Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutarties jo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą N. L. už tai, kad jis 2013 m. vasario 28 d., 7 val. 55 min., Kaune, Utenos g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, staiga keitė važiavimo kryptį, persirikiavo iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, priversdamas ta pačia kryptimi, gretima antra eismo juosta važiuojančią kitą transporto priemonę staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, tuo sukėlė pavojų eismo saugumui ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 4 p. ir 9 p. reikalavimus, t.y. padarė Lietuvos Respublikos ATPK (toliau – ATPK) 124² str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Už šį pažeidimą N. L. Institucijos 2013 m. kovo 12 d. nutarimu buvo nubaustas 500 litų bauda su specialiosios teisės atėmimu vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams.

Skunde nurodoma ir tai, kad teismas neišaiškino ATPK 124² str. 1 d. numatytos pažeidimo subjektyviosios pusės požymio - kaltės, motyvo, tikslo. Teismas, taikydamas minėtą normą, nesirėmė aukštesnių teismų praktika, kad ATPK 124² str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia. 2013 m. kovo 6 d. specialisto S. Č. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole apeliantas yra kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d., tačiau surašytas protokolas neatitinka ATPK 260 str. reikalavimų. Visų pirma, protokole už nurodytus Kelių eismo taisyklių 4 p., 9 p., pažeidimus, turėtų būti taikoma ATPK 124¹ str. 7 d. numatyta atsakomybė, o ne pagal ATPK 124² str. 1 d., protokole taip pat nėra nurodytas priežastinis ryšys dėl apelianto atliekamo manevro eismo juostose ir pasekmių, nėra nurodyti ir liudytojai, nukentėjusieji, jų vardai, pavardės, adresai. Tai esminiai protokolo trūkumai ir juo negalima vadovautis sprendžiant klausimą dėl asmens pripažinimo kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą. Kaip esminius proceso pažeidimus N. L. nurodo ir tai, kad

nagrinėjant bylą policijoje, jam buvo netinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką, dėl ko Institucija priėmė nutarimą jam nedalyvaujant. Teismas privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad vadovaujantis ATPK 257¹ str., jam tinkamai nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką, todėl buvo ir yra pakankamas teisinis pagrindas skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti vien dėl padarytų procesinių pažeidimų ir su tuo tiesiogiai susijusiomis apelianto teisėmis (ATPK 272 str.).

Skundo autoriaus nuomone, teismas nesivadovavęs proporcingumo principu, kur yra sakoma, kad „valstybės taikoma poveikio priemonė negali būti per daug griežta ir varžyti teises subjektų labiau negu reikia teisėtiems interesams pasiekti“, ir neatsižvelgęs į apelianto asmenybę, užimamas pareigas, šeimyninę padėtį, skyrė pernelyg griežtą nuobaudą. Skunde pažymima, kad paskirta nuobauda nubaustas yra ne tik N. L., bet tuo sukeltos atitinkamos neigiamos pasekmės ir jo šeimos nariams bei vadovaujamai įmonei ir jos darbuotojams. O dėl apelianto manevravimo iš vienos eismo juostos į kitą nepagrįstai skundžiasi tik vienas policijos pareigūnas, nors realiai nebuvo patirta nuostolių ar neigiamų padarinių.

Motyvuojamoji dalis

N. L. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas N. L., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl N. L. kaltės pagal ATPK 124² str. 1 d. Apylinkės teismas skundžiamą nutartį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus. Apelianto versija, kad jis pavojingai automobilio nevairavo, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, ir pagrįstai vertintina kaip jo gynybinė taktika, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas kaip tik teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamoje nutartyje faktinėms aplinkybėms nustatyti ir kaltę įrodyti rėmėsi liudytojo - policijos pareigūno V. P., parodymais. Pažymėtina, jog pareigūno parodymais vadovautasi ne dėl jo tarnybinio statuso, kaip teigiama apeliaciniame skunde, bet dėl to, kad šie parodymai yra nuoseklūs, detalizuoti, atitinka tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes, pareigūnas pažeidimo darymą matė betarpiškai, o jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų pareigūno šališkumą ar norą pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nenustatyta, juolab, kad liudytojas ir N. L. nebuvo pažįstami. Tokiu būdu minėtiems liudytojo parodymams nebuvo suteikta didesnė įrodomoji galia kitų įrodinėjimo priemonių atžvilgiu. Skundo argumentai dėl policijos pareigūno parodymų nepatikimumo grindžiami subjektyviu paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens aplinkybių vertinimu, todėl atmetami kaip nepagrįsti. Pastebėtina, jog vien tai, kad pagal policijos pareigūno nurodomas aplinkybes buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei jis pats surašė tarnybinį pranešimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad minėtas pareigūnas yra suinteresuotas melagingai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį.

Išanalizavus bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl pirmosios instancijos teismo, išnagrinėjusio N. L. administracinio teisės pažeidimo bylą, objektyvumo ar nešališkumo, priešingai, pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas aktyviai tyrė ir rinko įrodymus, teismo posėdyje apklausė liudytoją V. P., palaikantį kaltinimą, ir administracinėn atsakomybėn patrauktą N. L., neigiantį kaltinimą, bei jų parodymus užfiksavo teismo posėdžio protokole, todėl visiškai nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas tyrė tik jį kaltinančius įrodymus. Tai, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl apelianto į bylą pateiktos eismo įvykio schemos, dar nesudaro pagrindo išvadai, kad byloje nebuvo laikytasi įrodymų vertinimo taisyklių, kadangi kaip matyti iš bylos duomenų, teismo posėdžio metu šis apelianto pateiktas įrodymas buvo tirtas, tačiau patikimais liudyto V. P. parodymais buvo patvirtintas tik iš dalies.

Taip pat atmestinas apelianto teiginys, jog jo veikoje nėra nustatyta jam inkriminuoto ATPK 124² str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės, nes šis argumentas prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Byloje vienareikšmiškai nustatyta, jog N. L., vairuodamas transporto priemonę, staiga keitė važiavimo kryptį, persirikiavo iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, priversdamas ta pačia kryptimi, gretima antra eismo juosta važiuojančią kitą transporto priemonę staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, tuo sukėlė pavojų eismo saugumui. Administracinio teisės pažeidimo protokole administracinis teisės pažeidimas aprašytas pakankamai išsamiai, be to, administracinio teisės pažeidimo protokolas vertinamas kaip visuma kartu su prie jo pridėtu tarnybiniu pranešimu, kuriame N. L. inkriminuotas pažeidimas apibūdintas kaip sukeliantis avarines situacijas ir pavojų eismo saugumui, kas buvo pakankamu pagrindu administracinio teisės pažeidimo sudėčiai nustatyti. Tai, kad dėl N. L. pavojingo manevravimo nebuvo padaryta žala kitiems eismo dalyviams, kaip teigiama jo skunde, nepašalina jo kaltės dėl pavojingo vairavimo.

Apygardos teismas kitus skundo argumentus dėl esminių proceso pažeidimų, administracinio teisės pažeidimo protokolui neatitinkant ATPK 260 str. reikalavimų ir nesant ATPK 257¹ str. numatyto tinkamo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens informavimo apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką, atmeta kaip nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo protokolu ir bylos medžiaga, nenustatė jokių esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų, trukdančių administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, dėl kurių administracinio teisės pažeidimo byla turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti. Be to, pažymėtina, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme buvo pašalinti visi procesiniai pažeidimai, susiję su tinkamu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens informavimu apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką, padaryti bylą nagrinėjant ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje, todėl pagrindo naikinti skundžiamą nutartį dėl esminių proceso pažeidimų nėra.

Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad jam buvo paskirta per griežta nuobauda. ATPK 124¹ str. 1 d. sankcijoje numatyta, jog už šį pažeidimą skiriama bauda nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių. Apygardos teismas konstatuoja, kad administracinė nuobauda N. L. paskirta nepažeidžiant ATPK 30 str. numatytų nuobaudos skyrimo bendrųjų nuostatų ir ATPK 30² str. nurodytų baudos skyrimo taisyklių. Nenustačius N. L. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, pagrįstai paskirta artima ATPK 124² str. 1 d. sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos vidurkiui, t.y. 500 Lt bauda su specialiosios teisės atėmimu vairuoti transporto priemones 4 mėnesių laikotarpiui, kuri tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog N. L. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, jo veikoje yra nustatyti visi ATPK 124² str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, dėl to jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už šio pažeidimo padarymą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo ją naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutarė:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą ir N. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.