- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2016-06-10
- Bylos Nr.
- 2S-1359-480/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05045-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Seduja“
- Atsakovas
- E. R.
- Trečiasis asmuo
- E. R.
- Advokatai
- Rasa Gradauskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Seduja“, atstovaujamos advokatės Rasos Gradauskienės, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9262-615/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Seduja“ ieškinį atsakovui E. R., trečiasis asmuo E. R. įmonė, dėl nuosavybės teisės gynimo ir teisės naudotis patalpa pripažinimo negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Seduja“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: pripažinti jai teisę be atsakovo sutikimo atlikti negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus pagal UAB „2mm architektai“ sklypo (duomenys neskelbtini), I a. fasado rekonstrukcijos projektą „I a. – schema galimas variantas“, tuo pačiu savo lėšomis įrengiant ir atskirą įėjimą į atsakovo patalpas; pripažinti negaliojančia 2002 m. gruodžio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11299/2002 E. R. pripažintą teisę naudotis patalpa XIII/1, 1,84 kv. m ploto, esančia (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Seduja“ ieškinį atsakovui E. R., kadangi ieškinys pagal jame suformuluotą reikalavimą negali būti negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka. Teismas nurodė, kad ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti negaliojančia 2002-12-11 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11299/2002 ieškovei pripažintą teisę naudotis patalpa XIII/1, 1,84 kv. m ploto, šį savo reikalavimą grindžia CK 4.112 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta daikto savininko teise kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą. Tačiau ieškovės nurodomas teisinis reikalavimo pagrindas nesutampa su faktiškai reiškiamu reikalavimu (ieškinio dalyku). Iš kartu su ieškiniu pateikto įsiteisėjusio Kauno miesto apylinkės teismo 2002-12-11 sprendimo matyti, kad teismas šiuo sprendimu atmetė ieškovo E. R. reikalavimą dalyje dėl uzufrukto nustatymo pažymėdamas, kad CK IV knygos normos, susijusios su valdymo teise, kaip savarankiška daiktine teise, tame tarpe CK IV knygos normos, susijusios su servitutu ir uzufruktu, kaip savarankiškomis teisėmis, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 straipsnį sprendimo priėmimo metu (2002-12-11) dar nėra įsigaliojusios. Tokiu būdu Kauno miesto apylinkės teismo 2002-12-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11299/2002 negalėjo būti nustatytas ir nebuvo nustatytas joks servitutas. Kauno apylinkės teismas aukščiau nurodytu sprendimu pripažino ieškovui teisę naudotis ginčo patalpa pažymėdamas, kad ieškovas šią teisę įgijo pagal 1994-09-30 pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl, nors ieškovė ir nurodo kitokį reiškiamo reikalavimo teisinį pagrindą, tačiau ieškinio dalyku iš esmės prašo panaikinti dalį įsiteisėjusio Kauno miesto apylinkės teismo 2002-12-11 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11299/2002. Teisme negali būti priimtas ir nagrinėjamas ieškinys, kurio dalyku yra prašoma panaikinti kitoje civilinėje byloje priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo dalį. Kadangi reiškiamo ieškinio faktinį pagrindą ieškovė suformulavo kaip vientisą, teisme taip pat negali būti priimtas ir atskirai nagrinėjamas pirmasis ieškovės reikalavimas dėl teisės be atsakovo sutikimo atlikti negyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos darbus ieškovei pripažinimo, kadangi pagal paties ieškovės suformuluotą faktinį ieškinio pagrindą šis reikalavimas yra betarpiškai susijęs su antruoju ieškinio reikalavimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė UAB „Seduja“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį ir įpareigoti Kauno apylinkės teismą spręsti klausimą dėl ieškinio priėmimo iš naujo. Apeliantė nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta neįvertinus visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, nesupratus ieškinio prasmės ir neatsižvelgiant į tai, kad ieškovei įvykdžius negyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos darbus pagal UAB „2mm architektai“ projektą, atsakovui nebus reikalinga Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11299/2002 suteikta teisė naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausančia patalpa. Neįvykdžius suplanuotos rekonstrukcijos, kurios metu atsakovui būtų įrengtas atskiras įėjimas į jam nuosavybe priklausančias patalpas, ieškovė negali normaliomis sąlygomis naudotis jai nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. Toks ieškovės teisių ir nuosavybės apribojimas neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų bei grubiai pažeidžia ieškovės teises. Atsakovui nesutikus duoti sutikimo rekonstrukcijai vykdyti geranoriškai, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl leidimo vykdyti rekonstrukciją be atsakovo sutikimo. 2002 m. gruodžio 11 d. teismo sprendimu pripažinta teisė yra tapati servitutui, kuris pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus gali būti pakeistas ir tai jokiu būdu nereiškia teismo 2002 m. gruodžio 11 d. sprendimo panaikinimo. Todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nepriėmė ieškinio. Jokių kitų galimybių apginti savo teises, kaip kad prašyti teismo pripažinti ieškovei teisę vykdyti rekonstrukcijos darbus be atsakovo sutikimo, bei prašyti panaikinti 2002 m. gruodžio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu pripažintą teisę atsakovui naudotis patalpa XIII/1 ieškovė neturi. Atsakovas jau labai ilgą naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančia patalpa 2002 m. gruodžio 11 d. teismo sprendimu pripažintos teisės pagrindu, nors iš tiesų šią situaciją galima išspręsti kitomis priemonėmis, ko pasekoje nebebūtų pažeidinėjamos ieškovės teisės ir ieškovė laisvai galėtų naudotis jai nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. Nors teismas pažymėjo, kad šią teisę atsakovas įgijo pagal 1994-09-30 pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau ieškovė, nebūdama minėtos sutarties dalyviu, neturi jokios subjektinės teisės kreiptis dėl atitinkamos sąlygos, nurodytos 1994-09-30 pirkimo–pardavimo sutartyje panaikinimo. Be to, jeigu 1994-09-30 pirkimo–pardavimo sutartyje įtvirtinta teisė būtų buvus teisiškai įtvirtinta, tai atsakovui nebūtų reikėję kreiptis į teismą dėl tokios teisės pripažinimo, ko pasekoje ginčijama teisė naudotis ieškovui nuosavybės teise priklausančia patalpa buvo suteikta tik 2002 m. gruodžio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 11299/2002.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį konstatavus, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Civilinio proceso kodekso (CPK) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 str. 1 d. 2 ir 4 p.). Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Ieškovės pareikštą ieškinį teismas atsisakė priimti vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti jai teisę be atsakovo sutikimo atlikti negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus pagal UAB „2mm architektai“ sklypo (duomenys neskelbtini), I a. fasado rekonstrukcijos projektą „I a. – schema galimas variantas“, tuo pačiu savo lėšomis įrengiant ir atskirą įėjimą į atsakovo patalpas; pripažinti negaliojančia 2002 m. gruodžio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11299/2002 E. R. pripažintą teisę naudotis patalpa XIII/1, 1,84 kv. m ploto, esančia (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad šalys yra prekybos patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai; Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 11 d. sprendimo pagrindu atsakovas neatlygintinai naudojasi ieškovei priklausančia patalpa (įėjimu). Atsakovui neduodant sutikimo atlikti rekonstrukciją, kurios metu atsakovui būtų įrengtas atskiras įėjimas į jam nuosavybe priklausančias patalpas, yra pažeidžiamos ieškovės teisės, ieškovė negali tinkamai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. Iš ieškovės ieškinio reikalavimo ir turinio matyti, kad ieškovė ieškinį reiškia, siekdama pašalinti jos, kaip nekilnojamojo turto savininkės, valdymo teisės pažeidimą (CK 4.98 str.). Tokio pobūdžio ginčai yra nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Tačiau nepagrįstai sprendė, kad ieškovės ieškiniu yra prašoma panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 11 d. įsiteisėjusio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11299/2002 dalį. Minėtu teismo sprendimu E. R. yra pripažinta teisė naudotis ginčo patalpa XIII/1, nuosavybės teise priklausančia ieškovei. Iš kartu su ieškiniu pateiktos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutarties nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, palikdamas galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 11 d. sprendimą, nurodė, jog susitarimas, kuriuo savininkas leidžia kitam asmeniui naudotis jo nekilnojamuoju daiktu ar jo dalimi, yra ne kas kita, kaip servitutas; jis buvo nustatytas šalių sandoriu, o dabartiniu metu tapo ginčijamas; nors sandorio sudarymo metu 1994 metais galiojusiame civiliniame kodekse servitutas nebuvo įtvirtintas, bet įstatymais nebuvo uždraustas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 11 d. teismo sprendimu pripažinta teisė yra tapati servitutui, kuris pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus gali būti pakeistas ir tai jokiu būdu nereiškia teismo 2002 m. gruodžio 11 d. sprendimo panaikinimo (CK 4.112 str. 5 d.).
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas. Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą teismas turi patikrinti jo atitiktį turinio reikalavimams (CPK 135, 138 st.) ir ar nėra procesinių pagrindų atsisakyti jį priimti (CPK 137 str.), tačiau teismas šioje procesinėje stadijoje negali tirti ir vertinti byloje pateiktus įrodymus ir daryti kokias nors prielaidas apie ieškinio pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas yra pakankamai aiškiai suformuluoti, pagrindų atsisakyti priimti ieškinį nagrinėti teisme nėra. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės UAB „Seduja“ ieškinį, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, ieškovės UAB „Seduja“ ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.