- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-20
- Bylos Nr.
- 2A-295-464/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Algirdas Auruškevičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Atsakovas
- R. T.
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo 291-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Žemaitija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo 291-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Žemaitija“ ieškinį atsakovei R. T. dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas 291-ji Daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau - DNSB) „Žemaitija“ 2007-06-26 kreipėsi į Vilniaus miesto 3-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydami priteisti iš atsakovės R. T. 2 543,01 Lt skolą už šildymą, 254,64 Lt skolą už šaltą vandenį, 2030,79 Lt skolą už karštą vandenį, 411,78 Lt skolą už bendro apšvietimo elektros energiją, 471,35 Lt skolą už kitas paslaugas su 5 % dydžio metinėmis palūkanomis, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b.l.2-5). Teigia, jog atsakovė yra 291-osios DNSB „Žemaitija“ narė ir namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) bendraturtė. Atsakovei 2007-05-14 įteiktas DNSB „Žemaitija“ revizijos komisijos dalinės ataskaitos Paaiškinamasis raštas, siūlant pasitikrinti savo atliktus mokėjimus už komunalines paslaugas ir tikslines įmokas, nes atsakovei laikotarpiu nuo 2000-01-01 iki 2007-04-30 buvo priskaičiuota 5 711,57 Lt nepriemoka. Atsakovė atsakymo nepateikė.
Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2007-07-03 preliminariu sprendimu (t. 1, b.l.99-100) ieškinį patenkino.
Atsakovė prieštaravimuose dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2007-07-03 sprendimo (t. 1, b.l.103-106) nurodė, kad ji bendrijai nėra skolinga, atvirkščiai, atsakovė yra permokėjusi už paslaugas. Tvirtina, kad ieškovė be pagrindo priskaičiavo įsiskolinimą už karštą vandenį bei jos cirkuliaciją („gyvatuką“), nors žinojo, jog atsakovė yra įsirengusi šalto vandens šildytuvą, todėl atsisakė šių dviejų paslaugų. Pripažįsta dalinai neatsiskaičiuosi už bendro apšvietimo elektros energiją ir kitas paslaugas (bendrijos samdomiems darbuotojams).
Atsiliepimas
Ieškovas 291 DNSB „Žemaitija“ atsiliepimu į prieštaravimus su šiais prieštaravimais nesutiko (t. 2, b.l.57-60). Anot ieškovo, atsakovės pateikti atsiskaitymo knygelės duomenys nesutampa su jos pačios sudaryta atsiskaitymų suvestine. Be to, bendrijos dokumentuose nėra duomenų, jog atsakovė būtų atsisakiusi karšto vandens paslaugos. Atsakovė nuo 2000 m. pr. nustojo deklaruoti suvartoto karšto vandens kiekį, todėl jai pagal Vilniaus miesto valdybos 2001-03-15 sprendimo Nr. 535V „Dėl šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karštam vandeniui paskirstymo tvarkos patvirtinimo“ 27 p. nuo 2001-05-01 (nedeklaruota daugiau nei 2 mėnesius iš eilės nuo sprendimo įsigaliojimo) suvartoto karšto vandens kiekis pradėtas skaičiuoti pagal normą – 2,85 m³/ žm. Nuo pat karšto vandens cirkuliacijos („gyvatuko“) mokesčio įvedimo, sąskaitose nurodytos mokėti už cirkuliaciją sumos, jas padalinus iš butų skaičiaus, atitiko Valstybinės kainų komisijos nustatytas cirkuliacijos kaštų normatyvus vienam butui. Kalbėdamas apie atsakovės atsiskaitymus už šaltą vandenį, ieškovas pažymėjo, jog atsakovė nuo 2000-01-01 iki 2003-10-01 (vėliau gyventojai su UAB „Vilniaus energija“ sudarė individualias sutartis) suvartojo 436,8 m3 šalto vandens už 1 606,90 Lt sumą, nors sumokėjo tik 981,76 Lt.
Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2007-12-10 sprendimu (t. 2, b.l.104-108) pakeitė Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2007-07-03 preliminarų sprendimą ir nusprendė priteisti iš atsakovės 83,66 Lt (41,66 Lt + 42) įsiskolinimą už bendro apšvietimo elektros energiją ir kitas paslaugas (bendrijos samdomiems darbuotojams), 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo naudai; kitoje dalyje ieškinys yra atmestas. Pirmosios instancijos teismas, palyginęs ieškovo pateiktus mokėjimo reikalavimus už 2000-2007 m., ir atsakovės išsaugotus (ieškovo jai siųstus) mokėjimo reikalavimus, konstatavo akivaizdų jų neatitikimą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepagrindė 2007 m. atliko perskaičiavimo pagrindo bei priskaičiuotų sumų pagrįstumo (CPK 178 str.), todėl teismas nesivadovavo ieškovo pateiktais perskaičiavimais. Ieškovo pateiktas revizijos komisijos dalinės ataskaitos paaiškinamasis raštas nekonkretus, nes jis neatspindi atsakovės įsiskolinimo atsiradimo aplinkybių ir neįrodo perskaičiavimo už per septynis metus suteiktas paslaugas sumų pagrįstumo. Akcentavo, jog pagal LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitos yra rengiamos ir teikiamos tvirtinti bendrijos susirinkimui kiekvienais metais, atsakovei per tuos 7 metus nebuvo pareikšta jokių pretenzijų dėl nesumokėtų sumų, nebuvo ir neapmokėtų skolos likučių. Ieškovo reikalavimai susiję su atsakovės prievole apmokėti už jai suteiktas paslaugas. Tuo tarpu bendrijos skola paslaugų tiekėjams pripažįstama bendrijos nuostoliais, kurie turi būti paskirstomi tarp daugiabučio namo bendratučių (solidarių skolininkų) įstatymų ir bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Iš mokėjimo pranešimų bei atsakovės atsiskaitymo knygelės duomenų teismas padarė išvadą, kad atsakovė nėra skolinga už šildymą, šaltą ir/ ar karštą vandenį. Ieškovė teisingai taikė atitinkamos paslaugos kainos tarifus, teisingai deklaravo sunaudotą šalto vandens kiekį.
Iš atsakovės paaiškinimų nustatė, kad ji 1994 m. įsirengė elektrinį šalto vandens šildytuvą ir atjungė gyvatuką. 2006-10-16 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad atsakovės bute nėra karšto vandens įvado. 2000 - 2007 m. bendrija nė karto nereikalavo iš atsakovės mokėti už karštą vandenį, mokėjimo reikalavimuose nebuvo nurodytas įsiskolinimas už šias paslaugas. Pagal LR Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymą Nr. 4-259 „Dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos patvirtinimo“, daugiabučio gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą organizuoja ir už ją atsako butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas), bendrija turėjo sudaryti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos aprašą ir jį pateikti UAB „Vilniaus energija“ sutikslinti skaičiavimus. Kadangi bendrijos archyve neišliko duomenys, ar nuo 1995 m. buvo patikrinti butai ir butuose esantys karšto vandens tiekimas ir šalto vandens pašildymo prietaisai, ar ši informacija perduota UAB „Vilniaus energija“, teismas padarė išvadą, jog bendrija žinojo apie karšto vandens tiekimo įrenginius atsijungimą nuo karšto vandens tiekimo sistemos atsakovės bute ir dėl to neskaičiavo jai mokesčių už karštą vandenį. Tuo atveju, jeigu pati bendrija netinkamai vykdė savo pareigas ir nesudarė ar neperdavė tiekėjui dokumentų, kurių reikia norint apskaičiuoti karšto vandens sąnaudas, atsakovei negali atsirasti prievolė mokėti už faktiškai negautą karštą vandenį. Dėl tų pačių motyvų atsakovė neturi papildomai mokėti už karšto vandens cirkuliaciją, nes nuo 1994 m. ji neturi „gyvatuko“ ir apie tai bendrija buvo informuota.
Šalies argumentai
Ieškovas 291-ji DNSB „Žemaitija“ apeliaciniu skundu (t. 2, b.l.113-118) prašo panaikinti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2007-12-10 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas yra grindžiamas materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimais bei nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vieningos teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismas vietoj bendrijos pirmininkės ir buhalterės parašais patvirtintų dokumentų kaip įrodymais vadovavosi atsakovės pateiktais mokėjimo pranešimais už komunalines paslaugas, kurie nėra pasirašyti ar patvirtinti CPK 114 str. nustatyta tvarka. Ieškovas dar atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nurodė daugybę neatitikimų tarp jos pateiktų duomenų ir pirminių dokumentų bei anksčiau dirbusių bendrijos buhalterių skaičiavimų už komunalines paslaugas klaidas, į ką teismas neatkreipė dėmesio. Atsakovės priskaičiavimų už paslaugas lapeliuose už kai kuriuos mėnesius matyti grubios aritmetinio skaičiavimo klaidos, kurių teismas, tirdamas įrodymus, tiesiog negalėjo nepastebėti. Kilus ginčui, nuo kada atsakovės bute nėra karšto vandens cirkuliacijos, teismas vadovaudamasis CPK 179 str. 1 d. turėjo pasiūlyti atsakovei pateikti papildomus (rašytinius) įrodymus, kurie patvirtintų josios teiginius, o ne remtis išimtinai vien tiktai žodiniais atsakovės paaiškinimais. Antstolio 2006-10-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas faktas, jog atsakovės bute nėra karšto vandens įvado. Tačiau jame nėra ir negali būti nurodyta praeities data, nuo kada atsakovės bute nebėra karšto vandens įvado. Atsakovei visąlaik išlieka pareiga deklaruoti sunaudoto karšto vandens kiekį (įrašyti „0“). Neigia žinojusi, kad atsakovė nuo 1994 m. neturi karšto vandens įvado ir jos bute nebėra karšto vandens cirkuliacijos. Todėl, atsakovei nedeklaruojant sunaudoto karšto vandens kiekio – net ir nulinio, bendrija pagrįstai taikė Vilniaus miesto valdybos 2001-03-15 sprendimo Nr. 535V 27 p.. Nors bendrija 2000 - 2007 m. nereikalavo iš atsakovės sumokėti karšto vandens nepriemoką, tai anaiptol nereiškia, jog prievolė baigėsi (kreditorius neatleido skolininko nuo prievolės įvykdymo – CK 6.129 str.). AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ turimais duomenimis, kuriuos jai pateikė pati atsakovė, atsakovė nuo 2001-00-01 iki 2003-10-01 deklaravo sunaudojusi 263 m³ (1317 m³ – 1 054 m³) šalto vandens už 1 083,56 Lt, o sumokėjo tik 984,68 Lt, taigi liko skolinga 105,10 Lt (sumažėjusi reikalavimo dalis). Teismas nenurodė argumentų, kodėl kaip įrodymus atmetė AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ suvestinę apie atsakovės atliktus mokėjimus, nepaisydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-30 dienos nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“.
Atsiliepimas
Atsakovė R. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą apeliacinio skundo nepripažino ir prašė Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2007-12-10 sprendimą palikti galioti nepakeistą (t. 2, b.l.121-123). Pasak atsakovės, suvestinės bei atsakovės pateiktų atsiskaitymo knygelės duomenų neatitikimas yra antraeilės svarbos dalykas, nes apeliantas visų pirma turi įrodyti perskaičiavimo pagrindą, bet to nepadarė. Tikina, jog visi bendrijoje esančių butų savininkai gauna mokestinius pranešimus be bendrijos pirmininkės ir/ arba buhalterės parašų; būtent tokius atsakovė ir pateikė teismui. Jeigu ieškovui kyla abejonių dėl minėtų dokumentų tikrumo, ieškovas teismo posėdžių metu turėjo teisę prašyti parodyti mokestinių pranešimų originalus, tačiau šia teise nepasinaudojo ir prisiėmė visą su tuo susijusią galimų neigiamų padarinių atsiradimo ateityje riziką. Ieškovas neįrodė, kad 2000 - 2007 m. būtų ydingai nurodytas šilumos apskaičiavimo tarifas ar klaidingai paskirstytas tarp namo gyventojų. Pripažįsta aritmetines skaičiavimo klaidas, bet mano neturinti pareigos atsakyti už klaidas, kurias įsivėlė dėl bendrijos buhalterės kaltės. Atsakovė negali būti įpareigota sumokėti už faktiškai nepatiektą karštą vandenį bei karšto vandens cirkuliaciją, jeigu bendrija nevykdė arba netinkamai vykdė savo pareigą sudaryti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos aprašą ir neperdavė jo UAB „Vilniaus energija“. Paaiškino, jog šalto vandens sumos skirtumas tarp ieškovo ir atsakovės pateiktų duomenų susidarė dėl to, kad ieškovas nurodė kitokį sunaudoto šalto vandens kiekį, nei atsakovė deklaravo. Tuo tarpu įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė būtų sunaudojusi daugiau šalto vandens, nei deklaravo, byloje nėra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, antra vertus, apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio privalo patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Procesinius teisės normų pažeidimus, sudarančius prielaidas sprendimui panaikinti, įstatymų leidėjas skirsto į tuos, kurie lėmė neteisingą bylos išsprendimą (CPK 329 str. 1 d.), ir tuos, kuriems esant neturi reikšmės faktas, ar dėl jų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes kyla abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo (CPK 329 str. 2 d. ir 3 d.). Pirmuoju atveju neigiamus pažeidimų teisinius padarinius dažnai gali ištaisyti ir apeliacinės instancijos teismas, nes šie pažeidimai patys savaime nesąlygoja tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimo. Antruoju atveju padarytieji pažeidimai sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tokiais pažeidimais pripažįstami esminių proceso nuostatų, nustatančių teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t.t.), pažeidimai. Tai reiškia, kad tokiais pažeidimais yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti.
Sprendimas negalioja, kai byla yra išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra be motyvų ( CPK 329 str. 2 d. 1 p. ir 4 p.). Nagrinėjamojoje byloje apeliaciniu skundu ginčijamas teismo sprendimas net neatitinka bendrųjų CPK normų reikalavimų, reglamentuojančių teismo sprendimo priėmimo tvarką ir išdėstymą (CPK 268 str.). Antai CPK 268 str. 2 d. imperatyviai nustato, kad sprendimas yra išdėstomas raštu ir visų nagrinėjusių bylą teisėjų pasirašomas, teisėjų yra pasirašomi ir bet kokie ištaisymai sprendimo tekste (CPK 268 str. 8 d.). Byloje esantis teismo 2007-12-10 sprendimas bylą išnagrinėjusios teisėjos nepasirašytas ( b.l. 109). Tai teisėjų kolegijai sudaro prielaidas spręsti, kad byloje iš viso nėra galutinio procesinio dokumento – sprendimo, priimto Lietuvos Respublikos vardu ( LR Konstitucijos 109 str. 4 d.), kuriuo išspręstas konkretus ginčas ir užbaigtas procesas pirmosios instancijos teisme.
Ši aplinkybė reiškia, kad nėra įgyvendinti CPK 2 str. įtvirtinti civilinio proceso tikslai, ir vienas svarbiausių civilinio proceso principų – teisės į tinkamą teismo procesą principas. Vienas iš šio principo turinio elementų yra tai, kad teismas turi būti sudarytas pagal įstatymą ir byla turi būti išnagrinėta priimant įstatymu nustatyto turinio bei formos dokumentą – teismo sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad egzistuoja absoliutus pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 329 str. 2 d.).
Kolegija nepasisako dėl apeliaciniame skunde išdėstytų apelianto argumentų, nes, panaikinus sprendimą dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, šie skundo argumentai teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui nereikšmingi.
Sutinkamai su CPK 87 str. 1 d. 7 p. nuostatomis, panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas. Todėl apeliantui 291-jai DNSB „Žemaitija“ grąžintinas 2008-01-05 sumokėtas 164 Lt žyminis mokestis, išaiškinant, kad mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia nutartimi.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti 291-jai DNSB „Žemaitija“ 164 ( vieną šimtą šešiasdešimt keturis) litus žyminio mokesčio.