priemoka teisėjams mokama neviršijant atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Jei šių lėšų nepakanka, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui. Teisėjų taryba 2009 m. balandžio 24 d. priėmė nutarimą Nr. 13P-71-(7.1.2) „Dėl pavyzdinio vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo reglamentavo bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas BPK, CPK ir kituose įstatymuose, apskaitą ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką ir įpareigojo teismų pirmininkus patvirtinti teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis, apskaitos ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką. Iki šios dienos teisėjų atlyginimo už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas tvarka nebuvo pakeista. Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnis nustato atlyginimą už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio bei švenčių dienomis, tačiau šis teisinis reguliavimas leidžia teisėjams, dirbusiems viršvalandžius ir poilsio bei švenčių dienomis, iš viso nemokėti už darbą, jei atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme šiam tikslui nepakanka lėšų teismui nustatytuose asignavimuose, skirtuose darbo užmokesčiui mokėti. Teisėjų atlyginimai yra finansuojami iš valstybės biudžeto lėšų pagal valstybės biudžeto darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus. Šiaulių apylinkės teismas, apskaičiuodamas ir išmokėdamas teisėjams atlyginimus, vadovaujasi galiojančiais teisės aktais. Teisėjams atlyginimai yra skaičiuojami vadovaujantis 2008 m. lapkričio 6 d. priimtu Teisėjų atlyginimų įstatymu, kuriuo nustatyta nauja teisėjų atlyginimų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka. Šiaulių apylinkės teismas sumokėti pareiškėjai už 2009–2013 metais dirbtą viršvalandinį darbą ir darbą poilsio ir švenčių dienomis vykdant ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas neturėjo ir neturi galimybės, kadangi Šiaulių apylinkės teismui skirti 2009–2013 metais biudžeto asignavimai darbo užmokesčiui, nustatyti 2009, 2010, 2011, 2012 ir 2013 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymuose, buvo ir šiuo metu yra nepakankami. Todėl nesant pakankamai lėšų tokios išmokos negalimos, kaip ir nustatyta Teisėjų atlyginimų įstatyme (b. l. 19–21, 75–77).
Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta.
Atsiliepimas
Pakruojo rajono apylinkės teismas atsiliepime su pareiškėjos skundu dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo nesutinka (b. l. 23–24, 69–70). Paaiškina, kad E. K. (Matulaitienė) Pakruojo rajono apylinkės teisme dirbo nuo 2001 m. spalio 1 d. iki 2009 m. liepos 10 d. teisėja. Remiasi Teisėjų atlyginimo įstatymo (2008 m. lapkričio 6 d. Nr. X-1771, įsigaliojusio nuo 2008 m. lapkričio 15 d.) 6 straipsnio l dalimi ir 2 dalimi, Teisėjų tarybos 2009 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 13P-71-(7.1.2), kuriuo buvo patvirtintas Pavyzdinis vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašas, Pakruojo rajono apylinkės teismo pirmininkės 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. V-45 patvirtinto Teisėjų viršvalandinio darbo, budėjimo bei darbo poilsio ir švenčių dienomis, apskaitos ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo 10 dalimi, 11 dalimi, 12 dalimi. Nurodo, kad teisėja E. K. Pakruojo rajono apylinkės teisme, vykdydama BPK numatytas ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, 2009 m. sausio–liepos mėnesiais pagal teisėjų darbo laiko apskaitos žiniaraščius budėjo namuose 8 dienas (64 valandas): 2009 m. sausio 11 d. 8 val., 2009 m. vasario 8 d. 8 val., 2009 m. kovo 1 d. 8 val., 2009 m. kovo 29 d. 8 val., 2009 m. balandžio 18 d. 8 val., 2009 m. gegužės 10 d. 8 val., 2009 m. gegužės 24 d. 8 val., 2009 m. liepos 4 d. 8 val. LR DK 155 straipsnio 2 dalis nustato, kad budėjimas namuose prilyginamas ne mažiau kaip pusei darbo laiko. Atsižvelgiant į šią nuostatą, pareiškėjai vienkartinė priemoka galėjo būti paskaičiuota tik už 32 val. Pareiškėja poilsio ir švenčių dienomis nedirbo Pakruojo rajono apylinkės teisme, o tik budėjo namuose, todėl negali būti taikomas DK 194 straipsnis. Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčiui 2009 m. skirta 670 000,00 Lt asignavimų. Iš jų 24 000,00 Lt pagal Vyriausybės 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 1429 skirta teisėjų darbo užmokesčio daliai padengti. Per metus iš viso darbo užmokesčio priskaičiuota 675 128,74 Lt. Dėl nepakankamo finansavimo teismo darbuotojai 2009 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais ėjo nemokamų atostogų ir sutaupė 7 841,31 Lt. Tačiau metų pabaigoje darbo užmokesčio įsiskolinimas sudarė 5 128,74 Lt. Teisėjų atlyginimo įstatymas, Pavyzdinis vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašas ir Pakruojo rajono apylinkės teismo pirmininkės 2009 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. V-45 nustato, kad vienkartinė priemoka teisėjams mokama neviršijant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Kadangi 2009 metų pabaigoje Pakruojo rajono apylinkės teisme darbo užmokesčio įsiskolinimas sudarė 5 128,74 Lt., todėl nė vienam teisėjui nebuvo išmokėta vienkartinė priemoka už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas BPK, CPK bei kituose įstatymuose. Todėl mano, kad pareiškėjos prašymas iš atsakovo Pakruojo rajono apylinkės teismo priteisti neišmokėto teisėjos atlyginimo dalį už darbą poilsio ir švenčių dienomis 2009 m. sausio–liepos 9 d. laikotarpį 5 751,20Lt yra nepagrįstas ir atmestinas.
Teismo atstovas posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja prašo priteisti atlyginimo kompensaciją už budėjimus.
Pareiškėja nurodo, kad Pakruojo rajono apylinkės teisme, vykdydama BPK numatytas ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, 2009 metais sausio–liepos mėnesiais poilsio ir švenčių dienomis dirbo 8 dienas (64 valandas): 2009 m. sausio mėnesį 1 dieną 8 val.; 2009 m. vasario mėnesį 1 dieną 8 val.; 2009 m. kovo mėnesį 2 dienas 16 val.; 2009 m. balandžio mėnesį 1 dieną 8 val.; 2009 m. gegužės mėnesį 2 dienas 16 valandų; 2009 m. liepos mėnesį 1 dieną 8 val.
Pareiškėja nurodo, kad Šiaulių apylinkės teisme (iki 2012 m. gruodžio 31 d. Šiaulių miesto apylinkės teisme), vykdydama BPK numatytas ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, poilsio ir švenčių dienomis dirbo (Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. pažyma Nr. S-244 (3.27): 2009 m. rugsėjo 5 d., vidutinis dienos darbo užmokestis – 295,89 Lt; 2009 m. gruodžio 26 d., vidutinis dienos darbo užmokestis – 275,86 Lt; 2010 m. balandžio 24 d., vidutinis dienos darbo užmokestis – 293,70 Lt; 2010 m. liepos 3 d., vidutinis dienos darbo užmokestis – 292,07 Lt; 2010 m. spalio 2 d., vidutinis dienos darbo užmokestis – 283,63 Lt; 2011 m. sausio 29 d., vidutinis dienos darbo užmokestis – 287,63 Lt; 2011 m. birželio 25 d., vidutinis dienos darbo užmokestis – 288,36 Lt; 2011 m. rugsėjo 4 d., vidutinis dienos darbo užmokestis –295,99 Lt; 2012 m. sausio 21 d., vidutinis dienos darbo užmokestis – 290,93 Lt; 2012 m. birželio 9 d., vidutinis dienos darbo užmokestis – 283,43 Lt; 2012 m. spalio 6 d., vidutinis dienos darbo užmokestis – 295,32 Lt; 2013 m. sausio 12 d., vidutinis dienos darbo užmokestis –296,90 Lt; 2013 m. kovo 16 d., vidutinis dienos darbo užmokestis – 306,80 Lt.
Pakruojo rajono apylinkės teismas pareiškėjai išdavė 2013 m. kovo 8 d. pažymą Nr. S-1789, kurioje nurodyta, kad pareiškėja 2009 metais budėjo iš viso 8 kartus po 8 val. (b. l. 8, 9).
Šiaulių apylinkės teismas pareiškėjai išdavė 2013 m. gegužės 9 d. pažymą, kurioje nurodė budėjimus poilsio ir švenčių dienomis, nurodyta 13 budėjimų nuo 2009 m. iki 2013 m. (b. l. 10).
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Teisingumo ministerija prašo taikyti ieškinio senatį. Pagal ginčo santykių teisinį reguliavimą, pareiškėja apie savo pažeistą teisę gauti atlyginimo kompensaciją galėjo sužinoti tik po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimo paskelbimo.
Teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką nustato 2008 m. lapkričio 6 d. priimtas ir nuo 2008 m. lapkričio 15 d. įsigaliojęs Teisėjų atlyginimų įstatymas. Šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas BPK, CPK ir kituose įstatymuose, išmokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka. Ji mokama neviršijant atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Jeigu šių lėšų nepakanka, taip pat jei teisėjas institucijoje nėra išdirbęs visų metų, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priemokų dydžių nustatymo ir išmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Teisėjų taryba.
Teisėjų taryba 2008 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr.l3P-211-(7.1.2) patvirtino Vienkartinės priemokos teisėjams nustatymo ir išmokėjimo sąlygų bei tvarkos aprašą, kuriuo sureguliavo Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos, išmokamos metų pabaigoje, vienkartinės priemokos teisėjams už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas BPK, CPK ir kituose įstatymuose, dydžio nustatymo ir išmokėjimo sąlygas ir tvarką. Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta analogiška Teisėjų atlyginimo įstatymui nuostata, kad vienkartinė priemoka teisėjams mokama neviršijant atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Jei šių lėšų nepakanka, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui.
Teisėjų taryba 2009 m. balandžio 24 d. priėmė nutarimą Nr. 13P-71-(7.1.2) „Dėl pavyzdinio vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo nustatė bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas BPK, CPK bei kituose įstatymuose, apskaitą ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką ir įpareigojo teismų pirmininkus patvirtinti teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis, apskaitos ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką.
Dėl tokio tuo metu buvusio reguliavimo pareiškėja galėjo tikėtis apmokėjimo nuo 2009 m. pabaigos ir, kaip aiškina pareiškėja, ji laukė, kol nurodyti teisės aktais pradės veikti realiai, t. y. ji dar nežinojo apie pažeistą teisę gauti kompensaciją už budėjimus. Pagal bylos duomenis nei vienu atveju pareiškėjai tokia kompensacija nebuvo išmokėta, taip pat jai nesuteiktos laisvos dienos, budėtos dienos nepridėtos prie atostogų. DK 27 straipsnis (redakcija, galiojusi pareiškėjos skundo padavimo dieną) nustatė trejų metų ieškinio senaties terminą. Pareiškėja skundą padavė 2013 m. gegužės 24 d., skundą išsiuntė 2013 m. gegužės 22 d. Todėl ieškinio senatis, skaičiuojant trejus metus atgal, apima laikotarpį iki 2010 m. gegužės 22 d., taigi nuo sužinojimo apie pažeistą teisę, t. y. nuo 2011 m. vasario 14 d. ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.
Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarime pasisakė dėl Teisėjų atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies neatitikties Konstitucijai, daroma išvada, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo šio Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos, nes tik tuomet pareiškėja sužinojo apie savo teisių pažeidimą.
Atsižvelgiant į LVAT praktiką analogiškose bylose (LVAT 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1437/2014, 2014 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014), sprendžiant dėl apylinkės teismų teisėjų teisės gauti apmokėjimą už budėjimus, reikšmingomis yra tokios aplinkybės: ar teisėjas budėjo pagal teismo pirmininko patvirtintą grafiką, ar jis budėjo teisme ar namuose, kaip budėjimai buvo įrašomi į darbo laiko apskaitos žiniaraščius, o taip pat ir tai, ar budint pagal grafiką poilsio dienomis buvo viršyta darbo laiko trukmė. Nuo šių aplinkybių priklauso mokėtinos kompensacijos dydis pagal DK nuostatas, kadangi Teisėjų atlyginimo įstatyme nėra sureguliuotas apmokėjimas už papildomą darbą švenčių ir poilsio dienomis, už viršvalandžius.
Pakruojo rajono apylinkės teismas pateikė teismo pirmininko įsakymais patvirtintus teisėjų ir teismo posėdžių sekretorių budėjimo poilsio ir švenčių dienomis 2009 metais grafikus (b. l. 49, 51, 54), teismo pirmininko įsakymus, kuriais nustatomas budėjimo namuose laikas ir tvirtinami grafikai (b. l. 48, 50, 52, 53), ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius (b. l. 55–61).
Pagal šiuos dokumentus pareiškėja (ankstesnė pavardė Matulaitienė) 2009 m. turėjo budėti sausio 11 d. (sekmadienį), vasario 8 d. (sekmadienį), kovo 1 d. (sekmadienį) ir 22 d. (sekmadienį), balandžio 19 d. (sekmadienį), gegužės 10 d. (sekmadienį) ir 24 d. (sekmadienį), liepos 4 d. (šeštadienį) ir 12 d. (sekmadienį), rugpjūčio 2 d. (sekmadienį), rugsėjo 6 d. (sekmadienį). Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėja budėjo 2009 m. sausio 11 d. 8 val. namuose, vasario 8 d. 8 val. namuose, kovo 1 ir 29 d. iš viso 16 val. namuose, balandžio 19 d. 8 val. namuose, gegužės mėnesį 10 ir 24 d. iš viso 16 val. namuose, liepos 4 d. 8 val. namuose. Įsakymuose, kuriais tvirtinami grafikai, nurodyta, kad budėti namuose poilsio ir švenčių dienomis reikia nuo 8 val. iki 16 val., reiškia po 8 val.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal DK budėjimas darbe ir namuose įeina į darbo laiką (DK 143 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sprendžiant dėl kompensavimo teisėjai už budėjimą pagal darbo grafiką, turi būti atsižvelgiama į DK 155 straipsnio 2 dalį, kad budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose – ne mažiau kaip pusei darbo laiko. Pareiškėjos paaiškinimai, kad per budėjimo namuose laiką ji atliko procesinius veiksmus, vyko į darbą, nekeičia nurodyto teisinio reguliavimo esmės, nes budėti pagal grafiką skirta namuose. Suprantama, kad bet kokiu atveju, kai skiriama budėti namuose, tai reiškia, kad gali atsirasti poreikis atlikti kokias tai darbines funkcijas, o dėl to būtina vykti į darbo vietą, kur darbuotojas ir privalo tas funkcijas vykdyti. Tačiau dėl to budėjimo rūšis nesikeičia.
Nagrinėjamu atveju darbo laiko trukmė, kaip tai nurodyta DK 144 straipsnio 1 ir 3 dalyse, pareiškėjai budint namuose, nebuvo viršyta. Atsižvelgiant į DK 155 straipsnio 2 dalį ir 193 straipsnį laikoma, kad pareiškėja poilsio dienomis dirbo po 4 val., už kurias turi būti sumokėta 1,5 vidutinio darbo užmokesčio kompensacija.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, už budėjimus Pakruojo rajono apylinkės teisme mokėtina kompensacija apskaičiuojama taip: už 2009 m. sausio 11 d., už 4 val. po 48,48 L, gauname 193,92 Lt; už 2009 m. vasario 8 d., už 4 val. po 48,86 Lt gauname 195,44 Lt; už 2009 m. kovo 1 d., už 4 val. po 46,04 Lt, gauname 184,16 Lt; už 2009 m. kovo 22 d., už 4 val. po 46,04 Lt, gauname 184,16 Lt; už 2009 m. balandžio 19 d., už 4 val. po 46,69 Lt gauname 185,52 Lt; už 2009 m. gegužės 10 d., už 4 val. po 42,69 Lt gauname 170,76 Lt; už 2009 m. gegužės 24 d., už 4 val. po 42,69 Lt gauname 170,76 Lt; už 2009 m. liepos 4 d., už 4 val. po 38,61 Lt gauname 154,44 Lt. iš viso 1 439,16 Lt, mokėtina 1,5 atlyginimo suma, tai sudaro 2 158,74 Lt.
Šiaulių apylinkės teisme pareiškėja nurodo budėjusi 13 dienų. Pateikti duomenys apie budėjimus (b. l. 46, jame 134 lapai dokumentų). Byloje yra pažyma apie vidutinį darbo užmokestį Nr. S-244(3.27) (b. l. 10). Pagal pareiškėjos skunde nurodytus duomenis ir minėtą pažymą, pareiškėjos nurodytomis dienomis pareiškėja budėjo. Pateiktoje pažymoje nurodytas tai dienai vidutinis darbo užmokestis už visą darbo dieną. Pagal pridėtus dokumentus Šiaulių miesto apylinkės teismo pirmininko 2009 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. V-52 patvirtintas teisėjų ir posėdžių sekretorių budėjimo grafikas 2009 m. rugsėjo mėnesiui, pagal jį pareiškėja budėjo 2009 m. gegužės 5 d. (šeštadienį); 2009 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. V-69 patvirtintu grafiku pareiškėjai paskirta budėti 2009 m. gruodžio 26 d. (šeštadienį); 2010 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. V-26 pareiškėjai paskirta budėti 2010 m. balandžio 24 d. (šeštadienį); 2010 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. V-71 pareiškėjai paskirta budėti 2010 m. spalio 2 d. (šeštadienį); 2010 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-112 pareiškėjai paskirta budėti 2011 m. sausio 29 d. (šeštadienį); 2011 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-52 pareiškėjai paskirta budėti 2011 m. birželio 25 d. (šeštadienį); 2011 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. V-72 pareiškėjai paskirta budėti 2011 m. rugsėjo 4 d. (sekmadienį); 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-110 pareiškėjai paskirta budėti 2012 m. sausio 21 d. (šeštadienį); 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-48 pareiškėjai paskirta budėti 2012 m. birželio 9 d. (šeštadienį); 2012 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. V-77 pareiškėjai paskirta budėti 2012 m. spalio 6 d. (šeštadienį); 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-101 pareiškėjai paskirta budėti 2013 m. sausio 12 d. (šeštadienį); 2013 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. V-51 pareiškėjai paskirta budėti 2013 m. kovo 16 d. (šeštadienį).
Palyginus su Šiaulių apylinkės teismo išduota pažyma (2013 m. gegužės 9 d. Nr. S-244(3.27)) nėra duomenų apie budėjimą 2010 m. liepos 3 d., nes nepateiktas nei grafikas, nei darbo laiko apskaitos žiniaraštis. Taip pat nepilnai pateiktas darbo laiko apskaitos žiniaraštis už 2010 m. spalio mėnesį, todėl jame nėra pareiškėjos pavardės, tačiau yra patvirtintas grafikas ir pažymoje nurodyta budėjimo data. Visais kitais atvejais pareiškėjos budėjimai patvirtinami darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, nurodant, kad dirbo 8.15 val.
Atsižvelgiant į pateiktą medžiagą, daroma išvada, kad vienas iš budėjimų (2010 m. liepos 3 d.) yra nepatvirtintas dokumentais, todėl kompensacija už šį budėjimą nepriteisiama.
Kitais atvejais priteisiama Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. pažymoje nurodytas sumas (už 8 darbo valandas) dalinant per pusę – už 4 val., nes budėjimas vyko namuose, gauta suma dauginama iš koeficiento 1,5. Teismas vadovaujasi tuo pačiu teisiniu reguliavimu, kuris nurodytas apskaičiuojant kompensaciją už budėjimus Pakruojo rajono apylinkės teisme. Pareiškėja neneigia, kad ir Šiaulių apylinkės teisme budima buvo namuose. Tokiu būdu už patvirtintus dokumentais budėjimus imant atlyginimą už 4 val., t. y. ½ nurodyto pažymoje, gaunama 1 747,22 Lt, tiek priklausytų atlyginimo už budėjimus namuose, tačiau mokama pusantro šio atlyginimo dydžio (DK 193 str.), todėl gaunama 2 620,83 Lt suma.
Iš viso už budėjimus namuose pareiškėjai priklauso atlyginimo kompensacija kai ji dirbo apylinkės teismo teisėja 2 620,83 Lt ir 2 158,74 Lt, gaunama 4 779,57 Lt. Konvertavus į eurus, pareiškėjai priteistina 1 384,26 Eur suma.
Kaip nepagrįstas atmetamas atsakovo atstovo paaiškinimas, kad turėtų būti apmokama tik už realiai vykdytas teisėjo funkcijas, nes tokio atlyginimo apskaičiavimo modelio nenumato DK, kuriuo šiuo atveju būtina vadovautis, o minėtas Teisėjų atlyginimo įstatymas ir remiantis juo priimti Teisėjų tarybos nutarimai tokiu būdu apmokėjimo taip pat nesureguliavo. Akivaizdu, kad teisėjas, kai jam pagal grafiką skirta budėti poilsio dieną namuose, nėra laisvas nuo teisėjo funkcijų vykdymo net ir tuo atveju, jeigu tą dieną jo niekas neiškviestų. Todėl ne mažiau kaip už pusę darbo laiko turi būti kompensuojama nepriklausomai nuo to, ar teisėjas atliko kokius nors procesinius veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti E. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 1 384,26 Eur atlyginimo kompensaciją.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.