Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-07-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-1-511-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-07-22
Bylos Nr.
1A-1-511-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius, Bronė Vidzėnienė
Nukentėjusysis
R. M.
Nuteistasis
Z. R.
Baudžiamoji byla Nr.1A-1-511/2008Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.25.4.1, 2.4.6
NUTARTIS2008 m. liepos 22d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš pirmininkaujančiojo Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Bronės Vidzėnienės, sekretoriaujant Daivai Miliauskaitei, Jolitai Žukauskienei, Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant prokurorei Lidijai Burbienei,

gynėjams Vytautui Kupcikevičiui, Kęstučiui Stungiui,nukentėjusiajam R. M.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Z. R. apeliacinį skundą dėl 2005 m. gegužės 18 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo Z. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. ir nubaustas 25 MGL – 3 125 Lt dydžio bauda.

Iš jo priteista 500 Lt R. M. advokato paslaugoms apmokėti ir 34 Lt valstybei proceso išlaidų. D. R. ir R. M. pripažinta teisė į jų civilinių ieškinių patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamasis Z. R. 2003 m. rugpjūčio mėn. 7 d., apie 12¹⁰ val., Paliūniškio g., ties pastatu Nr. 5, Panevėžyje, vairuodamas automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 145, 146, 152 punktų reikalavimus, o būtent: sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, išvažiuodamas iš šalia esančios UAB „Ortitas“ teritorijos, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, įvažiavo į Paliūniškio gatvę prieš artėjantį automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą R. M., ir darė kairį posūkį taip, kad kelių sankirtoje jo vairuojamas automobilis atsidūrė priešpriešinio eismo juostoje, kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią gatvės važiuojamosios dalies priešingų krypčių puses, tuo sudarė kliūtį automobiliui BMW 530 ir susidūrė su juo, tuo padarydamas automobilio BMW 530 keleivei D. R. poodines kraujosruvas dešinėje kaktos pusėje, dešiniame žaste, dešinio klubo srityje ir krūtinės dešinės pusės sumušimą,- nesunkų sveikatos sutrikdymą, vairuotojui R. M.- dešinio smilkinio minkštųjų audinių sumušimą, poodinę kraujosruvą kairio kelio srityje,- nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis Z. R. prašo teismo nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo, kad jo kaltė nuosprendyje grindžiama dviem faktais: 1) išvažiuodamas iš šalia esančios teritorijos į Paliūniškio gatvę, nepraleido ja važiavusio R. M. vairuojamo automobilio, ir 2) sukdamasis į kairę, buvo atsidūręs priešpriešinio eismo juostoje. Jo padaryti KET 53, 145, 146, 152 punktų pažeidimai techniniu požiūriu sąlygojo autoįvykio kilimą. Tačiau nusikaltimu gali būti laikoma tik tokia veika, kuri padaroma esant veiką padariusio asmens kaltei. KET pažeidimų bylose kaltė pasireiškia neatsargumu, kuomet veiką padaręs asmuo numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti neigiamos pasekmės, arba kuomet to nenumato, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes gali ir turi tai numatyti. Įvažiuodamas iš įmonės teritorijos į Paliūniškio gatvę, apeliantas tikrai nenumatė, kad toks veikimas gali sukelti eismo įvykį. Matė iš kairės pusės atvažiuojantį R. M. vairuojamą automobilį, tačiau jis buvo pakankamai toli – apie 100 m atstumu (nustatyta, kad jis buvo 87 m atstumu), todėl įvažiuoti į gatvę apeliantui nekliudė. Priešingu atveju mieste įvažiuoti į gatvę iš teritorijų ar iš šalutinės gatvės išvažiuoti į pagrindinę gatvę nebūtų jokių galimybių, nes eismas mieste intensyvus. Matydamas atvažiuojantį automobilį, apeliantas vertino ne tik atstumą iki jo, bet ir jo greitį, tačiau, neturėdamas greičio matavimo prietaiso, negalėjo žinoti, kad šis automobilis artėja žymiai viršijančiu leistiną greičiu. Buvo įsitikinęs, kad automobilio vairuotojas K. M. laikosi KET reikalavimų ir važiuoja ne didesniu nei leistina – 70 km/val. greičiu. Negalėjo ir neprivalėjo numatyti, kad artėjančio automobilio vairuotojas važiuoja pažeisdamas vieną pagrindinių KET reikalavimų – greičio ribojimą. K. M. mieste žymiai viršydamas greitį žinojo, kad veikia neapdairiai ir neatidžiai, kelia pavojų sau ir kitiems.

Apeliantas taip pat nurodo, jog nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1 d., sudėtis yra materialioji, ji nustato baudžiamąją atsakomybę už veiką ir padarinius. Esant materialiajai nusikaltimo sudėčiai, byloje įrodinėtina aplinkybe tampa priežastinis ryšys tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Priežastinis ryšys yra nusikaltimo sudėties požymis ir jo nustatymas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija. Ekspertai sprendžia tik techninius klausimus, o priežastinio ryšio buvimas techniniu požiūriu dar nereiškia priežastinio ryšio buvimo teisiniu požiūriu. Tai pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis teismas kasacinėje byloje Nr. 2K-187-2005. Eismo įvykyje, dėl kurio jis buvo nuteistas, dalyvavo dvi transporto priemonės ir abiejų transporto priemonių vairuotojai, pasak ekspertų, padarė KET pažeidimus, todėl teismas privalėjo nustatyti, kurio vairuotojo padaryti pažeidimai buvo būtina padarinių kilimo sąlyga ir buvo būtiname priežastiniame ryšyje su pasekmėmis.

Apeliantas teigia, kad iš specialisto autotechniko išvados matyti, kad jo (apelianto) padaryti KET pažeidimai, jei vairuotojas R. M. būtų laikęsis KET reikalavimų ir nebūtų padaręs pažeidimo, kurio jis (apeliantas) neprivalėjo ir negalėjo numatyti, nebūtų sukėlę eismo įvykio, nes apeliantas būtų išvažiavęs iš R. M. vairuojamo automobilio eismo juostos ir eismo įvykis nebūtų įvykęs netgi R. M. savo automobilio nestabdant. Tai rodo, kad būtina eismo įvyko kilimo sąlyga teisiniu požiūriu buvo būtent K. M., o ne apelianto padaryti pažeidimai. Su eismo įvykio techninėmis pasekmėmis R. M. padarytus pažeidimus specialistas autotechnikas tiesiogiai sieja net ir techniniu požiūriu. Tai suprantama, nes R. M. važiuojant leistinu greičiu, eismo įvykis visai nebūtų įvykęs, o jam nustatytą leistiną greitį viršijus mažiau, pasekmės būtų kilusios daug švelnesnės ir galimai nebūtų tokios, kurios sukelia baudžiamąją atsakomybę. Nuosprendžiu nustatyta, kad išvažiuodamas iš teritorijos ir darydamas kairįjį posūkį jis buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, tačiau tarp šio jo padaryto KET pažeidimo ir kilusio eismo įvykio nėra jokio priežastinio ryšio, netgi techniniu požiūriu. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykis įvyko jau jo eismo juostoje, bet ne jam priešpriešinėje eismo juostoje. Dėl to KET 152 p. pažeidimas jam inkriminuojamas visiškai nepagrįstai, nes techniniu požiūriu jis negali būti siejamas su kilusiomis pasekmėmis. Kadangi dėl šio įvykio yra kaltas kitas asmuo, jis turi būti išteisintas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjai prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovas – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmos instancijos teismas bylą išnagrinėjo nešališkai, išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, kuriuos įvertino tinkamai. Teismas Z. R. pagrįstai pripažino kaltu padarius įstatymo uždraustą veiką, už kurią jis buvo nubaustas.

Apeliantas skunde teisingai nurodo, kad nusikaltimu gali būti laikoma tik tokia veika, kuri padaroma esant veiką padariusio asmens kaltei. KET pažeidimų bylose kaltė pasireiškia neatsargumu, kuomet veiką padaręs asmuo numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti neigiamos pasekmės, arba kuomet to nenumato, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes gali ir turi tai numatyti.

Apeliantas teigia, jog įvažiuodamas iš įmonės teritorijos į Paliūniškio gatvę, jis tikrai nenumatė, kad toks veikimas gali sukelti eismo įvykį, buvo įsitikinęs, kad automobilio vairuotojas K. M. laikosi KET reikalavimų ir važiuoja ne didesniu nei leistina – 70 km/val. greičiu, apleinatas, esą, negalėjo ir neprivalėjo numatyti, kad artėjančio automobilio vairuotojas važiuoja pažeisdamas vieną pagrindinių KET reikalavimų – greičio ribojimą. Neabejotina, kad apeliantas nenumatė, jog dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo bei įvykio vietos apžiūros bylos nagrinėjimo apeliacinės instanciojos teisme metu matyti, jog įvykio vietoje ties išvažiavimu iš UAB”Ortitas” teritorijos matomumas geras į abi Paliūniškio g. puses pakankamai dideliu atstumu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Z. R. būtų buvę objektyvių kliūčių, kliudžiusių iš anksto matyti atvažiuojantį automobilį BMW-530. Todėl prieš įvažiuodamas į Paliūniškio gatvę, apeliantas, turintis teisę vairuoti transporto priemonę bei pakankamai didelę vairavimo patirtį, neabejotinai turėjo galimybę įvertinti BMW-530 greitį, pasirinkti saugų įvažiavimo į gatvę momentą ir trajektoriją, taip, kad nesudarytų kliūties R. M. vairuojamam automobiliui BMW-530. Nors byloje nustatyta, jog automobilis BMW-530 važiavo didesniu, nei leistinu toje vietoje greičiu, ką patvirtina atliktų ekspertizių aktų duomenys, tačiau eismo dalyvio nesilaikymas KET reikalavimų kitų eismo dalyvių nuo pareigos laikytis KET nuostatų neatleidžia. Tuo tarpu iš įvykio vietos apžiūros protokolo, 2004-08-03 autotechninės ekspertizės akto Nr. 11-204, (b.l. 92-99), 2007-03-15 ekspertizės akto Nr. 11-31333 ( T.1, b.l. 306-313), 2008-03-05 ekspertizės Nr. 11-1595( 07) akto matyti, jog Z. R. įvažiavo į Paliūniškio gatvę prieš artėjantį automobilį BMW 530 taip, kad išvažiuodamas iš važiuojamųjų dalių sankirtos jo automobilis buvo atsidūręs priešpriešinio eismo juostoje, kirto dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią Paliūniškio gatvės važiuojamosios dalies priešingų krypčių puses, sukurdamas pavojingą eismo situaciją, dėl ko iškilo grėsmė eismo saugumui ir buvo sudaryta pavojinga kliūtis automobilio BMW 530 vairuotojui R. M.. Tuo apeliantas pažeidė KET reikalavimus: KET 53 p. reikalavimą, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ar aplinkai, netrukdyti eismo, KET 145 p. reikalavimą, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, KET 146 p. reikalavimą, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms ir KET 152 p., kur numatyta, kad reikia sukti taip, kad įvažiuodama į kelių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje.

Veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi apeliantas nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Ekspertizių aktuose bei eksperto V.Mitunevičiaus surašytuose dokumentuose pateikiami iš esmės panašūs tyrimų rezultatai apie automobilių BMW 525 ir BMW 530 judėjimo trajektorijas, greičius, padėtis susidūrimo metu bei kitus su eismo įvykiu susijusius duomenis. Abejoti šiomis ekspertų nustatytomis aplinkybėmis nėra pagrindo. 2003-08-07 plane prie eismo įvykio apžiūros protokolo ( T.1, b.l. 23), kuriuo rėmėsi visi išvadas šioje byloje davę specialistai ir ekspertai, o taip pat šio plano juodraštyje ( T.1, b.l. 24) neteisingai nubraižyta keliuko, esančio priešais išvažiavimą iš UAB”Ortitas” į Paliūniškio g. schematinė vieta – išvažiavimo atžvilgiu plane keliukas nubraižytas kairiau, nors pagal gynėjo pateiktos UAB”Adoljana” situacijos schemą bei apžiūrėjus vietoje apeliacinės instancijos teismo matyti, jog keliukas yra dešiniau. Tačiau įvertinus 2008-06-27 apžiūros protokolo ir schemų duomenis bei liudytojo V. M. parodymus matyti, jog darant schemą šioje vietoje padaryta techninė klaida, neturėjusi įtakos plane pavaizduotiems pėdsakų išmatavimams bei kitiems duomenims, kurie buvo pateikti ir jais rėmėsi byloje išvadas pateikę specialistai ir ekspertai. Išmatavimų neatitikimai 2003-08-07 plane ir 2008-06-27 įvykio vietoje darytose schemose nedideli ir esmės nekeičia, jie paaiškinami, kad 2008-06-27 schema daryta įvykio vietoje nesant automobilių.

Tačiau, nors panašūs minėti ekspertų tyrimų rezultatai apie automobilių BMW 525 ir BMW 530 judėjimo trajektorijas, greičius, padėtis susidūrimo metu bei kitus su eismo įvykiu susijusius duomenis, eismo įvykio kilimo sąlygas bei priežastis techninu požiūriu ekspertai traktuoja skirtingai. 2004-08-03 autotechninės ekspertizės akto Nr. 11-204 išvadose (b.l. 92-99), 2007-03-15 ekspertizės akte Nr. 11-31333 ( T.1, b.l. 306-313), 2008-03-05 ekspertizės Nr. 11-1595( 07) akte nurodoma , jog pagrindinė šio autoįvykio kilimo sąlyga yra automobilio BMW 525 vairuotojo Z. R. veiksmai – įvažiavimas iš šalia kelio esančios teritorijos neleistina trajektorija ir važiavimas priešpriešinio eismo juosta ( T.3, b.l. 21-27). Specialisto V.Mitunevičiaus surašytuose dokumentuose – įvardintame specialisto išvada Nr. MV 2007-12 - pagrindine sąlyga autoįvykiui kilti nurodomi BMW 530 vairuotojo veiksmai – manevravimas į kairę prieš sankirtą su išvažiavimu iš šalia esančios teritorijos (T.3, b.l. 11), dokumente, įvardintame ekspertizės aktu MV 2008-06 – taip pat BMW 530 vairuotojo veiksmai – manevravimas į kairę, bei, kad eismo įvykio kilimą galėjo sąlygoti automobilio BMW 530 greičio viršijimas ( T.3, b.l. 49). Tačiau svarstant Z. R. baudžiamosios atsakomybės klausimą, kolegijos nuomone, visų byloje pateiktų ekspertizės aktų duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog tarp Z. R. veiksmų ir autoįvykio pasekmių yra teisinis priežastinis ryšys.

Sutiktina su Z. R. skundo teiginiais, kad R. M. viršydamas leistiną toje kelio vietoje greitį, netinkamai manevravo, kad be šių R. M. veiksmų eismo įvykis nebūtų įvykęs. Tačiau nesutiktina su apelianto vertinimu, jog autoįvykį sąlygojo vien tik R. M. veiksmai. Iš esmės iš visų šioje byloje atliktų ekspertizių aktų, specialistų bei specialistų ir ekspertų paaiškinimų matyti, jog BMW-525 važiuojant taip pat, kaip įvykio metu, net ir pažeidus aptartus KET reikalavimus, automobiliai BMW-530 ir BMW-520 būtų prasilenkę ir eismo įvykis nebūtų įvykęs, jei BMW-530 vairuotojas nebūtų pakeitęs vaižiavimo krypties, t.y., nebūtų sukęs kairiau. Tačiau visumos byloje surinktų duomenų pagrindu konstatuotina, jog šiuos netinkamus R. M. veiksmus sąlygojo būtent Z. R. padaryti pažeidimai.

Iš komisijinės eismo įvykio ekspertizės 2008-03-05 akto matyti, jog automobilio BMW 525 vairuotojas Z. R. kairiuoju posūkiu įvažiavęs iš šalia esančios teritorijos į Paliūniškio gatvę prieš ja artėjusį automobilį BMW 530 taip, kad išvažiuodamas iš važiuojamųjų dalių sankirtos jo vairuojamas automobilis buvo atsidūręs priešpriešinio eismo juostoje, kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią Paliūniškio gatvės važiuojamosios dalies priešingų krypčių puses, sudarė pavojingą eismo situaciją, dėl ko iškilo grėsmė eismo saugumui ir buvo sudaryta pavojinga kliūtis automobilio BMW 530 vairuotojui R. M. ( T.3, b.l. 21-27).

Kad, tam tikroms sąlygoms, BMW 525 išvažiavus į Paliūniškio g. galėjo susidaryti pavojinga eismui situacija, nustatė ir ekspertas V.Mitunevičius. Iš eksperto V.Mitunevičiaus surašyto atskiro dokumento – 2008-03-25 ekspetizės akto duomenų matyti, jog BMW-530 vairuotojas pradėjo manevrą į kairę, kai BMW-525, buvo nuo pusės iki viso automobilio gabaritinio ilgio (priklausomai nuo pagreičio), paįstrižai įvažiavęs į pirmąją, t.y., BMW-530 judėjimo juostą ( t.3, b.l. 44-45). Jei BMW-525 toliau judėtų lėtai arba stovėtų, būdamas šiose ( pav. 7-8) arba tarpinėse padėtyse, susidariusi kelio situacija techniniu požiūriu vertintina kaip pavojinga saugiam eismui, nes BMW-530 vairuotojas privalėjo imtis veiksmų, kad išvengti susidūrimo su automobiliu BMW-525. Ekspertas V.Mitunevičius toliau nurodo, jog tuo atveju, jei BMW-525 šioje situacijoje būtų greitėjęs intensyviai, BMW 530 toliau judant pirmąją juosta, automobiliai būtų saugiai prasilenkę 2,5-3,5 m šoniniu intervalu ( T.3, b.l. 44-46).

Tačiau kolegija pastebi, jog BMW-530 vairuotojo situacijoje nebuvo įmanoma numatyti, kokiu pagreičiu judės iš šoninio išvažiavimo į gatvę išvažiuojantis kitas automobilis ( šiuo atveju BMW-525), nes galima tik mėginti nuspėti, ar automobilis įvažiuos lėtai, ar greitai, ar pradėjęs įsibėgijimą sustos, užgesus varikliui. Todėl buvosiomis sąlygomis kiekvienu atveju BMW-525 išvažiavimas į BMW-530 judėjimo juostą, nesvarbu ar greitai, ar lėtai, vertintinas kaip pavojinga eismui situacija - BMW-530 vairuotojui jo važiavimo juostoje atsiranda kliūtis - automobilis BMW 525, o kartu ir BMW 530 vairuotojo pareiga imtis veiksmų ir reaguoti į kliūtį KET 173 p. numatytu būdu. Šioje vietoje reaguodamas į Z. R. sudarytą kliūtį – į BMW 530 judėjimo juostą paįstrižai įvažiavusį automobilį, dar gi važiuodamas didesniu nei leistinu greičiu, R. M. pažeidė KET 173 str. reikalavimus - nestabdė automobilio, ką privalėjo daryti, tačiau pasuko kairėn, ko pasekoje abu automobiliai susidūrė ties skiriamąją linija, susidūrimo metu keleivei D. R. buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešinėje kaktos pusėje, dešiniame žaste, dešinio klubo srityje ir krūtinės dešinės pusės sumušimas, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, o vairuotojui R. M. dešinio smilkinio minkštųjų audinių sumušimas, poodinė kraujosruva kairio kelio srityje, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas.

Iš bylos duomenų nėra jokio pagrindo manyti, jog R. M. būtų pradėjęs manevruoti, sukdamas į kairę, jei ne KET reikalavimams prieštaraujantys minėti Z. R. veiksmai – kelias tiesus, kitų kliūčių kelyje nebuvo, o iš R. M., D. R. parodymų matyti, jog į kairę jis pasuko pamatęs Z. R. automobilį, įvažiuojantį į gatvę. Šiuos duomenis atitinka ir eksperto V.Mitunevičiaus pateikti situacijos modeliavimo duomenys, iš kurių matyti, jog BMW 530 pradėjo manevrą į kairę būtent tuomet, kai iš šoninio įvažiavimo puse ar visu korpusu į BMW 530 važiavimo juostą paįstrižai įvažiavo automobilis BMW 525 ( T.3, b.l. 44-46). Iš visumos byloje surinktų duomenų matyti, jog šiam eismo įvykiui kilti buvo būtini abiejų vairuotojų - automobilio BMW-525 ir BMW-530 padaryti aptarti veiksmai.

Atmestinas skundo teiginys, jog KET 152 p. pažeidimas jam inkriminuojamas visiškai nepagrįstai, nes techniniu požiūriu jis negali būti siejamas su kilusiomis pasekmėmis. KET 152 p. numatyta, kad reikia sukti taip, kad įvažiuodama į kelių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. Kad automobilis BMW 525, vairuojamas Z. R., įvažiuodamas į kelių sankirtą paįstrižai lanku judėjo Paliūniškio g. priešpriešine eismui juosta, kuria važiavo R. M. automobilis, nustatyta visų byloje atliktų eismo techninių ekspertizių duomenimis. BMW-525 šitaip BMW-530 vairuotojui sudarė kliūtį, nes taip važiuojančio automobilio judėjimo trajektoriją priešpriešais važiuojančiam vairuotojui nuspėti neįmanoma, kas nustatyta ir ekspertizių aktų išvadose.

BPK 255 str. numato nagrinėjimo teisme ribas - byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šioje byloje Z. R. kaltinamas pagal BK 281 str. 1d. Teismas negali pasisakyti dėl R. M. atsakomybės ir jo veiksmus analizuoja tik tiek, kiek tai reikalinga įvertinti apelianto Z. R. atsakomybę. Be to, pastebėtina, jog R. M. baudžiamajai atsakomybei būtų suėję BK senaties terminai.

Naikinti nuosprendį ar apeliacinio skundo ribose jį keisti, pagrindų nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

NUTAR Ė:

Nuteistojo Z. R. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš Z. R. valstybei 1967 litus proceso išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Eligijus GladutisTeisėjai Teisėjai Sigitas BagdonavičiusBronė Vidzėnienė