Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

nuteistajam G. R. (per vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą ,,Zoom“) ir jo gynėjui advokatui Arvydui Montrimui,

teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko M. Ž. teikimą dėl nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. R. nuteistas 1999 m. gegužės 11 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 105 straipsnio 8, 12 punktus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Ši bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 1998 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 105 straipsnio 8 punktą, 234 straipsnio 1 dalį, ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu.

2023 m. rugsėjo 21 d. Kauno apygardos teisme gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko teikimas dėl nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Teikime kalėjimo viršininkas M. Ž. nurodo, kad nuteistojo bendravimo įgūdžiai yra geri, G. R. stengiasi neišsiskirti, vengia destruktyvių grupių, jis sutinka su priežiūra, stengiasi laikytis nustatytų taisyklių ir režimo reikalavimų. Bausmės atlikimo metu 18 kartų pažeidė nustatytą tvarką, 10 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje 34 kartus skatintas. Šiuo metu pripažįsta savo kaltę už įvykdytus nusikaltimus, stebimas gailesčio jausmas.

Teikime pažymima, kad G. R. vidurinio išsilavinimo neįgijo, nes buvo suimtas, Lukiškių tardymo izoliatoriuje tęsė mokslus, bet mokyklos neužbaigė. Tik atvykęs į pataisos įstaigą nebuvo motyvuotas dirbti, vėliau požiūrį į darbą pakeitė ir šiuo metu dirba VĮ „Mūsų amatai“ eksperimentiniame bare, išėjęs į laisvę galėtų dirbti autotransporto įmonėje. Nuteistasis stengiasi valdyti su finansiniais sunkumais susijusius kriminogeninius veiksnius, dengdamas finansinius įsipareigojimus. Dabartinė jo finansinė padėtis yra gana stabili. G. R. nuolat dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo veiklose, 2021 m. įgijo dailidės specialybę. Teisės pažeidėjo nusikalstamo elgesio rizika, lyginant su ankstesniu vertinimu, išliko vidutinė, tačiau stebima teigiama nusikalstamo elgesio rizikos dinamika piktnaudžiavimo alkoholiu ir mąstymo bei elgesio srityse.

Teismo posėdyje Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo atstovė, nuteistasis ir jo gynėjas teikimą palaikė ir prašė tenkinti, prokurorė prašė teikimą atmesti.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Taigi, įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuota laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka formalius įstatymų leidėjo įtvirtintus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis – teisėjų kolegija atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti ir kt.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis G. R. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kai jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę (daugiau nei 27 metus). Tačiau vien ši formali aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje nurodyta, kad vien faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09).

Pagal 2023 m. rugsėjo 6 d. Pravieniškių kalėjimo atliktą vertinimą nuteistojo G. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, nors ir stebima tam tikra daroma pažanga – nuteistasis sudalyvavo tiksliniuose užsiėmimuose, siekiant analizuoti ir suvokti alkoholio vartojimo žalą ir pasekmes, taip pat psichologinėse konsultacijose, siekdamas keisti jam būdingus mąstymo ir elgesio mechanizmus. Stebima, jog šiuo metu jis geba diskutuoti, priimti kitų asmenų nuomonę, tapo lankstesnis, pakantesnis. Be to, socialinio tyrimo išvados duomenimis G. R. dirba ir yra susiradęs darbą laisvėje, turėtų pastovią gyvenamąją vietą pas sutuoktinę, su kuria palaiko pozityvius santykius. Šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi ir nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. yra perkeltas į lengvąją grupę. G. R. nepalaiko kriminalinės subkultūros, nereiškia diskriminacinių nuostatų, vis dėlto, jo turimos probleminės sritys (kriminogeniniai veiksniai), teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamai koreguojamos, t. y. jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nors ir egzistuoja, tačiau nėra akivaizdi ir įtikinanti.

G. R. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, be kita ko, atlieka už dviejų asmenų nužudymą, kurie buvo įvykdyti vienerių metų laikotarpiu. Abu labai sunkūs smurtiniai nusikaltimai padaryti dėl finansinės naudos siekimo, kas formuoja teisės pažeidėjui būdingą nusikalstamo elgesio modelį. Atkreiptinas dėmesys, kad teisminio nagrinėjimo metu G. R. savo vaidmenį nusikaltimuose minimizavo, kaltę pripažino tik iš dalies. Bausmės atlikimo metu visiško kaltės pripažinimo bei atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus prisiėmimo procesas buvo pakankamai ilgas. Bausmę jis atlieka nuo 1996 m. liepos 5 d., o po dešimtmečio (2006 m. rugsėjo 22 d.) rašytoje charakteristikoje nurodyta, jog G. R. savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, yra užsispyręs, piktai reaguoja į tuos reiškinius, kurie jam nepatinka, dominuoja choleriko temperamento tipas, savo veiksmams ir pasaulėžiūrai jis nesavikritiškas, dažnai reiškia nepagrįstas pretenzijas, mano, jog yra nuteistas per griežtai, rimtesnių išvadų nėra padaręs. Dalinis kaltės pripažinimas yra fiksuotas ir 2007-2011 metais rašytose charakteristikose. Pirmą kartą kaltės pripažinimas ir gebėjimas analizuoti nusikaltimus sąlygojusias priežastis užfiksuotas 2012 m. gegužės 22 d. nuteistojo charakteristikoje, kuri buvo teikta prie malonės prašymo. Įvertinus aplinkybę, jog smurtiniai nusikaltimai yra įvykdyti 1994–1995 metais, darytina išvada, jog kaltės suvokimui ir pripažinimui G. R. prireikė maždaug 17 metų.

Vis dėlto, nepaisant kaltės pripažinimo, 2012 m. charakteristikoje vis dar buvo stebimi tokie G. R. asmenybės bruožai, kaip manipuliatyvumas, demonstratyvumas, kritiškas nusiteikimas teisėsaugos sistemos atžvilgiu, nuolatinis ieškojimas galimybių susirasti sau lengvatų ir privilegijų. Be to, nuteistasis tuo metu vis dar laikėsi kriminalinio pasaulio neformaliųjų elgesio taisyklių, nedirbo. Tos pačios savybės buvo stebimos ir 2014 m. pabaigoje, tačiau fiksuotas teigiamas poslinkis požiūrio į darbą aspektu, t. y. G. R. išreiškė norą įsidarbinti. VĮ „Mūsų amatai“ eksperimentiniame bare jis pradėjo dirbti nuo 2014 m. gruodžio 18 d. ir darbinę veiklą tęsia iki šiol, vadinasi, dirba beveik devynerius metus, o nedirbo apie 18 metų, t. y. dvigubai ilgiau. Šie duomenys patvirtina, jog G. R. pataisos procesas yra itin lėtas ir pakankamai sudėtingas dėl jo turimų tvirtų įsitikinimų bei nepakankamo pagalbos priėmimo. Ydinga nuteistojo mąstysena neabejotinai gali apsunkinti jo integravimąsi į visuomenę.

Abejones bausmės švelninimo pagrįstumu teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo lėšų tvarkymo įgūdžiai, nenoras dengti turimų finansinių įsipareigojimų. Socialinio tyrimo išvados duomenimis šiuo metu G. R. turi 31 971 Eur alimentų įsiskolinimą, išieškota dalis sudaro tik 1978 Eur, taip pat pagal vykdomuosius dokumentus išieškotojams jis privalo išmokėti 1801 Eur, išieškota suma – 350 Eur. Savanoriškai skolos nebuvo dengiamos. Be to, viena iš nukentėjusiųjų jau yra mirusi, todėl šiuo metu pinigai pagal vykdomuosius dokumentus nėra atskaitomi. Nuteistojo asmens byloje yra ne vienas skundas, prašymas, adresuoti pataisos įstaigos direktoriui, buhalterijai (pavyzdžiui, 2016 m. kovo 25 d. skundas, 2016 m. balandžio 18 d., 2016 m. birželio 16 d. prašymai ir kt.), kuriuose piktinamasi dėl daromų išskaitų iš jo darbo užmokesčio pagal turimus vykdomuosius dokumentus. Ši informacija rodo, jog G. R. vengia turimų finansinių įsipareigojimų, tuo pačiu vengia prisiimti ir atsakomybę už savo netinkamus veiksmus. Socialinio tyrimo išvados rengėjams nuteistasis nurodė, kad iki nusikaltimų padarymo nejautė jokių finansinių sunkumų, gaunamų lėšų jam užtekdavo tiek pagrindiniams, tiek ir kitiems poreikiams patenkinti, tačiau savanaudiškas (būtent finansinis) nužudymų motyvas paneigia tokį G. R. teiginį ir patvirtina, kad jis nėra nuoširdus. Materialus turtas jam yra itin svarbus, gyvenimas iš vidutinio atlyginimo netenkino jo poreikių, dėl ko buvo pasirinktas priešingas teisei elgesys. Duomenų, jog šiuo metu G. R. požiūris į materialines vertybes ir prabangos troškimą būtų iš esmės pasikeitęs, pateiktoje asmens bylos medžiagoje nėra.

Teisėjų kolegija atsižvelgia ir tai, kad nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu negalima vertinti vien kaip teigiamą arba vien kaip neigiamą. Nors jis net 35 kartus buvo paskatintas, tačiau tuo pačiu metu 18 kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, dėl ko 10 kartų buvo baustas drausmine tvarka, du kartus apsiribota jo elgesio svarstymu drausminėje komisijoje ir šešis kartus pravesti auklėjamieji pokalbiai. Atkreiptinas dėmesys, jog įkalinimo įstaigos teikimai dėl G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme yra svarstomi nuo 2019 m., tačiau 2021 m. liepos 9 d. jam buvo skirta nuobauda už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, t. y. net ir galimybė pakeisti taikomą bausmės rūšį švelnesne neskatino G. R. pavyzdingai laikytis nustatytos tvarkos reikalavimų. Be to, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, 2022 m. rugsėjo 12 d. nagrinėjusi jo skundą dėl atmesto teikimo pakeisti laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos terminuota laisvės atėmimo bausme, skunde aukštesnės instancijos teismui jis nurodė gėręs savadarbės giros, o pažeidimo užfiksavimo metu rašytame paaiškinime prisipažino vartojęs alkoholį dėl šeimoje kilusių problemų. Šie duomenys patvirtina, kad G. R. vis dar negeba pripažinti savo kaltės, bet kokį savo netinkamą poelgį yra linkęs pateisinti bei minimizuoti, kas teisėjų kolegiją verčia abejoti, ar ir kaltės pripažinimas dėl įvykdytų nusikaltimų yra pakankamai nuoširdus, o ne deklaratyvus, pateiktas, siekiant sau palankesnio asmenybės vertinimo.

Švelnesnės bausmės rūšies nustatymas šiuo metu nepasiektų bausmei keliamų tikslų, įvertinus ir nuteistojo asmens byloje esančią informaciją apie jo turimą gana tvirtą asmeninę nuomonę, lankstumo stoką, pastangas užimti vadovaujančio asmens vaidmenį, disciplinuotumo trūkumą. Nors šiuo metu nuteistasis vengia destruktyvių grupių, siekia išlikti neutralus, vengia konfliktinių situacijų, taip pat tinkamai bendrauja su įkalinimo įstaigos personalu ir kitais nuteistaisiais, be to, gynėjo teismui pateiktoje 2023 m. rugsėjo 6 d. Resocializacijos skyriaus specialistės J. P. pažymoje nurodoma, kad nuteistojo G. R. elgesys disciplinuotas ir pozityvus, jis aktyviai dalyvauja muzikinėje veikloje, yra kūrybiškas, iniciatyvus, atsakingas ir sąžiningas, empatiškas ir padeda kitiems, tačiau visi šie teigiami pokyčiai, įvertinus ilgą kalinimo laiką, trunka dar pakankamai neilgą laikotarpį, todėl juos vertinti kaip stabilius ir nekintančius, objektyvaus pagrindo nėra. Nustatytas taisykles bei režimo reikalavimus G. R. pažeidinėjo daugiau nei ketvirtį amžiaus, todėl galiojančių nuobaudų neturėjimas vos dvejus metus nėra ta aplinkybė, kuri leistų nustatyti jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad bausmės paskyrimas ir jos atlikimas yra kompleksiniai procesai, o bausmės tikslai realiai užtikrinami tik ją atliekant ir tą darant tinkamai, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

Nagrinėjamu atveju atliktos bausmės dalis, G. R. mąstysenos ydingumas bei išskiriami aštuoni kriminogeniniai veiksniai (keturi statiniai ir keturi dinaminiai) – nusikalstamo elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, praeityje fiksuotas autoagresyvus/suicidinis elgesys, agresyvus/kontroliuojantis elgesys, siekiant asmeninės naudos, skolų turėjimas ir menkos galimybės jas padengti, gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos, impulsyvus elgesys ir tų pačių klaidų kartojimas, nepakankamas taikomų taisyklių priėmimas – šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos bausmės laiką būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek EŽTT formuojama praktika, tiek ir baudžiamojo įstatymo nuostatos, suteikiančios asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinamos ir taikomos taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotino nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir dar gali būti sumažinta, taip pat kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, pakeisti požiūrį į visuotinai priimtas elgesio taisykles, bausmės atlikimo metu darė vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko teikimas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko M. Ž. teikimo dėl nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę netenkinti.

Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.