Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. V. atstovės advokatės D. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2017 m. rugpjūčio 10 d. buvo gautas R. V. skundas, kuriuo jis prašė pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir patraukti J. V. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį bei jį nubausti. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi procesą dėl privataus kaltintojo R. V. skundo privataus kaltinimo tvarka nutraukė, kadangi laikė, jog paties inicijuotu procesu nesidomėjo ir nerodė suinteresuotumo kaltinimo palaikyme. Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 19 d. nutartyje nurodė, jog R. V. nepakankamas aktyvumas privataus kaltinimo procese bei neatvykimas į taikinamąjį posėdį, nėra įstatyminis pagrindas vertinti kaip skundo atsisakymą, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikino ir baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui.Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartyje nutarė privataus kaltintojo R. V. skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo J. V. atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir 187 straipsnio 3 dalį atsisakyti priimti ir kartu su medžiaga persiųsti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai klausimo išsprendimui.R. V. atstovės advokatės D. V. skunde prašoma Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį baudžiamojoje byloje panaikinti ir R. V. 2017 m. rugpjūčio 8 d. privataus kaltinimo skundą perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismui.Skunde nurodo, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, joje netinkamai aiškintos ir taikytos teisės normos, ignoruota Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartyje išdėstyta pozicija dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Teismo motyvai, kad byla pagal R. V. skundą nebuvo pradėta nagrinėti, nebuvo priimtas skundas, neįvyko taikinamasis posėdis, nebuvo pereita į teisiamąjį posėdį, yra neteisėti ir absurdiški, nes byla buvo užvesta, buvo paskirtas 2017 m. rugsėjo 19 d. taikinamasis posėdis, kas reiškia, kad byla buvo pradėta nagrinėti. Be to, kaip konstatavo aukštesnysis teismas, procesas buvo neteisėtai nutrauktas, todėl mano, kad teismas neteisėtai pasisakė, jog R. V. skundas nebuvo priimtas ir kad nebuvo paskirtas posėdis. Kauno apygardos teismui grąžinus bylą atgal nagrinėti į pirmąją instanciją, bylos procesas turėjo tęstis toliau. Nesuprantama ir tai, kokiu pagrindu buvo užvesta nauja baudžiamoji byla, jai suteikiant naują numerį (PK-2470-667/2017). Advokatės nuomone, baudžiamoji byla pagal R. V. 2017 m. rugpjūčio 8 d. privataus kaltinimo skundą buvo pradėta nagrinėti (PK-1914-667/2017), todėl ji turi būti baigiama nagrinėti vadovaujantis privataus kaltinimo bylų nagrinėjimą reglamentuojančiomis baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis. Skundžiama nutartimi yra paneigiamas teisingumo principas ir asmens galimybė kreiptis į teismą, siekiu ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus. Skundas atmetamas. Aukštesniojo teismo vertinimu, Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartis pagrįsta ir teisėta. Skunde iš esmės keliamas klausimas dėl privataus kaltinimo institutą reglamentuojančių normų taikymo kuomet galiojant iki 2017 m. spalio 1 d. BPK normoms teisme buvo gautas pareiškėjo R. V. skundas iškelti baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį bei nepriimta nutartis perduoti R. V. skundą į teisiamąjį posėdį. Iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo 2017 m. liepos 11 d. įstatymui Nr. (duomenys neskelbtini) (įsigaliojo nuo 2017 m. spalio 1 d.) privataus kaltinimo bylų procesą reglamentavo BPK XXX skyriaus nuostatos. Tokio tipo bylose ikiteisminis tyrimas nebuvo atliekamas. Teisė į teisminę gynybą buvo suteikta nukentėjusiajam, kuris šią teisę privataus kaltinimo tvarka įgyvendino ir realizavo įstatymų nustatyta tvarka kreipdamasis į teismą su privataus kaltinimo skundu, tokiu būdu privataus kaltintojo vaidmuo baudžiamajame procese buvo aktyvus. Nuo 2017 m. spalio 1 d. BPK 167 straipsnio 1 dalis keitėsi ir dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 145, 148 straipsniuose, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 1 dalyje, 152, 154, 165, 168 straipsniuose, 178 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 179 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 183 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 184 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 186 straipsnyje, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188 straipsnyje, 294 straipsnio 1 dalyje, 313 straipsnyje, turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiais atvejais procesas vyksta bendra tvarka. Nagrinėjamu atveju R. V. 2017 m. rugpjūčio 8 d. skundą pateikė Kauno apylinkės teismui, kuris vadovaudamasis tuo metu galiojančiomis proceso normomis 2017 m. rugsėjo 19 d. paskyrė taikinamąjį posėdį, tačiau neatvykus į posėdį privačiam kaltintojui R. V., teismui vertinant, jog prašymų iš jo negauta ir neatvykimo priežastys nėra žinomos, 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi procesą dėl privataus kaltintojo R. V. skundo privataus kaltinimo tvarka nutraukė. Aukštesnysis teismas 2017 m. spalio 19 d. nutartyje sprendė, jog yra pagrindai laikyti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį neteisėta ir baudžiamąją bylą pagal R. V. privataus kaltinimo skundą perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui. 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas, vadovaujantis galiojančiomis BPK normomis, tai, kad R. V. skundas iki 2017 m. spalio 1 d. nebuvo priimtas, paskirtas taikinamasis posėdis neįvyko, nes neatvyko proceso šalys, nebuvo pereita į teisiamąjį posėdį, skundą atsisakė priimti ir jį persiuntė prokuratūrai.Aukštesniojo teismo vertinimu tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, baudžiamojo proceso įstatymo normų aiškinimas ir taikymas yra teisingas, todėl sutikti su pareiškėjo atstovės skundo argumentais nėra pagrindo.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3, 22, 57, 58, 256, 293, 312, 317, 320, 322 ir 324 pakeitimo, 34 straipsnio ir XXX skyriaus pripažinimo netekusiais galios 2017 m. liepos 11 įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Įstatymas) 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos nagrinėti privataus kaltinimo bylos baigiamos nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis privataus kaltinimo bylų nagrinėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis. Tačiau nagrinėjamu klausimu aktualus aspektas yra tai, ar byla, kurioje privataus kaltintojo skundas, kuris nėra atiduotas teismo nutartimi į teisiamąjį posėdį, turi būti nagrinėjama pagal galiojančias proceso normas ar iki 2017 m. spalio 1 d. galiojusias normas. R. V. privataus kaltinimo skundas Kauno apylinkės teisme buvo gautas 2017 m. rugpjūčio 10 d., tačiau skundo gavimo teisme laikas nėra tapatinamas su bylos nagrinėjimo pradžia. Iki 2017 m. spalio 1 d. galiojusio BPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nesant pagrindų atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, nukentėjusysis ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo šaukiami pas teisėją sutaikinti. Iš bylos duomenų matyti, kad paskirtas taikinamasis posėdis neįvyko ir nepriimta nutartis R. V. skundą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Sisteminė šių normų analizė lemia išvadą, kad taikinamasis posėdis privataus kaltinimo bylose laikytinas ne teisminio nagrinėjimo, o parengiamąja proceso stadija, kurios metu nusprendžiama ar perduoti skundą nagrinėti teisiamajame posėdyje, ar neperduoti, t. y. privataus kaltinimo skundas iš esmės nėra nagrinėjamas. Teisminio bylos nagrinėjimo stadija prasideda po nutarties perduoti skundą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo.Taigi, BPK 413 straipsnio 5 dalyje numatyti procesiniai veiksmai atlikti nebuvo ir R. V. skundas, paduotas privataus kaltinimo tvarka, nebuvo perduotas nagrinėti teisiamajame posėdyje. Todėl advokatės D. V. subjektyvus baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų aiškinimas, teigiant, kad šioje byloje privataus kaltinimo skundas buvo priimtas, užvesta baudžiamoji byla, surengtas taikinamasis posėdis ir baudžiamasis procesas turi būti tęsiamas privataus kaltinimo tvarka pagal iki 2017 m. spalio 1 d. galiojusias BPK nuostatas, yra nepagrįstas.Skundo argumentai, jog aukštesniajam teismui grąžinus baudžiamąją bylą nagrinėti Kauno apylinkės teismui, ginčijamos teismo nutarties motyvai, jog skundas nebuvo priimtas ir nepaskirtas posėdis, yra deklaratyvūs, nes grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme, įstatymo normos buvo taikytos visiškai teisingai, baudžiamoji byla nebuvo pradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje iš esmės, teismo nutartis skirti į teisiamąjį posėdį nėra priimta, todėl vadovaujantis galiojančiomis proceso įstatymo normomis byla perduota prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo. Ikiteisminio tyrimo institucijos kvalifikuotai ištirs R. V. skundą ir priims sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo jį pradėti, tokiu būdu užtikrinant jo galimai pažeistų teisių gynimą bei teisingumo principą. Dėl skunde nurodyto nesupratimo kodėl R. V. privataus kaltinimo skundo atžvilgiu buvo užvesta nauja baudžiamoji byla ir suteiktas numeris, paaiškintina, jog naujos bylos užvedimo pagrindai ir numerių suteikimai yra reglamentuoti Kauno apylinkės teismo pirmininko 2017 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. V-196 patvirtintose Dėl bylų paskyrimo teisėjams taisyklėse, kurios keistos Kauno apylinkės teismo pirmininko 2017 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. V-286. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs minėtas taisyklių normas konstatuoja, jog pažeidimai nagrinėtinu atveju nebuvo padaryti, grąžinus bylą iš aukštesnės instancijos teismo nagrinėti suteikiamas naujas numeris ir paskiriamas tas pats teisėjas, jei byla nebuvo nagrinėta iš esmės. Todėl atstovės skundo argumentai ir šiuo aspektu yra deklaratyvūs ir neatitinkantys nustatytų teisinių normų. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartis, kuria R. V. skundas persiųstas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai ikiteisminio tyrimo organizavimui, laikytina pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama galioti, o R. V. atstovės advokatės D. V. skundas atmetamas.