Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-06-28 · Administracinė byla Nr. I-311-353/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2010-06-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-05-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-06-28
Bylos Nr.
I-311-353/2010
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00014-2010-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Janina Vitunskienė, Kęstutis Gudynas, Rimantas Giedraitis
Pareiškėjas
V. P.
Atsakovas
Kauno rajono savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
AB „Lietuvos dujos“, I. T.
Advokatai
Diana Višinskienė
Kategorijos
  • 1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-311-353/10.Proceso Nr.3-62-3-00014-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 1.10. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS PRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Gudyno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Rimanto Giedraičio,

sekretoriaujant Dianai Stimbirytei,dalyvaujant pareiškėjai V. P.,pareiškėjos advokatei Dianai Višinskienei,atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovei N. Č.,trečiojo suinteresuoto asmens AB „Lietuvos dujos“ atstovams M. K. ir S. S.,trečiajam suinteresuotam asmeniui I. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. P. patikslintą skundą atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuotieji asmenys AB „Lietuvo dujos“ ir I. T., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos urbanistikos skyriaus 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl specialiųjų sąlygų neišdavimo“ ir įpareigoti Kauno rajono savivaldybės administracijos urbanistikos skyrių išduoti planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti žemės sklypui kadastriniu adresu Nr. 5233/0016:747 Karmėlavos kadastro vietovėje, Pabiržio kaime, Neveronių seniūnijoje, Kauno rajono savivaldybėje; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar 2001m. kovo 9 d. LR ūkio ministro ir LR aplinkos ministro įsakymo Nr. 86/146 patvirtintų taisyklių „Dėl sritinio norminio dokumento „Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas. Medžiagos ir statyba“ 4.14 p. neprieštarauja LR Konstitucijos 23 str., LR civilinio kodekso 4.37 str. 1 d., LR žemės įstatymo 24 str. Patikslintame skunde nurodė, jog 2001 m. kovo 9 d. LR ūkio ministro ir LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 86/146patvirtintų taisyklių „dėl sritinio norminio dokumento „Dujų sistema“. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas. Medžiagos ir statyba“ 1.1 p. nustato, jog Magistralinių dujotiekių įrengimo taisyklės yra taikomos projektuojant ir statant visus statinius 200 m. atstumu nuo veikiančių magistralinių dujotiekių. Pažymėtina, jog ginčo žemės sklypas nepatenka į apsaugos zoną, kurioje statybos veikla yra draudžiama. Žemės sklypas patenka ir į Vietovės vieneto klasės vieneto teritoriją, kuri tęsiasi 200 m. į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies ir tęsiasi 1600 m. išilgai vamzdyno. Vietovės klasė – saugos kriterijus, kuris nustatomas įvertinant magistralinio dujotiekio trasą, apibūdinamas pagal greta jos esančių pastatų, skirtų žmonių buvimui, užstatymo tankumą ir aukštingumą. AB „Lietuvos dujos“, atsisakydamos išduoti nurodytas detalaus planavimo sąlygas, motyvuoja, jog nurodytame klasės vienete jau dabar yra viršijamas leistinas užstatymo tankumas, t.y. jau dabar yra suformuoti daugiau nei 10 sklypų, kur yra galima mažaaukštė gyvenamųjų namų statyba. Su tokia pozicija pareiškėja nesutinka ir teigia, jog buvo pažeisti pareiškėjos teisėti lūkesčiai bei lygiateisiškumo principas. LR Konstitucijos 23 str. nustato, jog „Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai“. LR CK 4.37 str. 1 d. nustato, jos nuosavybės teisė – teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. LR žemės įstatymo 24 str. nustato, jog „pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus“. Todėl būtina nustatyti, ar šioms nuostatoms neprieštarauja 2001m. kovo 9 d. LR ūkio ministro ir LR aplinkos ministro įsakymo Nr. 86/146 patvirtintų taisyklių „Dėl sritinio norminio dokumento „Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas. Medžiagos ir statyba“ 4.14 p.

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, jog 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. TS -1 buvo patvirtintas Kauno rajono savivaldybės bendrasis planas. Vadovaujantis juo žemės sklypas kadastr. Nr. 5233/0016:747 patenka į prioritetines teritorijas gyvenamųjų teritorijų plėtrai ir taip pat į ribojamo užstatymo intensyvumo zoną. Šioje vietovės klasėje galimas pastatų kiekis skirtų žmonėms būti, neturi viršyti 10 pastatų 1600 metrų išilgai vamzdžio ašies. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrajame plane aiškiai matyti, kad žemės sklypas kad Nr. 5233/0016:747 patenka į ribojamo užstatymo intensyvumo zoną, išilgai dujotiekio ašies, Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius kreipėsi į AB „Lietuvos dujos“ dėl planavimo sąlygų išdavimo žemės sklypo kad. Nr. 5233/747 detaliojo plano rengimui. AB „Lietuvos dujos“ motyvuotu 2009 m. liepos 27 d. raštu Nr. 7-215-947 atsisakė pritarti žemės paskirties pakeitimui ir siūlė sklypą naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį. Atsakovo nuomone kreiptis į LR Konstitucinį Teismą netikslinga, kadangi nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti ribojama įstatymu.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė M. K. palaikė atsakovo poziciją ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismo posėdyje paaiškino, jog pagal Ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2001 m. kovo 9 d. įsakumu Nr. 86/patvirtintų Taisyklių 4.14 p., ginčo vietovė priskiriama 1 klasei, kas susiję su apgyvendinimo tankumu. Toje vietoje užstatymo tankumas jau yra viršytas, todėl negalėjo išduoti planavimo sąlygų.

Tretysis suinteresuotas asmuo I. T. palaiko patikslinto skundo reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypas, esantis Pabiržio kaime, Kauno rajono savivaldybėje (kadastrinis Nr. 5233/0016:747), nuosavybės teisėmis priklauso pareiškėjai V. P. ir trečiam asmeniui I. T. (b.l. 21-22).

2009 m. balandžio 10 d. prašymu pareiškėja kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorių dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo bei detaliajam planui parengti sutarties sudarymo (b.l.69). Kaip matyti iš bylos medžiagos, šis žemės sklypas patenka į prioritetines teritorijas gyvenamųjų teritorijų plėtrai, taip pat į ribojamo užstatymo intensyvumo zoną, išilgai dujotiekio ašies. (b.l. 35, 38-42). Todėl vadovaujantis LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ 25.4 punktu, nustatančiu, jog rengiantis statyti bet kuriuos pastatus, įrenginius ar kitus objektus 350 metrų atstumu nuo magistralinio dujotiekio ar naftotiekio trasos, priešprojektinius pasiūlymus bei projektinę dokumentaciją būtina suderinti su magistralinius dujotiekius eksploatuojančia organizacija bei Valstybine darbo inspekcija prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsakovas kreipėsi į AB „Lietuvos dujos“. 2009 m. liepos 27 d. motyvuotu raštu Nr. 7-215-947 AB „Lietuvos dujos“ atsisakė duoti sutikimą detaliojo planavimo dokumentui rengti (b.l. 19-20). Ko pasėkoje, Kauno rajono savivaldybės administracijos urbanistikos skyrius 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. USD -196 atsisakė išduoti planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti (b.l. 27).

Pagrindiniu teisės aktu, reglamentuojančiu ginčo teisinius santykius yra 2001 m. kovo 9 d. LR ūkio ministro ir LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 86/146 patvirtintos taisyklės „Dėl sritinio norminio dokumento „Dujų sistema“. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas. Medžiagos ir statyba“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3.7 punkte yra pateikta magistralinis dujotiekio sąvoka, nustatant, jog tai slėginiai vamzdynai ir jų atjungimo įtaisai, slėgio reguliavimo ir palaikymo technologiniai, automatikos įrenginiai bei apskaitos prietaisai, priešgaisrinės ir apsaugos nuo korozijos įrenginiai, statiniai, inžineriniai tinklai bei komunikacijos, kurių visuma užtikrina saugų ir patikimą dujų transportavimą bei apskaitą nuo dujų verslovių iki dujų skirstymo stočių imtinai. Magistralinis dujotiekis priskiriamas potencialiai pavojingiems įrenginiams (Taisyklių 4.1. p.), todėl tiek jų eksploatavimas, tiek priežiūra yra susijusi su specialiais apribojimai ir naudojimo rėžimu. Taisyklių 1.1. punkte yra nustatyta, jog jos taikomos projektuojant ir statant visus statinius 200 metrų atstumu nuo veikiančių magistralinių dujotiekių. Kadangi ginčo žemės sklypui taikomas magistralinių dujotiekių įrengimo rėžimas, jo statusui apibūdinti yra taikomas saugos kriterijus, vadinamas vietovės klase. Vietovės klasė yra apibūdinama pagal pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių vietovės klasės vienete, kaip nurodyta tolesniuose punktuose. Kiekvienas atskiras pastato butas daugiabučiame name laikomas kaip atskiras pastatas, skirtas žmonėms būti (Taisyklių 4.11.p.). Vietovės klasė yra apibūdinama pagal pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių vietovės vienete ir Taisyklėse išskiriamos keturios klasės: 1 klasės vietovė yra vietovės klasės vienetas, turintis 10 ar mažiau pastatų, skirtų žmonėms būti; 2 klasės - turintis daugiau kaip 10 ir mažiau kaip 46 pastatus; 3 klasės vietovė - turintis 46 arba daugiau pastatų, skirtų žmonėms būti bei vietovės klasės vienetas, kur dujotiekio vamzdynas yra nutiestas 90 metrų arba mažesniu atstumu nuo pastato arba kito statinio, kuriame būna 50 ir daugiau žmonių (žaidimų aikštelės, pramogų zona, lauko teatras, pobūvių ir prekybos salės ar kitos vietos, skirtos viešam žmonių susibūrimui); 4 klasės vietovė - kur yra nors vienas keturių aukštų arba aukštesnis pastatas (Taisyklių 4.11.1.-4.11.4 p.) Taisyklių 4.14. punktas nustato, jog projektuojamo magistralinio dujotiekio trasa įvertinama priskiriant ją vienai ar kitai vietovės klasei. Vietovė, kurioje jau yra suprojektuotas, nutiestas ir iki šių taisyklių įsigaliojimo pripažintas tinkamu naudoti magistralinis dujotiekis, priskiriama 1 klasei.

Iš byloje esančio Kauno rajono, Pabiržio kaimo žemės sklypo plano matyti, jo matyti, jog šalia ginčo sklypo esantys sklypai, kurie taip pat priklauso 1 klasės vietovės vienetui ir kuriame leistinas pastatų skaičius skirtas žmonėms būti ribojamas iki 10 pastatų, jau yra viršijamas ribojamas užstatytas tankumas (b.l. 35). Tokia situacija susidarė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui 2004 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. ĮS-1420 patvirtinus žemės sklypo kad. Nr. 5233/0016:476 detalųjį planą (b.l. 36). Tačiau ši aplinkybė nelaikytina pakankama ir pagrindžiančia pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, motyvuojant lygiateisiškumo principo pažeidimu.

Kolegijos manymu, nėra pakankamai teisinių argumentų, kurie leistų teigti, jog aptarti Taisyklėse nustatyti ribojimai, ypač atsižvelgiant į magistralinių dujotiekių, kaip pavojingų objektų, pobūdį, jų ypatingą ekologinę, visuomeninę ir ekonominę reikšmę aplinkai, draudimai yra neproporcingi siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui, kad savininko nuosavybės teisės varžomos labiau negu leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimas). Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad LR žemės įstatymo 21 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį. Todėl, pareiškėja žinodama paminėto įstatymo reikalavimus, negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad įstatymas galėtų būti nevykdomas.

Atsižvelgdama į išvardintas aplinkybes kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos V. P. reikalavimas panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus sprendimą, išdėstytą jos 2009 m. gruodžio 4 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl specialiųjų sąlygų neišdavimo“, bei įpareigoti Kauno rajono savivaldybės administracijos urbanistikos skyrių išduoti planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti žemės sklypui kadastriniu adresu Nr. 5233/0016:747 Karmėlavos kadastro vietovėje, Pabiržio kaime, Neveronių seniūnijoje, Kauno rajono savivaldybėje yra nepagrįstas ir netenkintinas.

Pareiškėja taip pat pareiškė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar 2001m. kovo 9 d. LR ūkio ministro ir LR aplinkos ministro įsakymo Nr. 86/146 patvirtintų taisyklių „Dėl sritinio norminio dokumento „Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas. Medžiagos ir statyba“ 4.14 p. neprieštarauja LR Konstitucijos 23 str., LR civilinio kodekso 4.37 str. 1 d., LR žemės įstatymo 24 str. Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl nurodyto įstatymo ar kito teisės akto atitikimo Konstitucijai. Minėto prašymo turinį reglamentuoja Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio nuostatos.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą savo nutartyse konstatavęs, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio; ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Kolegija, išanalizavusi pareiškėjos paminėtų teisės aktų ir Konstitucijos normų turinį, konstatuoja, kad teismui nekyla pagrįsta abejonė dėl minėtų teisės aktų prieštaravimo Konstitucijai, kaip vientisam ir tiesiogiai taikomam teisės aktui. Todėl kreiptis į Konstitucinį Teismą pareiškėjos nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p. teismas,

nusprendė:

Patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Kęstutis GudynasJanina VitunskienėRimantas Giedraitis