- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-10-02
- Bylos Nr.
- A2.6.-1413-594/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-01091-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Pažeidėjas
- R. D.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Albinas Antanaitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, išnagrinėjęs R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbančio, administracine tvarka metų laikotarpyje nebausto, Liteko sistemos duomenimis neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. D. 2013-09-19 apie 23.30 val. Vilkaviškio m., Vytauto g., vairavo transporto priemonę – automobilį Audi 100 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,77 promilės), šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimu Nr. 768 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punktą bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.
Pažeidėjas kaltu iš esmės prisipažino ir paaiškino, kad su draugu šventė Lietuvos rinktinės pergalę. Pas draugą atvažiavo būdamas blaivus. Eidamas namo sumanė automobilį patraukti tolyn ir atleidęs rankinį stabdį pavažiavo. Automobilis atsirėmė į medžius, įskilo automobilio žibintas. Jis palikęs automobilį ėjo namo. Vėliau pats paskambino į policiją. Automobilis faktiškai priklauso jam, nors yra registruotas buvusios žmonos vardu. Gailisi padaręs pažeidimą, savo poelgį vertina blogai.
Pažeidėjo veiksmai protokole buvo kvalifikuoti kaip pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d. sutaptis. ATPK 127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, padarytas neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimt parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki penkių metų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį nekyla (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis N62-7988/2010). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (pvz.: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2010 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Toks ATPK 127 straipsnio 3 dalies normos aiškinimas sietinas su tuo, kad įstatymų leidėjas, numatydamas atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), siekė, kad administracinėn atsakomybėn būtų traukiamas asmuo, kuris, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, apgadina kito eismo dalyvio valdytą transporto priemonę. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad eismo įvykio metu R. D. apgadino tik savo vairuotą automobilį, kuris buvo jo teisėtame valdyme. Byloje jokių duomenų apie tai, kad eismo įvykio metu būtų apgadintas kitas tretiesiems asmenims priklausantis turtas, nėra, todėl jo sukeltas eismo įvykis nelaikytinas tokiu, už kurį asmeniui kyla atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dalyje dėl ATPK 127 straipsnio 3 dalyje nurodyto pažeidimo padarymo nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu – nesant veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Iš šio ATPK straipsnio galima daryti išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta Kelių eismo taisyklėse. Kelių eismo taisyklės numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus bei kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės, taip pat, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (šiuo metu galiojančių KET 231.4 p. ir 234 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 4 d. nutarime administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010 išaiškino, kad pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos. Šiuo atveju yra reikšminga ar naudojant transporto priemonę nebuvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis. Todėl pagal KET nukentėjusysis nuo eismo įvykio, tai yra kitų transporto priemonių ar kito turto naudotojai, nukentėję nuo transporto priemonės dalyvavusios eismo įvykyje poveikio. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad nukentėjusiuoju negali būti laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas, o transporto priemonės savininko nebuvimas eismo įvykio vietoje nėra sąlyga kilti pareigai pranešti policijai apie eismo įvykį. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija padarė išvadą, kad vairuotojas, kuris naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai. Kadangi, nagrinėjamoje byloje taip pat buvo nustatyta, kad R. D. eismo įvykio metu apgadino tik savo vairuotą automobilį, kuris buvo jo teisėtame valdyme, todėl jis neturėjo pareigos pranešti policijai apie eismo įvykį Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo padarymo nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu – nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties (VAT 2011-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-209/2011).
Pažeidėjo veiksmai protokole buvo kvalifikuoti kaip pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d. sutaptis, tačiau tiek iš bylos medžiagos, tiek ir iš pažeidėjo paaiškinimų matyti, kad pažeidėjas transporto priemonę vairavo, (kad ir trumpą atstumą), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,77 prom.), todėl darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 126 str. 4 d. (ATPK 284 str. 2 d.).
Pažeidėjo kaltė padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą, be paties pažeidėjo prisipažinimo, įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame yra užfiksuotas pažeidimo faktas ir pažeidėjo paaiškinimas (b.l. 1-2), pareigūno D. G. tarnybiniais pranešimais (b. l. 3, 4), alkotesterio kvitu ir patikros sertifikatu (b. l. 5,6, ), įvykio vietos schema (b. l. 7), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 8), R. D. paaiškinimu (b. l. 9), pažeidėjo vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 10),VĮ „Regitra“ informacija (b. l. 11), asmens duomenimis (b .l. 12), pažyma apie galiojančias nuobaudas (b.l. 13-15), patvirtinančiais pažeidimų faktą ir aplinkybes, pažeidėjo asmenybę.
Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nuoširdžiai gailisi.
Atsižvelgdamas į ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo pavojingumą, įstatymų leidėjas nustatė, kad asmeniui, padariusiam tokį pažeidimą, turi būti taikoma pagrindinė ir papildoma nuobauda – bauda arba administracinis areštas ir teisės vairuoti atėmimas, t.y. sankcija siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį (kuris yra vienas pavojingiausių KET pažeidimų, kadangi vairavimas neblaiviam sukelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai), pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad vairuota buvo tik trumpą atstumą, todėl skirtina švelnesnė iš nuobaudų ir minimali nuobauda – 2000 Lt bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams. Pagrindų taikyti ATPK 30¹ str. teismas nenustatė, kadangi į visas aplinkybes, reikšmingas skiriant nuobaudą, atsižvelgta skiriant nuobaudą, o kitų ypatingų aplinkybių dėl kurių galima būtų taikyti paminėto straipsnio nuostatas nėra, kadangi pažeidėjas būdamas didesnio pavojaus šaltinio vairuotoju privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes sau ir šeimos nariams, tačiau sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, todėl jo ar šeimos narių interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Teismas sprendžia, jog tokios administracinės nuobaudos paskyrimas atitinka administracinės nuobaudos tikslus (ATPK 20 str.).
Sutinkamai su (duomenys neskelbtini) str. pažeidėjui išaiškintina, jog baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos. Atsižvelgdamas į pažeidėjo turtinę padėtį, į paskirtos baudos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, pažeidėjo rašytiniu prašymu, teismas ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą. Baudą pažeidėjas sumoka banke (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos paskirtis – bauda administracinėje byloje, įmokos kodas – 6030). Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolę atlieka protokolą surašęs organas (pareigūnas), todėl sumokėjus baudą, mokėjimą patvirtinantį dokumentą, privalu pristatyti Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono policijos komisariatui ne vėliau kaip iki nurodyto baudos sumokėjimo termino (ATPK 309 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. dalyje, bylos teiseną R. D. atžvilgiu nutraukti.
R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. ir skirti 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Nutarimas, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.