Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-05-25 · Civilinė byla Nr. e2A-429-425/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-02-06Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-05-25Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-25
Bylos Nr.
e2A-429-425/2017
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-02572-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
AB „BnP Finance“
Atsakovas
A. K.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-429-425/2017

teisėja Vilma Stukaitė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-02572-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.29.3; (S) 3.2.4.11; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau - AB) „BnP Finance“ apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-255-842/2017 pagal ieškovės AB „BnP Finance“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė AB „BnP Finance“ prašė teismo priteisti iš atsakovo A. K. 160 Eur negrąžinto kredito, 15,10 Eur kredito mokesčio, 331,19 Eur palūkanų, 15,76 Eur delspinigių, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2015-01-15 tarp vartojimo kredito davėjo UAB „Credit day“ ir atsakovo A. K. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 160 Eur vartojimo kreditas 30 dienų terminui. 2016-11-23 tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido AB „BnP Finance“ reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis. Ieškovė 2016-11-23 elektroniniu paštu ir 2016-11-24 registruotu paštu išsiuntė atsakovui reikalavimą įvykdyti prievolę, tačiau atsakovas prievolės mokėti įmokas nevykdė ir kredito negrąžino.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Utenos rajono apylinkės teismas, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir ieškovei prašant priimti sprendimą už akių, 2017 m. vasario 6 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovės AB „BnP Finance“ naudai priteisė iš atsakovo A. K. 160 Eur negrąžintą vartojimo kreditą, 15,10 Eur kredito mokesčio, 51,92 Eur palūkanų, 1,42 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-12-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 15 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur advokato pagalbai apmokėti.

Konstatavo, jog cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikomas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka įstatymo nuostatas. Nustatė, kad atsakovas pradiniam kreditoriui liko skolingas 160 Eur negrąžinto kredito, 15,10 Eur kredito mokesčio, todėl, nesant duomenų, kad atsakovas su ieškove atsiskaitė, negrąžintą kreditą ir kredito mokestį priteisė iš atsakovo.

Teismo vertino, kad palūkanų dydis, kuriuo rėmėsi ieškovė, yra nepagrįstai didelis. Aiškino, jog sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl, atsižvelgęs į įstatymo nustatytą pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydį, teismas priteisė 51,92 Eur palūkanų, o kitą ieškinio dalį dėl palūkanų atmetė kaip nepagrįstą.

Iš dalies tenkinęs reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, teismas priteisė ieškovei delspinigius tik už kredito mokesčio mokėjimo termino praleidimą, likusią reikalavimo dalį atmetė. Argumentavo tuo, kad atsakovui negali būti taikoma dviguba atsakomybė už prievolių įvykdymo termino praleidimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė AB „BnP Finance“ prašo pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą už akių ir priteisti iš atsakovo A. K. 331,19 Eur mokėjimo palūkanų, 15,76 Eur delspinigių, kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą.

Teigia, kad teismas netinkamai kvalifikavo prašomas priteisti palūkanas, nes ieškovė prašė priteisti mokėjimo, o ne kompensuojamąsias palūkanas, todėl turėjo būti taikomas ne 0,05 proc. palūkanų už pradelstą dieną, o sutartyje numatytas 114,82 proc. metinių palūkanų dydis.

Nurodo, jog sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško kredito grąžinimo dienos. Nors tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovas, kaip vartotojas, yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palūkanas.

Tvirtina, kad atsakovas teismui nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo.

Nurodo, jog atsakovas ilgą laiką vengia įvykdyti prievolę bei naudojasi vartojimo kredito davėjo piniginėmis lėšomis, todėl prašo iš atsakovo priteisti 15,76 Eur delspinigių kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo dienos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nustatyta, kad tarp vartojimo kredito davėjo UAB „Credit day“ ir atsakovo A. K. 2015-01-15 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 34043, kuria atsakovui suteiktas 160 Eur vartojimo kreditas 30 dienų terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą iki 2015-02-14. 2016-11-23 tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės AB „BnP Finance“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2016-11-24 ieškovė registruotu paštu išsiuntė atsakovui pranešimą, reikalaudama įvykdyti prievolę. Ieškovė nurodo, kad pagal sutartį atsakovas A. K. liko skolingas 160 Eur negrąžinto kredito, 15,10 Eur kredito mokesčio, 331,19 Eur mokėjimo palūkanų, 15,76 Eur delspinigių.

2015-01-15 vartojimo kredito sutarties pagrindinėse Specialiosios sutarties sąlygų 1 skyriuje nustatyta, kad 114,82 procentų fiksuotoji metinė palūkanų norma bus skaičiuojama nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos kredito sumos laikant, kad metuose yra 365 dienos, o mėnesyje – kalendorinių dienų skaičius. Susitarta, jog palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo kredito davėjui. Pavėlavus mokėti įmokas, mokoma 114,82 procento metinių palūkanų nuo sutartimi nustatytos kredito grąžinimo dienos iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo. Taip pat, kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjui 0,05 procento dydžio delspinigius (netesybas) į dieną, už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku negrąžintų ir/ar nesumokėtų kitų nei kreditas pagal sutartį numatytų sumų

Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad už faktiškai kredito davėjo kredito gavėjui išmokėtą ir negrąžintą kredito sumą skaičiuojamos ir kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjui sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas palūkanas už naudojimąsi kredito davėjo suteiktais pinigais. Minėtųjų sąlygų 9.1 punkte numatyta, jeigu kredito davėjas grąžintino kredito ar jo dalies nesumoka laiku į sutartyje numatytą kredito davėjo sąskaitą arba sutartis yra nutraukiama sutartyje numatytais pagrindais, tai už laiku negrąžintą kreditą (jo dalį) iki visiško faktinio kredito grąžinimo kredito davėjui dienos skaičiuojamos ir kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjui sutarties Bendrųjų sąlygų 6 skyriuje bei sutarties Specialiųjų sąlygų 1 skyriuje nurodytas palūkanas. Taip pat, jeigu kredito gavėjas mokėtinas palūkanas, kitas bendrą vartojimo kredito kainą sudarančias sumas, bet kokį kitą mokėjimą pagal sutartį (išskyrus kreditą) ar bet kurios iš šių sumų dalies nesumoka laiku į sutartyje numatytą kredito davėjo sąskaitą arba sutartis yra nutraukiama sutartyje numatytais pagrindais, tai už visas tokias laiku nesumokėtas sumas yra skaičiuojami ir kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjui 0,05 procentų dydžio delspinigius (netesybas) į dieną, už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku negrąžintų ir/ar nesumokėtų sumų iki atitinkamos sumos bus pilnai ir tinkamai sumokėtos kredito davėjui.

Remiantis nutarties 15 ir 16 punktuose nurodytais faktais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog 2015-01-15 vartojimo kredito sutartimi ieškovė ir atsakovas susitarė dėl 114,82 procento mokėjimo palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo kredito išdavimo dienos iki visiško kredito grąžinimo bei dėl 114,82 procento kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo kredito grąžinimo dienos iki visiško kredito grąžinimo ir dėl 0,05 procento dydžio delspinigių, už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku negrąžintų ir/ar nesumokėtų kitų nei kreditas pagal sutartį numatytų sumų (Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.193 str.; CPK 185 str.).

Apeliantė nesutinka su skundžiamo sprendimo už akių dalimis dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Prašydama priteisti 331,19 Eur palūkanas, įvardintas kaip mokėjimo, apeliantė apskaičiavo jų dydį nuo termino įvykdyti prievolę pasibaigimo dienos iki reikalavimo sutarties sudarymo dienos. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai minėtas palūkanas kvalifikavo kaip kompensuojamąsias, nes pagal ieškinyje pateiktas aplinkybes bei vartojimo kredito sutarties sąlygas, ieškovės prašomos priteisti palūkanos negali būti aiškinamos kaip mokėjimo (pelno) palūkanos. Pažymėtina, kad teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad ieškovės pateiktas 331,19 Eur palūkanų apskaičiavimo būdas, tuo pačiu ir paskirtis, atitinka kompensuojamąsias palūkanas (netesybas) – kreditoriaus patirtus minimalius nuostolius už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Atkreipia dėmesį, jog ieškovės 331,19 Eur palūkanos, įvardijamos kaip mokėjimo palūkanomis, negali atlikti mokėjimo funkcijos, nes jos paskaičiuotos nuo termino sugrąžinti kreditą pasibaigimo dienos iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos, kas reiškia, kad skolininkas (šiuo atveju atsakovas) pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir negrąžino kredito sutartyje nustatytu laiku ir dėl to kreditorius patiria nuostolius, negalėdamas naudotis savo pinigais, kuriuos sutartimi perdavė skolininkui.

Byloje nėra ginčo, jog tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai (CPK 187 str.). Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu galiojusio Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Esant tokiam įstatyminiam netesybų reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą palūkanas skaičiuoti taikant 0,05 procento dydžio netesybas (CPK 185 str.; Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d.).

Apeliantė, prašydama priteisti delspinigius, jų dydį apskaičiavo imdama negrąžinto kredito ir kredito mokesčio sumą. Kaip nurodyta nutarties 15 ir 16 punktuose, 114,82 procento dydžio palūkanos skaičiuojamos už laiku negrąžintą kreditą ir 0,05 procento dydžio delspinigiai skaičiuojami už laiku negrąžintas ar nesumokėtas kitas sutartimi nustatytas sumas (išskyrus kreditą). Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vadovaujantis vartojimo kredito sutarties Bendrosiomis ir Specialiosiomis sąlygomis, apeliantės prašomi delspinigiai gali būti skaičiuojami tik nuo negrąžinto ir/ar nesumokėto kredito mokesčio. Kitų sumų apeliantė nenurodo. Nors ir netiksliai motyvuodamas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai delspinigius paskaičiavo tik nuo kredito mokesčio sumos ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo perskaičiuoti priteistinus delspinigius (CPK 185 str.).

Atsižvelgęs į nutarties 19, 21 punktuose apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, priimdamas skundžiamą sprendimą už akių, teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės AB „BnP Finance“ patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

teisėjas Laimantas Misiūnas