- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-29
- Bylos Nr.
- A-146-71-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Antanas Ablingis, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Atsakovas
- Vilniaus
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo vystymo kompanija“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
dalyvaujant pareiškėjo visuomeninės organizacijos „Žvėryno bendruomenė“ įgaliotai atstovei J. M.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos visuomeninės organizacijos „Žvėryno bendruomenė“ prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 29 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje Nr. A146-71/2009 pagal pareiškėjų visuomeninės organizacijos „Žvėryno bendruomenė“, P. M. ir A. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo vystymo kompanija“ dėl projektavimo sąlygų sąvado, statybos leidimo ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai visuomeninė organizacija „Žvėryno bendruomenė“, P. M. ir A. B. skundu (1 t., 4-33 l.) ir jo patikslinimais bei papildymais (1 t., 116 l; 3 t., 34-83 l., 5 t., 123-124 l.) prašė Vilniaus apygardos administracinį teismą panaikinti:
1) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Plėtros departamento 2005 m. vasario 22 d. projektavimo sąlygų sąvadą (reg. Nr. RPS 1935), išduotą sklypo Gervių g. 7, Vilniuje, savininkui UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ daugiabučio gyvenamojo namui statybai (toliau – ir Sąvadas);
2) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2005 m. gruodžio 15 d. statybos leidimą Nr. GN/1779/05-1064 daugiabučio gyvenamojo namo sklype Gervių g. 7, Vilniuje statybai (toliau – ir Statybos leidimas).
3) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinės statybos komisijos 2007 m. rugsėjo 5-6 d. protokolinį sprendimą Nr. 1-36, kuriuo pritarta išduoti statybos leidimą daugiabučio gyvenamojo namo Gervių g. 7 projekto pakeitimui (lauko šilumos tinklų projekto korektūrai).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti (6 t., 73-97 l.).
II.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimą pakeitė ir pareiškėjų apeliacinį skundą patenkino iš dalies.
Teismas panaikino 2005 m. vasario 22 d. projektavimo sąlygų sąvadą Nr. RPS 1935, 2005 m. gruodžio 15 d. statybos leidimą Nr. GN/1779/05-1064, išduotus UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ daugiabučiam gyvenamajam namui Gervių g.7, Vilniuje, taip pat Nuolatinės statybos komisijos 2007 m. rugsėjo 5-6 d. protokolinį sprendimą Nr. 1-36. Teismas įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ prašymą dėl projektavimo sąlygų nustatymo daugiabučio gyvenamojo namo Gervių g. 7 statybai, atlikti viešojo administravimo procedūras dėl šio statinio projektavimo sąlygų nustatymo ir priimti sprendimą dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo (neišdavimo).
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nustatė, kad apeliantų skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė išnagrinėjęs iš naujo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, 6 t., b. l. 36-45) pareiškėjų reikalavimus dėl atsakovo trečiajam suinteresuotam asmeniui išduotų 2005 m. vasario 22 d. projektavimo sąlygų sąvado Nr. RPS 1935 ir 2005 m. gruodžio 15 d. statybos leidimo Nr. GN/1779/05-1064 daugiabučio gyvenamojo namo statybai Gervių g. 7, Vilniuje, panaikinimo, taip pat pareiškėjų papildomai pareikštą reikalavimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos 2007 m. rugsėjo 5 d. protokolinio sprendimo Nr. 1-36, kuriuo Komisija pritarė statybos leidimo daugiabučio gyvenamojo namo Gervių g. 7 projekto pakeitimui (lauko šilumos tinklų projekto korektūrai), panaikinimo.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. balandžio 27 d. nutartimi (adm. byla Nr. A2-235-2007) ginčą tarp tų pačių šalių dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotų statytojui UAB „Kapitalo vystymo studija“ 2005 m. kovo 22 d. projektavimo sąlygų sąvado Nr. RPS 512 ir 2005 m. gruodžio 7 d. statybos leidimo Nr. IT/1052/05-1024 Gervių gatvei, Vilniuje statyti, panaikinimo išsprendė iš esmės. Nustatęs, kad šie administraciniai aktai atsakovo buvo išduoti pažeidžiant pagrindines procedūras ir taisykles, apeliacinės instancijos teismas juos panaikino vadovaudamasis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Ta pačia nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl pareiškėjų reikalavimų panaikinti 2005 m. vasario 22 d. projektavimo sąlygų sąvadą Nr. RPS 1935 ir 2005 m. gruodžio 15 d. statybos leidimą Nr. GN/1779/05-1064 daugiabučio gyvenamojo namo statybai Gervių g. 7, Vilniuje, nustatė, jog pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes ištyrė nepilnai, joms ištirti būtina rinkti naujus įrodymus, todėl šią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 5 d. sprendimo dalį panaikino ir bylą dėl šių pareiškėjų reikalavimų perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pagrindo kreiptis į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą nenustatė.
Pažymėjo, kad apeliantai trečiojo suinteresuoto asmens teisės statyti daugiabutį gyvenamąjį namą Gervių g.7 neneigia ir neginčija, tačiau mano, kad šią statybą leidžiantys administraciniai aktai atsakovo buvo parengti ir išduoti neįvykdžius teisės aktų keliamų reikalavimų ir tai pažeidžia jų interesus dėl kurių gynimo jie kreipėsi į teismą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, sutiko su apeliantų argumentais, kad Gervių gatvės statyba (bendras ilgis - 230 m) ir daugiabučio gyvenamojo namo Gervių g.7 statyba pagal išduotus šių statinių projektavimo sąlygų sąvadus ir statybos leidimus buvo numatyti statyti kaip tarpusavyje susiję objektai. Nurodė, kad tai patvirtina šių objektų statybai išduotų statybos leidimų dokumentų komplektuose esantys aiškinamieji raštai, kuriuose nurodyta, jog Gervių gatvės statyba siejama su daugiabučio gyvenamojo namo Gervių g.7 statyba, taip pat šių statybų leidimų dokumentų komplektuose esantys planai. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjų argumentus dėl šių statinių statybą leidžiančių administracinių aktų sąsajumo atmetė vien tuo pagrindu, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. balandžio 27 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A2-235/2007) pareiškėjų reikalavimus dėl projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo Gervių gatvei statyti panaikinimo patenkino ir šiuos administracinius aktus panaikino, perduodama teismui iš naujo nagrinėti tik Sąvado ir Statybos leidimo gyvenamajam namui statyti teisėtumo klausimus. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą dėl Sąvado, taip pat Nuolatinės statybos komisijos protokolinio sprendimo, išduotų daugiabučio gyvenamojo namo Gervių g. 7 statybai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, vertindamas, ar šie administraciniai aktai yra pagrįsti ir teisėti (kartu atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartyje padarytas išvadas dėl atskiro detaliojo plano), taip pat turėjo įvertinti aplinkybę, jog projektavimo sąlygos ir statybos leidimai minėtiems statiniams buvo išduoti kaip tarpusavyje susijusiems objektams. Nurodė, kad formaliąja prasme aptariamų dviejų statybos objektų sąsajumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad abiejų objektų statytojas yra tas pats, taip pat atsakovo sprendimų priėmimo datos (statybos leidimai šiems objektams išduoti tą pačią dieną, projektavimo sąlygų sąvadų išdavimą skiria tik vieno mėnesio intervalas).
Pažymėjo, kad projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą Gervių gatvei statyti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. balandžio 27 d. nutartimi panaikino konstatavęs, jog šie administraciniai aktai atsakovo buvo išduoti pažeidžiant pagrindines procedūras ir taisykles (susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygos, neatitinkančios Žvėryno ŠDDP sprendiniams, turėjo būti keičiamos laikantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 9 dalies reikalavimų - išduodant statytojui pakeistą patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą, tuo tarpu buvo keičiamos Aplinkos ministerijos raštu), t. y. apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti ir nevertino šių aktų teisėtumo kitais aspektais. Nurodė, kad pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nustatymas yra savarankiškas pagrindas skundžiamą aktą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vien tokio fakto konstatavimas teismui yra pagrindas panaikinti skundžiamą administracinį aktą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad šioje byloje pareiškėjų ginčijamo Sąvado 3 dalies „Specialiosios projektavimo sąlygos“ 5.1 pozicijoje nurodytų sąlygų statinio Gervių g. 7 architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti, kurias nustatė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas (2005 m. vasario 22 d. Nr.RPS 1935), 8 punkte nurodyta suprojektuoti prieigas ir privažiavimus vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento 2005 m. vasario 1 d. nustatytomis susisiekimo komunikacijų techninėmis sąlygomis Nr. 908 ir Sutartimi kuri, kaip matyti iš bylos medžiagos, yra dėl Gervių gatvės rekonstrukcijos projekto. Šiais dokumentais nurodyta statytojui vadovautis ir ginčijamo Sąvado 6 dalies „Techninės projektavimo sąlygos“ 6.6 pozicijoje. Susisiekimo komunikacijų techninėse sąlygose Nr.908 pažymėta, kad Gervių gatvė turi būti suprojektuota pagal atskirą sąvadą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartimi (adm. byla Nr.A2-235-2007) 2005 m. kovo 22 d. projektavimo sąlygų sąvadas Nr. RPS 512 Gervių gatvės statybai (taip pat su juo susijęs 2005 m. gruodžio 7 d. statybos leidimas Nr. IT/1052/05-1024) buvo panaikintas būtent dėl pagrindinių procedūrų ir taisyklių pažeidimų atsakovui keičiant susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygas, kurios, kaip nustatė Aplinkos ministerija, neatitiko Žvėryno ŠDDP sprendiniams (buvo numatyta statyti platesnę gatvę negu leidžia Žvėryno ŠDDP). Teismas nurodė, kad panaikinus projektavimo sąlygų sąvadą netenka galios ir projektavimo sąlygos, kuriomis remiantis buvo parengtas šis dokumentas. Kadangi minimų statybos objektų statybos planuotos kaip tarpusavyje susijusios, kai kurie dokumentai dėl projektavimo sąlygų šiems objektams nustatymo taip pat tarpusavyje susiję, teismui panaikinus projektavimo sąlygų sąvadą Gervių gatvei statyti kaip neteisėtą, nagrinėjamos bylos kontekste teismas konstatavo, jog Statybos leidimas gyvenamojo namo Gervių g. 7 statybai buvo išduotas parengus šio statinio projektą nesant teisėtų susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygų. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 25 ir 32 dalių nuostatas susisiekimo komunikacijų tiesimas yra viena iš privalomųjų statinio (šiuo atveju – daugiabučio gyvenamojo namo Gervių g.7) projektavimo sąlygų. Konstatavus, jog atitinkama projektavimo sąlygų sąvado (bendrojo dokumento) sąlyga neteisėta, ji turi būti nustatoma iš naujo ir parengiamas naujas projektavimo sąlygų sąvadas teisės aktais nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija vertino, kad Gervių gatvės parametrų (pločio) pakeitimas išduodant naujas šio objekto projektavimo sąlygas, gali būti reikšmingas ir kitais apeliantų nurodytais klausimais, tarp jų - dėl želdinių apsaugos nustatant daugiabučio gyvenamojo namo Gervių g.7 projektavimo sąlygų sąvadą. Pažymėjo, kad pagal apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusio teismo eksperto atliktą statybos dokumentų vertinimą, byloje nėra duomenų apie tai, kad Statybos leidimas gyvenamojo namo statybai apima elektros tinklų tiesimą (pažymėta, kad yra anksčiau, suprojektuoti elektros kabeliai).
Teismas pažymėjo, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalies nuostatas atitinkami reikalavimai statinio statybai turi būti nustatyti atitinkamų institucijų parengtomis statinio projektavimo sąlygomis, kurios įtraukiamos į bendrąjį projektavimo sąlygų dokumentą – sąvadą, tik tais atvejais, jeigu jie nėra nenustatyti ar nepakankamai išsamiai nurodyti teritorijų planavimo dokumentuose, o šiuo atveju Sąvade buvo nurodyta remtis Žvėryno šiaurinės dalies detaliuoju planu, taip pat Vilniaus miesto bendruoju planu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar atsakovas turėjo kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl aplinkosaugos sąlygų nustatymo gyvenamojo namo Gervių g.7 statybai. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas, nesikreipdamas į Aplinkos ministeriją dėl šių sąlygų išdavimo, įstatymų nepažeidė, tačiau ši teismo išvada nėra motyvuota.
Teismas, iš Žvėryno ŠDDP sprendinių ir aiškinamojo rašto padarė išvadą, kad šiame detaliajame plane dėl kiekvieno kvartalo (nagrinėjamam ginčui aktualus Paribio kvartalas) aplinkosaugos sąlygos atskira dalimi nėra išskirtos (išskirtos tik paminklotvarkos sąlygos). Aptariamas detalusis planas dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio aplinkai suderintas su Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono departamentu jame išskiriant aplinkos kokybės ir higieninės būklės bei kraštovaizdžio aspektus (1997 m. gruodžio 11 d. išvada Nr.1462). Teismas pažymėjo, kad aptariama Aplinkos ministerijos išvada yra dokumentų, kuriais remiantis trečiajam suinteresuotam asmeniui išduoti Sąvadas bei Statybos leidimas, komplektuose. Šioje Aplinkos ministerijos išvadoje nustatyti reikalavimai yra aiškūs. Teismas padarė išvadą, kad ta apimtimi, kuria pasisakyta Aplinkos ministerijos išvadoje, statytojui reikalavimai buvo nustatyti detaliojo plano sprendiniais. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, dėl šios Aplinkos ministerijos išvados pakankamumo kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama atsižvelgiant į numatomo statyti objekto paskirtį ir statybos vietos ypatumus. Vilniaus miesto tarybos 1998 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. 127 patvirtinta Vilniaus miesto (tarp jų – Žvėryno seniūnijos) želdynų plėtojimo schema. Pagal šios Schemos pagrindinį brėžinį dėl nagrinėjamam ginčui aktualaus kvartalo (tarp Paribio ir Narbuto gatvių) numatytas E3 želdynų tvarkymo režimas (paliekami esami želdynai, jų plotas, galimi nedideli erdvinės ir rūšinės struktūros pakeitimai). Iš Minėtos schemos dalyje pateikto Žvėryno želdiniuose augančių augalų (inventorinis) rūšių sąrašo teismas padarė išvadą, kad ginčui aktualioje su planuojama statyba susijusioje teritorijoje augantys medžiai aprašyti be jokių išskirtinių pastabų, kai kurie išskirti kaip reti (tarp jų - kiemuose retas baltasis gluosnis), labai reti arba vieninteliai. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) kieme (pareiškėjų A.B. ir P.M. gyvenamasis namas) auga vienintelė šios seniūnijos teritorijoje tridyglė gladečija. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas statytojui vadovautis Žvėryno seniūnijos želdynų plėtojimo schemos sprendiniais nebuvo nustatytas, o pagal Žvėryno ŠDDP esančią Aplinkos ministerijos 1997 m. gruodžio 11 d. išvadą Nr.1462 šia schema statytojas įpareigotas vadovautis tik tuo aspektu, kad kirsti saugotinus medžius draudžiama. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertino, kad atsižvelgiant į tai, jog pagal Žvėryno seniūnijos želdynų plėtojimo schemos sprendinius su planuojama statyba susijusioje teritorijoje yra vertingų želdinių, šiai teritorijai numatytas E3 želdynų tvarkymo režimas, atsakovas šiuo konkrečiu atveju turėjo pagrindą kreiptis dėl aplinkosauginių projektavimo sąlygų nustatymo. Tokią išvadą teisėjų kolegija grindė ir teismo eksperto išvada. Konstatavo, kad pareiškėjų ginčijamas Statybos leidimas buvo išduotas neužtikrinant šalia numatyto statybos sklypo esančio vertingo medžio išsaugojimo (pagal Žvėryno želdiniuose augančių augalų (inventorinis) rūšių sąrašą baltasis gluosnis – kiemuose retas medis).
Nustačiusi aptartas aplinkybes teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad ginčijamas Sąvadas (bendrasis dokumentas) negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, kadangi jo dalis dėl susisiekimo (želdynų apsaugos) sąlygų neteisėta, taip pat nebuvo tiksliai ir aiškiai nustatytos statinio projektavimo sąlygos aplinkosaugos (želdinių apsaugos) aspektu. Todėl pareiškėjų apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsakovui nustatomas įpareigojimas iš naujo atlikti viešojo administravimo procedūras dėl projektavimo sąlygų sąvado (bendrojo dokumento) trečiajam suinteresuotam asmeniui išdavimo, dėl kitų apeliacinių skundo argumentų nepasisakė.
III.
Pareiškėja visuomeninė organizacija „Žvėryno bendruomenė“ pateikė prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 29 d. nutarties išaiškinimo.
1. Mano, kad išnagrinėjus pareiškėjų skundą, visi pareiškėjų reikalavimai buvo patenkinti pilna apimtimi, kadangi byloje nuo pirminio skundo iki pat paskutinio patikslinto skundo suformuluoti penki reikalavimui buvo tenkinti ir panaikinti visi penki ginčijami aktai. Todėl prašo teismo išaiškinti:
– ką reiškia 2009 m. birželio 29 d. nutarties nurodymas „skundą tenkinti iš dalies", jei, pareiškėjos manymu, teismas visiškai patenkino visus penkis pareiškėjų pateiktus reikalavimus?
2. Nurodo, kad pareiškėjai šioje byloje nekėlė reikalavimo, kad atsakovė būtų įpareigota pakartotinai svarstyti trečiosios šalies prašymą dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo. Teismas papildomai savo iniciatyva, nei vienai iš šalių neprašant, į 2009 m. birželio 29 d. nutartį įtraukė įpareigojimą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai „iš naujo išnagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kapitalo vystymo kompanija" prašymą dėl projektavimo sąlygų nustatymo daugiabučio gyvenamojo namo Gervių g. 7 statybai atlikti viešojo administravimo procedūras dėl šio statinio projektavimo sąlygų nustatymo ir priimti sprendimą dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo (neišdavimo)“. Remiasi ABTĮ 108 ir 146 straipsniais bei nurodo, kad pagal ABTĮ toks įpareigojimas turėjo būti nustatytas atskiru procesiniu patvarkymu (atskirąja nutartimi), o ne procesiniu dokumentu (nutartimi) šioje byloje sprendžiant pareiškėjų skundo reikalavimus. Todėl prašo teismo išaiškinti:
– kodėl įpareigojimas atsakovei nustatytas ne atskirąja nutartimi, o 2009 m. birželio 29 d. nutartimi administracinėje byloje pagal pareiškėjų skundą?
3. Nurodo, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl projektavimo sąlygų išdavimo buvo atsakovei pateiktas 2004 m. ir - pagal įstatymus būdamas neatsiejama projektavimo sąlygų sąvado bei statybos leidimo dalis - neteko galios teismui panaikinus projektavimo sąlygų sąvadą bei statybos leidimą. Mano, kad įpareigojimas atsakovei iš naujo išnagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kapitalo vystymo kompanija" prašymą dėl projektavimo sąlygų nustatymo iš esmės reiškia, kad atsakovė privalės iš naujo nagrinėti šį nebegaliojantį prašymą ir turės tai daryti taip, kaip reikalauja įstatymas, t.y., pagal tuo metu (2004 metais) galiojusius teisės aktus. Todėl prašo teismo išaiškinti:
– ar įpareigojimas atsakovei „iš naujo išnagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl projektavimo sąlygų nustatymo" reiškia, kad atsakovė privalės iš naujo nagrinėti nebegaliojantį 2004 m. prašymą ir turės tai daryti kaip reikalauja įstatymas, t.y., pagal tuo metu (2004 metais) galiojusius teisės aktus?
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjos prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) išaiškinimo prašo pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nurodo, kad pareiškėjos keliami klausimai negali būti sprendžiami teismo sprendimo išaiškinimo instituto prasme, nes atsakius į keliamus klausimus teismo sprendimo vykdymo tvarka netaps aiškesnė. Mano, kad teismo nutarties išaiškinimo būtinybė ir pareiškėjos įžvelgiama minėtos nutarties įvykdymo problema neegzistuoja ir yra pareiškėjos iškeltos dirbtinai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuo j a:
IV.
Prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo atmestinas.
ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis nustato galimybę teismui išaiškinti savo priimtą sprendimą, kol sprendimas neįvykdytas. Pagal šios procesinės teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl, sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, yra būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis. Pažymėtina, kad priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas (antrasis iš nurodytų atvejų) yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjų apeliacinį skundą patenkino iš dalies – panaikino 2005 m. vasario 22 d. projektavimo sąlygų sąvadą Nr. RPS 1935, 2005 m. gruodžio 15 d. statybos leidimą Nr. GN/1779/05-1064, išduotus UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ daugiabučiam gyvenamajam namui Gervių g.7, Vilniuje, taip pat Nuolatinės statybos komisijos 2007 m. rugsėjo 5-6 d. protokolinį sprendimą Nr. 1-36 ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ prašymą dėl projektavimo sąlygų nustatymo daugiabučio gyvenamojo namo Gervių g. 7 statybai, atlikti viešojo administravimo procedūras dėl šio statinio projektavimo sąlygų nustatymo ir priimti sprendimą dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo (neišdavimo). Sprendime įpareigojimas atsakovui suformuluotas aiškiai, sprendimu sukuriamos teisės ir pareigos konkrečiai apibrėžtos.
Pareiškėja pateiktame prašyme dėl teismo sprendimo išaiškinimo nesutinka su 2009 m. birželio 29 d. teismo nutarties revoliucinėje dalyje nurodoma išvada „apeliacinį skundą patenkinti iš dalies", teigdama, kad, jos manymu, yra patenkinami visi reikalavimai, todėl nutartyje turėtų būti nurodoma, kad skundas buvo patenkintas visiškai. Pažymėtina, kad šalies nesutikimas su bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusio teismo priimtoje nutartyje pateikta teismo išvada („skundas tenkintinas iš dalies“) nėra pagrindas priimti sprendimą dėl teismo nutarties išaiškinimo. Atsakydamas į pareiškėjos prašyme keliamą klausimą teismas turėtų nurodyti pareiškėjai tokios išvados motyvus (ją pagrįsti papildomais nei prašomame išaiškinti teismo sprendime nurodytais argumentais), o tai išeitų už sprendimo išaiškinimo ribų. Pažymėtina ir tai, kad šis pareiškėjos prašymas yra susijęs ne su jai kilusiais neaiškumais, bet juo iš esmės yra siekiama teismo nutarties rezoliucinės dalies pakeitimo (teismo išvadą „skundas tenkinamas iš dalies“ pakeičiant į „skundas tenkinamas“), o tai priimant sprendimą dėl nutarties aiškinimo yra negalima.
Pareiškėjos prašyme dėl sprendimo išaiškinimo keliamas klausimas „kodėl įpareigojimas atsakovei nustatytas ne atskirąja nutartimi, o 2009 m. birželio 29 d. nutartimi administracinėje byloje pagal pareiškėjų skundą?“. Šiuo pareiškėjos prašymu iš esmės ginčijama procesinė teismo sprendimo (nutarties) forma – pareiškėja nurodo, kad teismas, jos manymu, turėjo pasirinkti kitokį procesinį ginčo išsprendimo variantą. Atsakydamas į tokį pareiškėjo argumentą teismas iš esmės turėtų nurodyti savo priimto procesinio sprendimo (kodėl įpareigojimas nustatytas 2009 m. birželio 29 d. nutartimi) motyvus, o tai kertasi su sprendimo išaiškinimo instituto prasme.
Pareiškėjos prašyme dėl sprendimo išaiškinimo taip pat keliamas klausimas „ar įpareigojimas atsakovei „iš naujo išnagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl projektavimo sąlygų nustatymo" reiškia, kad atsakovė privalės iš naujo nagrinėti nebegaliojantį 2004 m. prašymą ir turės tai daryti kaip reikalauja įstatymas, t.y., pagal tuo metu (2004 metais) galiojusius teisės aktus?“ Prašydama atsakyti į šį klausimą pareiškėja iš esmės siekia, kad jai būtų paaiškinta tolimesnė situacija teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu, o toks prašymas taip pat negali būti laikomas pagrįstu, atsižvelgiant į ABTĮ numatyto sprendimo išaiškinimo instituto paskirtį ir turinį.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjos prašyme dėl sprendimo išaiškinimo keliamus klausimus daro išvadą, kad pareiškėjos prašomo išaiškinti teismo sprendimo (nutarties) įvykdymas nėra apsunkintas, jos rezoliucinė dalis aiški ir suprantama. Pareiškėjų prašymo tenkinimas jame nurodytose ribose galimai lemtų ne neaiškumų, susijusių su teismo sprendimo vykdymu, pašalinimą, o motyvacijos, kitaip tariant, teismo sprendimo turinio, keitimą, kuris yra neleistinas pagal ABTĮ 94 straipsnio 3 dalį.
Dėl išdėstytų motyvų atsakovo prašymas dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 29 d. nutarties išaiškinimo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94, 139, 145 straipsniais teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjos visuomeninės organizacijos „Žvėryno bendruomenė“ prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 29 d. nutarties išaiškinimo atmesti.
Nutartis neskundžiama.