Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2023-07-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-656-729/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-07-14
Bylos Nr.
1-656-729/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22152-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Grigonienė
Kaltinamasis
S. D.
Advokatai
Vitalijus Katėnas
Kategorijos
  • 1.2.25.6Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
  • 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-656-729/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22152-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 2.3.6.4.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 14 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Aleknai,kaltinamajam S. D., jo gynėjui advokatui Vitalijui Katėnui,

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, Lietuvoje neteistas, yra baustas užsienyje 2 kartus už vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. D. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas:

jis 2023 m. birželio 17 d., apie 14.40 val., Klaipėdos g., Gargždai, vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį krovininį automobilį „Volvo HH“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,90 promilių neblaivumas.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis S. D. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai, dėl savo tokio poelgio labai gailisi ir parodė, kad tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovininio transporto vairuotoju. 2023 m. birželio 16 d. išvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančia Kaune, pasikrauti krovinio; kadangi tą dieną automobilio nepakrovė, liko ten nakvoti. Tą patį vakarą buvo vieno iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų gimtadienis ir jis ten vartojo alkoholį – degtinę ir alų; alkoholį vartojo maždaug iki 04.00 val. nakties. Pamiegojęs apie 4 valandas jautėsi gerai ir apie 10.00 val. išvyko iš Kauno į Klaipėdos pusę; daugiau alkoholio tą dieną nevartojo; apie pietus atvyko į Gargždus. Gargžduose važiuojant pro sankryžą pamatė, kad užsidegė geltonas šviesoforo signalas, tačiau apsižiūrėjęs, kad kitų automobilių nėra – sankryžą pravažiavo. Pravažiavus sankryžą jį sustabdė policijos pareigūnai, nustatė jam 1,90 promilių neblaivumą. Kadangi jam yra nustatytas cukrinis diabetas, organizmas neskaido alkoholio, stengiasi jo nevartoti. Po šio įvykio priėmė sprendimą visai atsisakyti alkoholio. Dėl pažeidimų padarytų Danijoje ir Prancūzijoje parodė, kad ten išgėręs nevairavo, jam buvo paskirtos tik baudos, kurias susimokėjo, teisė vairuoti transporto priemonės jam atimta nebuvo. Šiuo metu niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, bedarbio pašalpos dar negavo; savo turtinę vertina kukliai, nekilnojamojo turto ir santaupų neturi, gyvena žmonai priklausančiame name; transporto priemonių savo vardu neturi, išlaikytinių taip pat. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo žmoną.

Kadangi kaltinamasis S. D. kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo S. D. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Iš 2023 m. birželio 17 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK tyrėjo N. R. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2023 m. birželio 17 d., apie 14.43 val., policijos pareigūnai pastebėjo, kaip sunkvežimis „Volvo“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), su priekaba „SCHMITZ“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), įvažiavo į sankryžą degant (šviečiant) draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Policijos pareigūnams sustabdžius minėtą sunkvežimį nustatyta, kad jį vairavo S. D., nuo jo sklido alkoholio kvapas. Patikrinus asmenį bekontakčiu alkotesteriu buvo nustatyta, kad iškvėptame ore yra alkoholio. 14.49 val. patikrinus asmenį alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0190, patikros sertifikato Nr. 1936257, nustatytas 1,90 promilių girtumas, 15.09 val. nustatytas 1,94 promilių girtumas. Vairuotojas nurodė, kad vakar vartojo alkoholį, tačiau šiandien nieko negėrė (b. l. 1-3).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų (ROIK 0123000347298) nustatyta, kad 2023 m. birželio 17 d. 14.52 val. policijos pareigūnai pranešė apie neblaivų automobilio „Volvo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuotoją, kuriam pirmu tikrinimu nustatytas 1,90 promilių neblaivumas, antru tikrinimu - 1,94 promilių neblaivumas (b. l. 4-7).

Iš 2023 m. birželio 17 d. įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo ir nuotraukų nustatyta, kad įvykio vieta yra Gargžduose, Klaipėdos g. ties Naujoji g. (b. l. 12-19).

Iš 2023 m. birželio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota kaip pareigūnai sustabdo krovininį automobilį. Pareigūnas vairuotojui paaiškino, kad sustabdė jį dėl to, nes jis pravažiavo pro raudoną šviesoforo signalą. Vairuotojas nurodė, kad važiuoja iš Kauno. Pareigūnas atsinešęs bekontaktį alkoholio matuoklį nustato, kad vairuotojas yra vartojęs alkoholio. Pareigūnas paprašo vairuotojo prieiti prie tarnybinio automobilio. Paklaustas vairuotojas ar vartojo alkoholį, šis nurodė, kad vartojo vakar, šiandien – ne. Vairuotojui tikrinamas girtumas. Pirmu kartu nustatytas 1,90 promilių neblaivumas (b. l. 22-24).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo ir neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad S. D. pirmu pūtimu 14.49 val. nustatytas 1,90 promilių neblaivumas, antruoju 15.09 val. – 1,94 promilių neblaivumas (b. l. 27-28).

Iš 2023 m. birželio 17 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto nustatyta, kad krovininis automobilis „Volvo“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuvežtas į UAB „Ožys“ saugojimo aikštelę, adresu Gobergiškgės g. 18, Šlapšilės k., Klaipėdos r. (b. l. 29). 2023 m. birželio 19 d. nutarimu automobilis grąžintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. K.. (b. l. 35-41). Iš pakvitavimo nustatyta, kad K. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, perėmė sunkvežimio priekabą „Smitz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (b. l. 43).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo nustatyta, kad krovininio automobilio „Volvo“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 30).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo nustatyta, kad krovininio automobilio „Volvo“, pagaminto 2016 m., vidutinė rinkos vertė su PVM yra 44 405 Eur (b. l. 33).

Siūloma laiduotoja N. D. parodė, kad prašymą dėl laidavimo supranta ir palaiko. Parodė, kad su S. D. kartu gyvena 13 metų, iš jų bus 9 metai kaip susituokę. Savo vyrą apibūdina kaip protingą, atsakingą žmogų, kuris turi problemų su alkoholio vartojimu, tačiau su tuo jie abu stengiasi tvarkytis bendromis jėgomis. Įvykio dieną S. jai paskambino apie 14 val., jiedu pasikalbėjo, ji neturėjo jokio įtarimo, kad jis būtų išgėręs ir negalėtų vairuoti transporto priemonės; kai S. būna išgėręs ar pagiringas, ji tai supranta, kadangi pasikeičia jo balso tembras, tačiau to nebuvo. Paskui, apie 14.50 val., S. jai paskambino ir pasakė, kad jį sustabdė policija. Jeigu būtų įtarusi, jog jis yra išgėręs, būtų pati paskambinusi įmonės vadovui, pasakiusi, kad S. negali vairuoti. S. tokį poelgį vertina kaip didelę jo gyvenimo klaidą. Su S. visada apie viską pasikalba, ji nenori ir negali palikti jo likimo valioje, nori jam padėti pasitaisyti. Ji yra dirbanti, uždirba apie 300 Eur per mėnesį, gauna 450 Eur neįgalumo pašalpą, santaupų neturi sukaupę, teismui paskyrus užstatą būtų sunku jį sumokėti, galbūt padėtų dukra. Dėl S. padarytų pažeidimų užsienyje nieko konkretaus nežino, jei jam buvo paskirtos baudos, jis jas sumokėjo, kad būtų padaręs rimtų pažeidimų - nesakė.

Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo S. D. nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamojo S. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis S. D. teismo posėdžio metu pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant pagal laidavimą jo žmonai N. D.. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis sėdo vairuoti sunkiasvorę transporto priemonę, po iki paryčių trukusių išgertuvių pamiegojęs keturias valandas, 2023-06-17 ryte, jausdamasis visiškai galįs tai daryti, o 1,90 promilių apsvaigimas jam nustatytas 14.40 val.; tai rodo visiškai neadekvatų kaltinamojo požiūrį į savo savijautą pavartojus alkoholio ir jo galėjimą teisėtai dalyvauti eisme, vairuojant sunkiasvorę transporto priemonę. Be to, iš bylos medžiagos neginčijamai nustatyta, kad S. D. anksčiau yra du kartus užsienyje baustas dėl vairavimo neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, o jis pats tvirtina to neprisimenąs ar to išvis nebuvus. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, jog asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra pagrindo manyti, kad jis ir nenubaustas kriminaline bausme laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis, anksčiau užsienyje baustas už vairavimą neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, reikiamų išvadų nepadarė, savo veiksmų tinkamai neįvertino, nėra tinkamai suformavęs savo požiūrio į visuomenei priimtas normas, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo tikėtis, kad likęs nenubaustas kaltinamasis laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, laidavimo institutas S. D. atžvilgiu negali būti taikomas.

Nesant pagrindo taikyti laidavimo institutą, nebeaptartina ir siūlomos laiduotojos kandidatūra.

Spręsdamas bausmių skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad S. D. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų eismo saugumui ir visuomenei. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, užsienyje du kartus baustas už vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje; nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Lietuvoje už vairavimą esant neblaiviam baudžiamas pirmą kartą, automobilį vairavo vidutiniškai apsvaigęs, nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes ir į kuklią kaltinamojo bei jo žmonos turtinę padėtį, kaltinamajam neskirtina švelniausia sankcijoje numatyta baudos bausmė, kurią S. D. gali būti labai sunku įvykdyti. Įvertinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą sankcijų pasirinkimą, kaltinamajam skirtina arešto bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis. Kadangi S. D. pirmą kartą teisiamas Lietuvoje ir arešto bausmė jam skiriama pirmą kartą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, jos vykdymas atidėtinas. Atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, jo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir šios veikos pobūdį, tai, kad jis iš esmės gyvena socialiai priimtiną gyvenimą ( turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, ieško darbo, registruodamasis Užimtumo tarnyboje, nedaro administracinių nusižengimų), S. D. neskirtina intensyvi priežiūra; vietoj jos jam skirtini BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyti įpareigojimai ir apribojimai, galintys tinkamai paveikti nuteistojo elgesį, kad jis nebedarytų nusikalstamų veikų.

Kadangi kaltinamasis kaltu visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Taip pat kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas gali būti skiriamas atleistam asmeniui nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise. Kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio, anksčiau už tokio pobūdžio neteisėtą elgesį Lietuvoje nei baudžiamąja, nei administracine tvarka nebaustas, tačiau du kartus užsienyje baustas už vairavimą neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių medžiagų. Dėl šių priežasčių, siekiant užkirsti jam kelią artimiausiu metu daryti nusikalstamas veikas, S. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, nustatant dvejų metų terminą.

Taip pat šioje byloje spręstinas kitos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo, pobūdžio ir apimties klausimas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas darant nusikalstamą veiką panaudoto turto paėmimas valstybės nuosavybėn; 5 dalyje nurodyta, jog, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-233-895/2019, 2K-80-222/2020). Teismų praktikoje yra konstatuota, kad poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju paties automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga priemonė ir neatitiktų skirtingų interesų pusiausvyros.

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. D. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vairuodamas krovininį automobilį „Volvo HH”, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybes teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, tačiau nagrinėjamu atveju nėra BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išrašo nustatyta, automobilio „Volvo HH“, 2016 metų gamybos, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 44 405 Eur (b. l. 33). Atsižvelgiant į visa tai, teismas sprendžia, kad visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 44 405 Eur – išieškojimas iš kaltinamojo neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų. Todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš kaltinamojo išieškotina pinigų suma mažintina iki 3 000 Eur; teismo vertinimu, šios sumos išieškojimas iš kuklios turtinės padėties kaltinamojo bus pakankama baudžiamojo poveikio priemonė šiam asmeniui šiuo atveju.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. D. pripažinti kaltu padarius pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 30 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. D. paskirti galutinę bausmę – 20 parų arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1, 5 dalis, paskirtos S. D. arešto bausmės vykdymą atidėti šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį visą šį laikotarpį dirbti arba aktyviai ieškoti darbo, registruojantis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų – ir alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu S. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise, vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo (2023 m. birželio 19 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, S. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 000 Eur (trijų tūkstančių Eur) konfiskavimą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, asmens dokumentų (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o po to panaikinti.

S. D. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, išsiųsti į VĮ „Regitra“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmeninę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, esančią byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus. Teisėja Jurgita Grigonienė