Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Agnei Liaučienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui V. N., trečiasis asmuo N. L., dėl vaiko atskyrimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) gautas Plungės socialinių paslaugų centro Motyvuotas siūlymas, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko kategorišką nenorą bendrauti su tėvu, sunkią emocinę ir psichologinę būklę netekus mamos, Globos centrui nesuorganizavus tėvo ir sūnaus susitikimo, atsakovui įvykdžius atvejo vadybos plane numatytus įsipareigojimus, tačiau nepavykus atkurti ryšio su sūnumi, siūloma kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios ribojimo ir nuolatinės globos skyrimo N. L.. Skyriaus vertinimu šiuo metu atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus gyvenimas kartu negalimas dėl paties vaiko interesų, kadangi tėvo ir nepilnamečio sūnaus tarpusavio ryšys nėra užsimezgęs, nepilnametis kategoriškai atsisako bendrauti su tėvu, nesant tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšio jų abiejų gyvenimas kartu yra neįmanomas. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, teismo prašo atsakovui taikyti CK 3.179 straipsnio 1 dalies nuostatas – vaiko atskyrimą nuo tėvo. Nepilnamečio E. N. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo palikti laikinosios globėjos močiutės N. L. gyvenamojoje vietoje

Plungės apylinkės teismo sprendimu nustatytas išlaikymas dydis neužtikrina nepilnamečio poreikių, prašė padidinti išlaikymą iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki E. N. pilnametystės nuo ieškinio teismui pateikimo dienos.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Nurodė, kad padėtis nėra pasikeitusi. Šiuo metu dėl susiklosčiusių santykių tarp atsakovo ir jo sūnaus bendras gyvenimas kartu nėra galimas, nepilnametis kol kas nepageidauja bendrauti su atsakovu, esant tokiai situacijai, tikslinga atsakovo atžvilgiu taikyti atskyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Byloje pateiktais dokumentais nustatyta, kad atsakovas yra E. N., gimusio (duomenys neskelbtini)., tėvas, vaiko mama D. N. mirusi (duomenys neskelbtini).

Ieškovė ieškiniu prašo atsakovo atžvilgiu taikyti CK 3.179 straipsnyje numatytą tėvų valdžios ribojimo priemonę – atskyrimą.

Vaiko atskyrimas nuo objektyviai juo negalinčių pasirūpinti tėvų yra vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, Remiantis CK 3.179 straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, kai tėvas ar motina negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, gali būti taikomas vaiko ir tėvų atskyrimo institutas. Vaikas gali būti atskiriamas nuo tėvų nustačius, jog yra objektyvios aplinkybės, kurios rodo, jog gyvenimas kartu su tėvais kenkia vaiko interesams. CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl CK 3.179 straipsnio taikymo, yra išaiškinęs, jog siekiant tinkamai ir veiksmingai taikyti nurodytą teisės normą, minėtame straipsnyje įtvirtintą objektyvių aplinkybių kriterijų reikėtų aiškinti plačiai – tėvo ir vaiko ryšio praradimas dėl vaiko ilgalaikio gyvenimo ne su tėvu gali atitikti objektyvių aplinkybių kriterijų pagal CK 3.179 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2020 m. spalio 7 d. e3K-3-251-378/2020).

Ieškovė kaip objektyvią aplinkybę, dėl kurios prašoma spręsti tėvo ir vaiko atskyrimo klausimą, nurodo susiklosčiusias aplinkybes, dėl kurių atsakovas su sūnumi kartu negyvena.

Šalių paaiškinimais, byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) gyveno atskirai nuo sūnaus E. N., sūnumi rūpinosi ir jį išlaikė mama D. N. Gavus informaciją, jog pablogėjus motinos sveikatai reikalinga pagalba, nustačius vaiko apsaugos poreikį, (duomenys neskelbtini) vaiko laikino apgyvendinimo aktu E. N. apgyvendintas pas močiutę N. L. (duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo nutartimi (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) leista paimti nepilnametį E. N. iš jo tėvų D. N. ir V. N. (duomenys neskelbtini) Plungės rajono savivaldybės mero potvarkiu „Dėl E. N. laikinosios globos nustatymo“ Nr. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio laikinąja globėja (rūpintoja) paskirta N. L. bei globos (rūpybos) vieta nustatyta globėjos (rūpintojos) N. L. gyvenamojoje vietoje. V. N. pradėtos teikti atvejo vadybos paslaugos siekiant padėti atkurti ryšį su sūnumi.

Iš Plungės socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini) motyvuoto siūlymo matyti, kad atsakovas buvo motyvuojamas atkurti santykius su sūnumi, atsakovo šeimai buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos namuose, sudarytas pagalbos planas, pagal kurį atsakovas buvo įpareigotas lankyti individualias psichologo konsultacijas, lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių mokymus, bendradarbiauti su ugdymo įstaiga, palaikyti ryšį su sūnumi, laikinąja globėja. Teikiant paslaugas, atsakovas siūlomą pagalbą priėmė, bendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, tačiau atsakovo ir jo sūnaus santykių atkurti nepavyko, todėl siūloma kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios ribojimo ir nuolatinės globos skyrimo.

Nepilnamečio nuomonė užfiksuota (duomenys neskelbtini) vaiko nuomonės išklausymo akte, iš kurio matyti, kad paauglys bendraudamas su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialiste, nurodė, jog su tėvu susitikti nenorėtų. (duomenys neskelbtini) aplankant E. N. kaip globojamą vaiką jo gyvenamojoje vietoje, E. N. nurodė, jog su tėvu nebendrauja daug metų ir bendrauti nenori, nors po mamos mirties tėvas bandė su juo susisiekti, norėjo atvykti, nepilnametis kategoriškai atsisakė su tėvu bendrauti, teigdamas, kad pats nenori.

Iš kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų matyti, kad situacija šeimoje buvo vertinama atvejo nagrinėjimo posėdžiuose tris kartus (duomenys neskelbtini). Iš posėdžiuose dalyvavusių asmenų pasisakymų darytina išvada, kad nepavyko atkurti tėvo ir nepilnamečio sūnaus tarpusavio ryšio, nes nepilnametis kategoriškai atsisako bendrauti su tėvu.

Kad nepilnamečio nuomonė dėl bendravimo su tėvu nepasikeitė iki šiol, patvirtino trečiasis asmuo, laikinoji vaiko rūpintoja N. L.

Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovo ir jo sūnaus ilgalaikį gyvenimą atskirai lėmė susiklosčiusios šeimyninės aplinkybės (vaiko tėvų skyrybos), atsakovo ryšiai su nepilnamečiu sūnumi yra nutrūkę ne tik dėl atsakovo kaltės, bet ir dėl nepilnamečio patirtų neigiamų išgyvenimų, susijusių su įvykiais šeimoje (motinos mirties), galimai kitų asmenų neigiamos įtakos (anot atsakovo anksčiau nebuvo leidžiama bendrauti su vaiku (iš (duomenys neskelbtini) atvejo posėdžio)). Nepaisant E. N. kategoriškumo, atsakovas nors ir nepakankamai, dėjo pastangas, kad atkurtų prarastą ryšį su sūnumi, rekomenduotas specialistų, lankė tėvystės įgūdžių kursus, individualias psichologo konsultacijas, vykdė kitus įpareigojimus, bandydamas atkurti ryšį su sūnumi (lankėsi mokykloje, buvo nuvykęs pasveikint su gimtadieniu ir kt.). Atsakovas objektyviai galėtų sūnumi pasirūpinti. Bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai sudaro prielaidas daryti išvadą apie vis dar esantį komplikuotą vaiko santykį su tėvu. Esant susiklosčiusioms aplinkybėms dėl ilgalaikio tėvo ir sūnaus gyvenimo atskirai ir vaikui vengiant bendrauti su atsakovu, nesant tėvo ir vaiko ryšio, jų abiejų gyvenimas kartu yra negalimas dėl paties vaiko interesų tol, kol emocinis ryšis nebus atkurtas. Atsižvelgiant į atsakovo norą atkurti ryšį su sūnumi, teismas sprendžia, kad ieškovės prašymas taikyti vaiko atskyrimą, įvertinant tai, jog tokio teisinio statuso nustatymas nekomplikuotų šalių bendravimo, atsakovui negalint pasirūpinti savo sūnumi ir siekiant užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamose sąlygose ir juo būtų rūpinamasi, pagrįstas. Teismas ieškinį dėl vaiko atskyrimo tenkina.

Pažymėtina, kad atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (pav. teisė vaiką lankyti). Pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas, vaiko atskyrimas nuo tėvų (motinos) gali būti peržiūrėtas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Atsakovo sūnus E. N. gyvena pas laikinąją rūpintoją N. L., pas kurią sudarytos gyvenimo sąlygas, atitinkančios vaiko amžių, sveikatą ir išsivystymą. Teismas nenustatė duomenų, kad rūpyba laikinosios rūpintojos šeimoje prieštarautų vaiko interesams, todėl vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina vaiko dabartinėje gyvenamojoje vietoje – laikinosios rūpintojos gyvenamojoje vietoje (CPK 407).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistino išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali priteisto išlaikymo dydį sumažinti arba padidinti, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o pagal minėto straipsnio 2 dalies nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra ir pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad pagal Plungės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini). teismo sprendimą atsakovas privalo mokėti sūnaus E. N. išlaikymui po 87 Eur (300 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Nuo teismo sprendimo priėmimo iki ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismui pateikimo dienos praėjo vienuolika metų, atsakovo sūnus yra paauglys, jo poreikiai maistui, rūbams, avalynei, higienai praktiškai atitinka suaugusio poreikius, be to, jam reikalingos lėšos mokyklinėms prekėms, užklasinei veiklai bei laisvalaikiui, sveikatinimui, o tai sudaro papildomas išlaidas jo išlaikymui, priežiūrai, lėšų, pakakusių teismo sprendimo priėmimo metu, nepakanka šiuo metu vaiko būtiniems poreikiams patenkinti. Pagal teismo sprendimą atsakovė privalo mokėti periodinėmis išmokomis tik po 87 Eur, tokia suma nėra pakankama vaiko net būtiniausių poreikių patenkinimui, todėl tik pakeitus išlaikymo dydį, galėtų būti labiau apsaugoti nepilnamečio sūnaus interesai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti periodinėmis išmokomis kas mėnesį 200 Eur dydžio išlaikymą. Tokio dydžio suma nelaikytina per didele, atsižvelgiant į vaiko amžių ir būtiniausius vaiko poreikius, leistų užtikrinti nepilnametės tik būtinųjų poreikių užtikrinimą ir yra minimalus, todėl yra pagrindas ieškinį dalyje dėl išlaikymo tenkinti, iš atsakovo priteisti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki sūnaus E. N. pilnametystės (CK 3.195 straipsnio 1 dalis, 3.202 straipsnis). Priteistas išlaikymas indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 93 straipsnis 1 dalis, 96 straipsnio l dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį tenkinti.

Atskirti E. N., gim. (duomenys neskelbtini)., nuo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti E. N., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamą vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo laikinosios rūpintojos N. L. gyvenamojoje vietoje.

Pakeisti Plungės r. apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu nustatytą išlaikymo iš V. N. E. N. dydį ir priteisti iš V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui E. N., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki vaiko pilnametystės nuo (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš V. N. 31 Eur (trisdešimt vieną Eur) žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.