Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos teisėja Inga Sakalauskaitė, veikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 62¹ straipsnio 1, 4 dalys),

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei UAB „Fabeta“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 271,50 Eur žalos atlyginimą, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose, tai yra ieškinyje ir dublike nurodo, kad 2025-08-02 daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), užsikimšus nesandariam nuotekų vamzdžiui priklausančiam bendrojo naudojimo nuotekų inžineriniams tinklams į butą (duomenys neskelbtini) pateko vanduo ir butas buvo apgadintas. Draudikui, kurio butas buvo apgadintas buvo išmokėta 271,50 Eur draudimo išmoka pagal draudimo sutartį, kurio polisas Nr. 220 0543480. Kadangi atsakovė yra daugiabučio administratorius ir yra atsakinga už daugiabučio namo inžinerinių tinklų priežiūrą, todėl prašo iš atsakovės priteisti žalos atlyginimą. Nurodo, kad atsakovės pateikti įrodymai, kad atliko periodines apžiūras tik patvirtina, kad nebuvo nustatyti jokių inžinerinių įrangų neigiamo pakitimo, poreikio išvalyti inžinerines įrangas, o tik nurodyta, kad „Pokyčių nėra, pokyčių nenustatyta“. Mano ,kad daugiabučio namo gyventojai nebuvo tinkami informuoti apie inžinerinių tinklų būklę. Pažymėjo, kad atsakovė vykdydama savo veiklą turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas), kurio 97-1 punktuose numatyta, kad dulkės tepalai ir kitokie teršalai reguliariai valomi nuo šildymo, vėdinimo, vandentiekio, kanalizacijos ir kitų inžinerinių sistemų bei įrenginių, o sanitarijos ir higienos reikalavimų užtikrinimui bendrojo naudojimo vamzdynai valomi ir dezinfekuojami pagal faktinį poreikį, tačiau ne rečiau kaip kartą per trejus metus. Kadangi atsakovės tinkamai neatliko pareigos, todėl privalo atlyginti žalą. Nurodo, kad atsakovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius apie tinkamai atliekamas pareigas, numatytas Reglamente, t. y. nepateikti jokie įrodymai, kad bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą. Nepateikė jokių įrodymų, kad iki ginčo įvykio lankėsi minėto daugiabučio namo gyventojų butuose tikslu apžiūrėti/įvertinti bendrojo naudojimo objektus. Mano, kad atsakovė, iki avarijos, neatliko jokių aktyvių veiksmų, kad būtų nustatyta daugiabučio namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos, įskaitant ir įrengtos privačiuose butuose, būklė, neužtikrino pastato bendrosios inžinerinės įrangos sandarumo, nesiėmė priemonių inžinerinės įrangos techninei būklei nustatyti. Atsakovė, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorė, turėjo pareigą veikti, tačiau neveikė, ir toks, susiklosčiusiai faktinei situacijai, jos elgesys prisidėjo prie žalos atsiradimo, t.y. sukūrė sąlygas tokiems padariniams (žalai) atsirasti, akivaizdu, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių – Buto apliejimo.

Atsakovė pateiktuose savo procesiniuose dokumentuose, tai yra atsiliepime ir triplike nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patvirtino, kad ji yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė ir vykdo savo pareigas tinkamai, tai yra vykdė periodinę pastato apžiūrą, bei kasmet teikė gyventojams ataskaitas už panaudotas lėšas ir atliktus darbus, teikė ilgalaikius planus tvirtinti ilgalaikius planus dėl infrastruktūros atnaujinimo bei planus namo renovacijai bei vykdė balsavimus dėl namo infrastruktūros atnaujinimo. Kaip administratorius 2019 m. gruodžio mėn. vykdė balsavimą dėl šilumos punkto bei karšto ir šalto vandens vamzdyno atnaujinimo name, tačiau 2020-01-03 suskaičiavus balsavimo biuletenius konstatuota, kad balsavimas neįvyko, nėra balsų daugumos, iš 52 gauti tik 9 biuleteniai, iš jų 7 galiojantys. 2020-02-18 parengė bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių reikalavimus ilgalaikį planą 2020-2023 m, kuriuo siūlė gyventojams kaupti lėšas geriamo ir karšto vandens stovų bei karšto vandens cirkuliacinio stovų atnaujinimui, demontuojant senus vamzdžius ir sumontuojant naujus. Suskaičiavus balsavimo biuletenius konstatuota, kad balsavimas neįvyko, nėra balsų daugumos, iš 52 gauti tik 9 biuleteniai. Atlikus pakartotinį balsavimą 2016-08-19 suskaičiavus 14 balsavimo biuletenių konstatuota, kad ilgalaikis planas ir lėšų kaupinas nebuvo patvirtintas, tam nepritarė 7, pritarė 4 butų savininkai. Gyventojai išreiškė valią nekaupti lėšų vamzdyno atnaujinimui. Taip pat 2024 m. rugpjūčio mėn. vykdė balsavimą/gyventojų apklausą dėl namo modernizavimo, sienų atstatomojo remonto bei karšto ir šalto vandens vamzdyno atnaujinimo name, tačiau 2024-09-13 suskaičiavus balsavimo biuletenius konstatuota, kad balsavimas neįvyko, nėra balsų daugumos, iš 52 gauti tik 14 biuleteniai, iš jų 11 galiojantys. Patys namo gyventojai neišreiškė valios planuoti, tvirtinti ir kaupti nė vienam iš nurodytų namo atnaujinimo aspektų, kas tik patvirtina, kad patys namo gyventojai nuo 2020 m. ignoravo administratoriaus perspėjimus dėl susidėvėjusio namo vamzdyno, nesutiko kaupti lėšas vamzdyno atnaujinimui, nesirūpino bendros dalinės nuosavybės objektų remontu ir išsaugojimu, tuo pažeisdami CK 4.83 str. 3 d. bendrosios nuosavybės valdytojams suteiktas pareigas, be to gyventojai išreiškė valią lėšas kaupti ne esminių namo konstrukcijų išsaugojimui, o laiptinės estetinei išvaizdai pagerinti. Nurodo, kad pastatas (duomenys neskelbtini) yra kaskadinis 9-5-3 aukštų namas, turinti 2 laiptines, kuriose yra 52 butai. Visi vienas virš kito esantys butai naudojasi tuo pačiu virtuvės nuotekų stovu ir vonios nuotekų stovu, tokiu būdu laiptinėje yra 4 atskiri virtuvės ir 4 vonios nuotekų stovai. Pagal pastato projektą ir aprašą virtuvės nuotekų stovai yra sumontuoti siauri 50 mm skersmens vamzdžiai, vonios/wc platesni –100 mm. Vertikalūs per 5 aukštus einantys stovai pastato rūsyje susijungia su horizontaliu magistraliniu 100 mm skersmens vamzdžiu, kuris veda į pastato išorėje esantį nuotekų šulinį. Pagal pastato projektą sujungimas yra 130 kampu per 50 mm skersmens alkūnę. Ši siaura alkūnė yra silpnoji konstrukcijos vieta, kadangi joje dažniausiai susikaupia teršalai, trikdydami nuotekų pratekėjimą į horizontalų magistralinį vamzdį. Vienok, pažymėtina, kad toks nuotekų vamzdyno diametras, išdėstymas ir sujungimas yra numatytas pastato projekte. Pernelyg siauras, šių dienų buitinių poreikių neatitinkantis, virtuvės nuotekų vamzdis ir siaura alkūninė jungtis vamzdžio pabaigoje yra projekto trūkumas, o ne vamzdyno defektai ir ne administratoriaus neveikimas. Nurodo, kad būtų savininkai privalo tinkamai prižiūrėti vamzdynus ir laikytis taisyklių nepilti į vamzdynus to kas yra draudžiama ir kas gali įtakoti vamzdynų užsikišimą. Mano, kad ieškovė neįrodė administratoriaus veiksmų neteisėtumo, įstatymo nustatytos pareigos nevykdymo, kurie galimai įtakojo pakilusias nuotekas ir sugadintą ieškovo draudėjo turtą. Žala draudėjo turtui atsirado ne dėl bendrojo naudojimo objekto ar statinio trūkumo, o dėl netinkamo vamzdyno eksploatavimo, ir tai, kad žala padaryta bendraturčio (draudėjo) turtui, o ne trečiajam asmeniui, sutinkamai su teismų praktika griežtoji atsakomybė yra netaikytina, o žala yra įrodinėtina tik pagal bendrąsias žalos atlyginimo taisykles. Nesutinka, kad nesilaiko Reglamento kaip nurodo ieškovė. Nurodo, kad 2025 m. buvo gauti 8 pranešimai dėl kylančios kanalizacijos. Kiekvienu atveju vienintelis sprendimas yra su elektrofreza pravalyti vamzdyną, atlaisvinti jį nuo užkišusių sankaupų. Būtent pravalymo būdu 8 kart per 2025 metus buvo išspęsti visi registruoti sutrikimai. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės 2019 m. pateiktą išaiškinimą profilaktiniai valymai nuo 2018 m. nėra atliekami, kadangi šie darbai yra išimti iš privalomų atlikti darbų sąrašo Nr. 6. Laikosi pozicijos, kad ieškovė neįrodė, kad pastato kanalizacijos vamzdynas turėjo defektą, už kurį yra atsakingas atsakovas, kad atsakovas neatliko įstatyme nustatytų pareigų ir tai lėmė žalos atsiradimą. Ieškovas nepagrindė ir to, kad higienos ir sanitarijos vamzdyno būklė buvo bloga ir, kad tokia sanitarijos būklė lėmė žalos atsiradimą. Pažymėjo, kad ieškovė yra įstojusi byloje (duomenys neskelbtini) buto savininko pozicijoje, ir gali reikšti visas pretenzijas ir atsikirtimus, kuriuos galėtų reikšti šio buto savininkas. Reikšdamas abejones dėl balsavimo rezultatų, ieškovė nepateikė įrodymų, kad (duomenys neskelbtini), buto savininkas, balsavimo metu, būtų kreipęsis į atsakovą pateikti paaiškinimus dėl vamzdyno būklės. Todėl šių abejonių kėlimas ir įvardijimas to turint esminės reikšmės – yra nesavalaikis ir nepagrįstas. Ypač atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) buto savininkas dėl vamzdyno renovacijos ir pastato ilgalaikio plano balsuodavo prieš.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pilna apimtimi palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir prašė ieškinį tenkinti. Mano, kad nors atsakovė ir pateikė aktus, kad atliko apžiūras, tačiau juose nėra nustatyta, kad būtų pokyčiai, kas patvirtina, kad atsakovė tik šabloniškai nurodė, kad pokyčių nėra ir neatliko tinkamai savo pareigos. Galimai iš viso faktinės apžiūros bendro naudojimo stovus bei bendro naudojimo konstrukcijas. Kadangi atsakovė tinkamai neinformavo gyventojus apie vamzdynų būklę, todėl gyventojai galimai ir nenorėjo kaupti lėšų. Mano, kad atsakovės teiginys dėl užsikimšusių vamzdynų dėl pašalinių daiktų įmetimo yra deklaratyvaus pobūdžio. Atsakovė privalo įrodyti, kad ji ėmėsi aktyvių veiksmų, kad žala neatsirastų, tačiau ji nesiėmė prevencinių priemonių, kad žala neatsirastų. Byloje yra duomenys patvirtinantys, kad buvo užsikimšusi bendra kanalizacija, o kadangi ji buvo nesandari, todėl apgadino apdraustą butą ir ieškovė atlygino žalą butui ir įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės. Kadangi atsakovė žalos dydžio neginčijo, todėl ji plačiau apie žalos dydį nepasisako.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metui palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Mano, kad ieškovė neįrodė, kad buvo vamzdyno defektas, nes tiek iki įvykio, tiek po jo vamzdynas veikė ir jokie remonto darbai nebuvo atlikti. Paaiškino, kad avarijas likviduoja UAB „Grinda“, kuri teikia aktus, kuriuose nenurodyta, kad būtų atlikti kažkokie remonto darbai, o tik atliktas užsikimšusio vamzdžio valymas. Paaiškino, kad kanalizacija užsikimšo dėl pačių gyventojų veiksmų, o ne dėl to, kad administratorius kažko neatliko. Pagal savivaldybės išaiškinimą jokie profilaktiniai vamzdyno valymai nuo 2018 m. nėra atliekami be gyventojų sutikimo. Mano, kad nenustačius, kad buvo defektai vamzdyje, negali būti taikyta griežtoji atsakomybė, o tai, kad gyventojai nesilaiko taisyklių ir meta į vamzdynus neleistinus daiktus ar maisto likučius patvirtina tas faktas, kad dažnai užsikemša kanalizacija ir vien per 2025 m. į šį namą buvo vykta aštuonis kartus. Paaiškino, kad dažniausiai apie kylančias nuotekas jiems praneša patys gyventojai, nes jie girdi vamzdyne burbuliavimą ir tada yra reaguojama ir valomas vamzdynas. Patvirtino, kad vamzdynai yra apžiūrimi vizualiai ir apžiūros vykdomos pagal Reglamento reikalavimus du kartus per metus, tai yra prieš ir po šildymo sezoną bei neeilinės apžiūros. Gyventojai nuolat yra informuojami, kad jie tinkamai turi naudoti ir nemesti daiktų į kanalizaciją. Mano, kad ieškinys yra grindžiamas pagal griežtąją atsakomybę, tačiau Kasacinis teismas išaiškino, kad kanalizacijos užsikimšimas nėra laikomas statinio trūkumu, todėl siekiant prisiteisti žalą dėl kanalizacijos užsikišimo turi būti visos keturios civilinės atsakomybės sąlygos, o to ieškovė neįrodinėjo ir neįrodė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių atstovų teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovė su draudėju sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį, liudijimo serija Nr. 220 0543480 dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpiu nuo 2025-04-02 iki 2026-04-01. Iš pateiktų įrodymų bei šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2025-08-02 užsikimšus bendrojo naudojimo nuotekų inžineriniams tinklams, į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pateko vanduo ir apgadino šį butą. Ieškovė atliko žalos administravimo veiksmus, pripažino įvykį draudžiamuoju ir padarytai žalai atlyginti išmokėjo nukentėjusiajam 271,50 Eur draudimo išmoką. Iš el. laiško nustatyta, kad 2025-08-02 apie 22:00 val. tualete iš lubų ir per sieną pamatė vandenį. Buvo iškviesta avarinė ir pasakė, kad viršuje užsikimšusi bendra kanalizacija. Kažkur ji buvo nesandari ir per ją tekėjo vanduo. Kai jie valė, kanalizacijos vamzdyje girdėjome, kaip krenta kažkas panašaus į akmenis. Santechnikų teigimu akmenys galėjo patekti per stogą, nes jų vamzdynai išeina į stogą. Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad buvo apgadintas buto, esančio (duomenys neskelbtini), tualeto lubos, plytelių tarpai bei durys. Iš nuostolio paskaičiavimo, remonto sąmatos matyti, kad žala butui yra 271,50 Eur. AB SEB bankas 2025-08-08 mokėjimo nurodymas Nr. CL2553122 patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 271,50 Eur draudimo išmoką už apgadintą butą.

Atsakovė pagal 2018-10-15 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30- 3235/18 ir 2023-07-17 Vilniaus miesto mero potvarkį Nr. 955-521/23 yra paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė ir vykdo bendro naudojimo patalpų ir inžinerinių sistemų priežiūrą bei jų remontą samdydama rangovus.

Iš atsakovės 2015-11-05 patvirtinto Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objekto aprašo, nustatyta, kad daugiabutis adresus (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) m. statybos, turintis 53 butus, yra devynių aukštų.

Ieškovė, būdama nukentėjusio nuo užpylimo asmens draudiku bei atlyginusi nukentėjusiam padarytą žalą, ieškiniu reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio pagrindu žalos atlyginimo iš atsakovės ir prašoma priteisti iš atsakovės suma yra 271,50 Eur.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, dėl to, kad ieškovė atlygino žalą apgadinto buto draudėjui ir nėra ginčo dėl ieškovės išmokėtos draudimo žalos dydžio, bei dėl to, kad ieškovės apdraustas butas buvo apgadintas dėl užsikimšusio nuotekų vamzdyno, kuris yra priskirtas prie bendrojo naudojimo objektų. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar atsakovė būdama daugiabučio namo administratorė privalo atlyginti ieškovei žalą, nes nevykdė savo kaip administratorės pareigų prižiūrėti vamzdynus.

Ieškovė ieškinį iš esmės grindžia tuo, kad žala kilo dėl netinkamai atsakovės kaip daugiabučio namo administratorės atliktų pareigų, tai yra dėl to, kad atsakovė tinkamai neatliko vamzdynų priežiūros bei nesiėmė jokių prevencinių priemonių, kad būtų išvengta žalos atsiradimo ir tinkamai neinformavo gyventojų apie vamzdynų būklę. Atsakovė nesutikdama su ieškiniu tvirtina, kad ji tinkamai vykdo savo kaip administratorės pareigas ir laikosi pozicijos, kad ieškovė šioje byloje neįrodė, kad buvo vamzdyno defektas ir būtent dėl to buvo apgadintas ieškovės apdraustas butas, tai yra nesutinka, kad būtų taikyta griežtoji atsakomybė.

Atsakovė siekdama įrodyti, kad ji tinkamai atliko savo kaip daugiabučio namo administratorės pareigas pateikė namo apžiūros aktus, tai yra 2025-09-29 aktą Nr. PA-F15/48, 2025-05-12 aktą Nr. PA-F15/47, 2024-09-17 aktą Nr. PA-F15/46, 2024-05-22 aktą Nr. PA-F15/45, 2023-09-15 aktą Nr. PA-F15/44, kuriuose nurodyta, kad geriamo vandens ir nuotekų inžinerinės sistemos-pokyčių nėra. Atsakovės pateikta 2023-03-06 metinė ataskaita Nr. MA-1555 patvirtina, kad name buvo atlikti II laiptinės dažymo darbai, langų keitimas laiptinėje bei pakeistos pašto dėžutės, nes šiems darbams pritarė namo gyventojai. Iš kitų pateiktų metinių ataskaitų matyti, kad buvo atliekami tam tikri darbai, duomenų, kad būtų tvarkytos vamzdynas nėra. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad atsakovė 2020-02-18 parengė bendrojo namo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių reikalavimus ilgalaikį planą, kuri buvo numatyta geriamojo ir karšto vandens bei vandens cirkuliacijos stovų keitimas, tačiau gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkai nepritarė 2020-2023 m ilgalaikiam planui, nes nebuvo surinka balsų. Atsakovės 2024-09-13 balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas patvirtina, kad gyventojai nepritarė nei namo atnaujinimui (modernizavimui) bei nepritarė kaupti lėšas namo geriamo vandens ir kanalizacijos sistemos atstatomajam remontui. Iš pateiktų atsakovės mokamų pranešimų gyventojams matyti, kad atsakovė nuolatos ragina gyventojus tinkamai naudotis namo kanalizacija - nemesti į kriaukles ir unitazą kavos tirščių, gaminių iš popieriaus, plastiko, maisto atliekų, skudurų ir kitokių atliekų. Informuoja, kad aliejaus likučius iš keptuvių, lėkščių ar puodų pirmiausiai iššluostykite rankšluostiniu popieriumi ir po to plaunami su plovikliu. Įspėja, kad užkimšti kanalizacijos vamzdžiai sukelia ypač nemalonias pasekmes.

Iš atsakovės į bylą pateiktų duomenų matyti, kad per laikotarpį nuo 2025-01-01 iki 2025-08-08 buvo valyta kanalizacija aštuonis kartus, kas tik patvirtina, kad namo gyventojai neatsakingai naudoja bendrus vamzdynus, nes būtent dėl namo gyventojų kaltės užsikemša kanalizacijos vamzdžiai.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp jo ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad asmuo savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl žalos, susijusios su netinkama statinio priežiūra, atlyginimo priteisimo ieškovui tenka pareiga įrodyti tris civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos ( CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai), ketvirtoji atsakomybės taikymo sąlyga – kaltė yra preziumuojama, todėl pareiga ją nuginčyti tenka atsakovui (CK 6.248, 6.266 straipsniai). Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – ir Nuostatai, redakcija nuo 2025-11-01), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas).

Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 (patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 -12-30 įsakymu Nr. Dl-971) (redakcija nuo 2025-11-02) (toliau – ir Reglamentas) nuostatas – statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (1 1 punktas). Vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (Reglamento 12.2 punktas), taip pat siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (Reglamento 12.5 punktas). Reglamento 91 punkte nustatyta, kad atliekant nuolatinius stebėjimus, namo bendrojo naudojimo objektai yra apžiūrimi vizualiai. Reglamento 96 punkte nustatyta, kad pagal namo būklės vertinimo išvadas, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas administratoriaus pareigas nustatančias teisės aktų nuostatas, yra konstatavęs, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).

Iš visos bylos medžiagos turinio matyti, kad byloje yra pateikti duomenys, jog atsakovė rengė informacinius pranešimus namo gyventojams ir teikė jiems siūlymus dėl karšto ir šalto vandens vamzdžių pakeitimo, siūlė gyventojams kaupti lėšas vandentiekio ir nuotekų tinklų keitimui, tačiau tam gyventojai nepritarė.

Ieškovė teismui pateikė įrodymus, kad gavusi pranešimą iš draudėjo, kad yra apgadintas butas dėl užsikimšusios kanalizacijos ji išmokėjo 271,50 Eur draudimo išmoką, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos ieškinyje nurodytus teiginius, kad bendro naudojimo vamzdynas buvo nesandarus, tai yra, kad kanalizacijos stovas buvo pažeistas ir būtent dėl pratrūkusio/nesandaraus bendro naudojimo vamzdžio buvo aplietas draudėjo butas. Teismas iš esmės sutinka su atsakovės argumentais, kad būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad padraustam butui buvo padaryta žala dėl vamzdžio defekto, tai yra jo trūkimo ar avarijos. Kaip patvirtina bylos medžiaga draudikas pranešė apie 20205-08-02 įvykį ir ieškovė pagal gautą pranešimą 2025-08-08 išmokėjo žalą draudikui, tai yra į bylą ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad buvo atliktas išsamus ir detalus tyrimas ir būtų nustatyta konkreti vieta kuri buvo pažeistas bendrojo naudojimo vamzdynas. Ieškovė išmokėdama draudimo išmoką, rėmėsi tik draudėjo el. pranešimu, kuriam taip pat nurodyta, kad apliejimas įvyko dėl užsikimšusio vamzdyno, į bylą nepateikė įrodymų, kad ieškovė kreipėsi į pastato administratorę ir gavo duomenis, kad 2025-08-02, kai įvyko apliejimas ar sekančią dieną būtų buvę atlikti kažkokie vamzdyno remonto darbai, atsakovės pateikti duomenys patvirtinta tik aplinkybę, kad buvo užsikimšusi kanalizacija ir buvo atliktas pravalymas. Ieškovė neatliko jokių įvykio tyrimo veiksmų, paremtų ekspertų ar specialistų išvadomis, kurie tinkamai pagrįstų, kad apliejimas įvyko dėl nesandaraus bendro naudojimo vamzdyno (CPK 176 straipsnis - 179 straipsnis).

Ieškovės nurodytos aplinkybes, kad atsakovė tinkamai neatliko savo kaip administratorės pareigų laikytinos nepagrįstos. Vien tai, kad apžiūros metu nenurodyta jokių vamzdynų pokyčių tik patvirtina faktą, kad vamzdynai yra veikiantys. Ieškovės atstovės argumentas, kad atsakovė galimai nesuteikė tinkamos informacijos gyventojams apie vamzdynų būklę taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Teismo vertinimu gyventojai dažnai gaudami duomenis apie, tai, kad į sąskaitas yra įtraukiama eilutė, kurioje nurodyta apie teiktas nuotekų tinklų valymo išlaidas iš esmės patys turi suprasti, kad galimai yra būtinybė keisti vamzdynus, be to gyventojams yra žinoma, kad jų namas yra statytas daugiau nei prieš 37 metus, kas taip pat sudaro pagrindą gyventojams manyti, kad galimai yra būtinybė kaupti lėšas vamzdyno atnaujinimui. Pažymėtina ir tai, kad nusidėvėjusių vamzdžių keitimas nėra vertintinas kaip smulkus defektas, kurį namo priežiūrą organizuojantis subjektas turi pareigą be bendraturčių sutikimo (tarp jų ir pačio draudėjo) sutvarkyti.

Sprendžiant, kaip atsakovė atliko jai teisės aktais patikėtas funkcijas, teisiškai reikšminga yra tai, kad atsakovė, vykdydama minėto namo administratoriaus funkcijas nuolat vykdė periodinę pastato apžiūrą, kasmet teikė gyventojams ataskaitas už panaudotas lėšas ir atliktus darbus, metų pradžioje teikė tvirtinti ūkinius planus, teikė tvirtinti ilgalaikius planus dėl infrastruktūros atnaujinimo bei planus dėl namo renovacijos, tačiau patys gyventojai tam nepritarė, kaip ir nepritarė kauti lėšas vamzdyno atnaujinimui. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovas ėmėsi visų galimų priemonių žalos kilimui išvengti, todėl šiuo atveju, giežtoji civilinė atsakomybė atsakovo atžvilgiu negali būti taikoma.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad byloje nėra nustatyta, jog atsakovė šiuo atveju būtų veikusi neteisėtai ir būtų neatlikusi visų atsakovei privalomų atlikti veiksmų ar būtų pažeidusi bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl nenustačius nei vienos iš keturių būtinųjų sąlygų, atsakovei taikyti civilinę atsakomybę nėra jokio teisinio pagrindo ir tokiu būdu ieškovės ieškinys yra atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 176 – 179 straipsniai).

Nustačius, kad ieškovės apdraustas butas buvo apgadintas dėl to, kad užsikimšo kanalizacija, o ne dėl vamzdyno defekto, ar vamzdyno gedimo, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė yra atsakinga už tai, nes už tai yra atsakingi patys gyventojai, be to, atsakovė nuolat įspėja gyventojus, kad tinkamai būtų naudojamasi vamzdynai ir įspėja apie netinkamų vamzdynų naudojimo galimas pasekmes.

Teismas šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.