Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

ieškovai pateiktu ieškiniu prašė:

1) nustatyti žemės sklypo, kadastrinis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 13575 m² bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tokiu būdu, kad ieškovai bendrai naudosis žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, plane pažymėta indeksu A4, turinčia 6682 m² ploto, plane nuspalvinta žydra spalva, ieškovų bendrai naudojamos žemės sklypo dalies plotas sudaro 6682 m²; tretieji asmenys R. K. ir R. K. asmeniškai naudosis žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, plane pažymėta indeksu Al, turinčia 2125 m² ploto, plane nuspalvinta raudona spalva ir kartu su atsakovu V. T. lygiomis dalimis naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A4, turinčia 211 m² ploto, plane nuspalvinta violetine spalva, R. K. ir R. K. tenkančios žemės sklypo dalies plotas sudaro 2231 m; atsakovas V. T. asmeniškai naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu A2, turinčia 4557 m² ploto, plane nuspalvinta geltona spalva, bei bendrai su R. K. ir R. K. lygiomis dalimis naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A4, turinčia 211 m² ploto, plane nuspalvinta violetine spalva, atsakovui V. T. tenkančios žemės sklypo dalies plotas sudaro 4662 m²;

2) nustatyti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo 2F3p, turinčio 469,92 m² bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tokiu būdu, kad ieškovai bendrai naudosis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo indeksu 2F3p, patalpa, žymima indeksu 1-3, turinčia 77,62 m² bendro ploto, patalpa žymima indeksu 1-5, turinčia 36,17 m² bendro ploto, patalpa, žymima indeksu 1-7, turinčia 40,48 m² bendro ploto, patalpa, žymima indeksu 1-8, turinčia 34,50 m² bendro ploto, patalpa, žymima indeksu 1-9, turinčia 40,82 m² bendro ploto, ieškovų naudojamas patalpų plotas sudaro 229,59 m²; atsakovas V. T. asmeniškai naudojasi pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo indeksu 2F3p, patalpa, žymima indeksu 1-2, turinčia 118,85 m² bendro ploto, patalpa, žymima indeksu 1-6, turinčia 121,48 m² bendro ploto, atsakovo naudojamų patalpų plotas–240,33 m².3) Nustatyti naudojimosi tvarką kiemo statiniais – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini) tvarką tokiu būdu, kad ieškovai bendrai naudosis 7/12 dalimis kiemo statinių – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini), o atsakovas V. T. naudosis 5/12 dalimis kiemo statinių - tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovai, atsakovas ir tretieji asmenys yra bendraturčiai žemės sklypo, kuriame stovi pastatas, po ½ dalį priklausantis ieškovams ir atsakovui. Ieškovai nori nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Žemės sklypo planas yra pasirašytas visų šalių. Palyginus kadastro duomenis ir pasirašytą atsakovo ir trečiųjų asmenų naudojimosi žemės sklypu planą, tvarka skiriasi, todėl būtina teismo sprendimu nustatyti konkrečią tvarką. Esminis ginčas yra kilęs dėl naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo, kadangi pastatas statytas seniai, jame išdėstytos patalpos tiksliai neatitinka šalims nuosavybės teise priklausančių dalių (plotų), todėl būtina paskirstyti jas kuo mažiau nukrypstant nuo registro duomenų.

Atsakovas V. T. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė:

1) padidinti jo dalį bendroje dalinėje nuosavybėje 121,48 m² plotu, pastate žymimame indeksu 2F3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio, adresu (duomenys neskelbtini);

2) nustatyti tokią bendrosios dalinės nuosavybės-pastato, indeksas 2F3p, patalpų naudojimosi tvarką: jam nustatyti naudotis patalpa, žymima indeksu 1-2, turinčia 118,85 m² ploto, patalpa, žymima indeksu 1-6, turinčia 121,48 m² ploto, ir patalpa, žymima indeksu 1-5, turinčia 36,17 m² ploto. Iš viso nustatyti jam teisę naudotis patalpomis, turinčiomis 276,50 m² (155,02 m2) bendro ploto. Ieškovams B. M., V. S., K. S., B. S. ir R. S. nustatyti teisę naudotis patalpa, žymima indeksu 1-3, turinčia 50,63 kv. m (77,62m²), patalpa, žymima indeksu 1-8, turinčia 34,50 m², ir patalpa, žymima indeksu 1-9, turinčia 40,82 m² ploto. Iš viso atsakovams nustatyti teisę naudotis patalpomis, turinčiomis 125,95 m² bendro ploto. O patalpa, žymima indeksu 1-7, turinčia 40,48 m², paskirti naudotis jam bendrai su ieškovais ir trečiaisiais asmenimis.

Nurodė, kad šiuo metu dalys yra pasikeitusios: jo turima dalis padidėjusi, o ieškovų – sumažėjusi dėl nugriuvimo. Jis savo dabar valdomas pastato dalis pirko iš J. ¼ dalį ir iš K. ¼ dalį, bendras plotas 332 m², pardavėjai jam nurodė vietoje, kokiomis patalpomis jis gali naudotis. Antruoju ir trečiuoju aukštu ieškovai nesinaudojo, jie priklauso jiems per pusę, laiptinė yra bendro naudojimo. Paaiškino, kad jis jokių rekonstrukcijų nedarė, priestatai buvo pristatyti pardavėjų, jam pirkimo metu buvo pasakyta, kad jam priklauso didesnė dalis pastato, už didesnę dalį jis ir mokėjo. K. ir J. jam perleido didesnę dalį pastato, tarp jų jau buvo nusistovėjusi valdymo tvarka. Registrų dokumentuose dabar nurodyti duomenys atitinka pastato duomenis. 1998 m. inventorinėje byloje yra užfiksuotas 442,93 m² bendras pastato plotas, kuris, savininkams esant neatsidalijusiems, padidėjo visiems ir tokie duomenys buvo įregistruoti Registrų centre. Dar paaiškino, kad į antrą aukštą jis patenka iš K. sandėlio, o toliau reikia eiti per patalpą, indeksu 1-7, kurią ieškovai dabar prašo pripažinti vien jų nuosavybe, todėl jis negali sutikti su tokia tvarka, nes nebeturės priėjimo prie savo nuosavybės. Nurodė, kad jis naudojasi 1-2 patalpa, o ieškovai 1-3, trečiu aukštu jis nesinaudoja ir į jį nepretenduoja.

Šalies argumentai

Ieškovai apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-12-02 sprendimo dalį – „iš dalies patenkinti ieškovų B. M., V. S., K. S., B. S., R. S., reikalavimą bei atsakovo V. T., reikalavimą ir nustatyti tokią naudojimosi pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo 2F3p, turinčio 469,92 m² bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: 1) ieškovams bendrai naudotis paskirti šio pastato patalpą žymimą indeksu 1-3, turinčią 77,6 m² bendro ploto, patalpą žymimą indeksu 1-5, turinčią 36,17 m bendro ploto, patalpą, žymimą indeksu 1-8, turinčią 34.50 m² bendro ploto, patalpą žymimą indeksu 1-9, turinčią 40,82 m² bendro ploto, iš viso ieškovams bendrai naudotis paskirti bendro 189,11 m ploto patalpas; 2)atsakovui V. T. asmeniškai naudotis paskirti šio pastato patalpą indeksu 1-2 turinčią 118,85 m² bendro ploto, ir patalpą indeksu 1-6, turinčią 121,48 m² bendro ploto, iš viso atsakovui asmeniškai naudotis paskiriant 240,33 m² ploto patalpas; 3) ieškovams bendrai su atsakovu paskirti naudotis šio pastato patalpa, žymimą indeksu 1-7 turinčia 40,48 m bendro ploto“ ir šią dalį išdėstyti taip: nustatyti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo 2F3p, turinčio 469,92 m bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: ieškovai B. M., V. S., K. S., B. S., R. S. bendrai naudojasi pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo indeksu 2F3p, patalpa, žymima indeksu 1-3, turinčia 77,62 m² bendro ploto, patalpa, žymima indeksu 1-5, turinčia 36,17 m² bendro ploto, patalpa, žymima indeksu 1-7, turinčia 40,48 m² bendro ploto, patalpa, žymima indeksu 1-8, turinčia 34,50 m² bendro ploto, patalpa, žymima indeksu 1-9, turinčia 40,82 m² bendro ploto, iš viso ieškovams tenka pastato dalis, kurios plotas sudaro 229,59 m², ieškovams tenkančios nuosavybės dalys sudaro 49/100, atsakovui V. T. asmeniškai skiriama naudotis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo indeksu 2F3p, patalpa, žymima indeksu 1-2, turinti 118,85 m² bendro ploto, patalpa, žymima indeksu 1-6, turinti 121,48 m² bendro ploto, atsakovui tenka pastato dalis, kuri sudaro 240,33 kv. m, atsakovui tenkanti pastato nuosavybės dalis sudaro 51/100. Nurodė, kad pagal ieškovų siūlomą naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, ieškovų naudojamas patalpų plotas sudaro 229,59 m², nors pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nuosavybės dalis ieškovams turėtų priklausyti 234,96 m ploto patalpų, t. y. ieškovams tenka 5,37 kv. m ploto patalpų mažiau atsakovo naudai. Atsakovui priklauso 2/4 dalys arba pusė pastato, pastato bendras plotas 469,93 m², patalpų, kurios tenka atsakovui plotas – 240,33 m², nors pagal nuosavybės dalis atsakovui priklausytų 234,96 m² ploto patalpos, t. y. jam tenka 5,37 m² ploto daugiau nei priklausytų pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis. Ieškovai naudojimosi pastatu tvarką siūlo pagal faktiškai nusistovėjusią ir esamą patalpų naudojimosi tvarką, t. y, pastatas–sandėlis pertvaromis yra padalytas į vidines patalpas, šias pertvaras keisti, griauti ir perstatinėti būtų sunku, nes reikalautų didelių rekonstrukcijų ir finansinių lėšų, todėl ieškovai sutinka, kad nustatant naudojimosi pastatu tvarką, jiems tektų naudotis 5,37 m ploto mažiau patalpų ir jokių piniginių kompensacijų iš atsakovo ieškovai nereikalauja. Nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovų pasiūlymą, ieškovams tenkančią pastato nuosavybės dalis sudaro 49/100 pastato dalys, atsakovui V. T. priklausanti pastato dalis sudaro 51/100.

Nurodė, kad šioje byloje vyksta ginčas dėl patalpos, žymimos indeksu 1-7 turinčios 40,48 m² bendro ploto, kuria pirmosios instancijos teismas paliko abiem bendraturčiams naudotis bendrai. Ieškovai, reikšdami ieškinį, sutiko tik su nežymiu nukrypimu nuo nuosavybės lygių dalių principo, tačiau teismo sprendimu ieškovams tenka žymiai mažesnė nuosavybės dalis, negu jiems priklauso pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis. Paaiškina, kad ginčo patalpa nėra pereinamo pobūdžio, vien metalinių laiptų buvimas patekimui į patalpą 1-6 dar nereiškia, kad visa patalpa turi būti bendro naudojimo. Teismo išvada, kad patalpa jau buvo naudojama kaip laiptinė, yra visiškai nepagrįsta, neparemta nei faktinėmis bylos aplinkybės, nei įrodymais. Teismas nesvarstė kitų alternatyvių šios problemos išsprendimo būdų. Nurodo, kad niekas nekliudo nustatyti, kad patalpa 1-7 būtų palikta jiems nuosavybės teise, įpareigojant ieškovus suteikti atsakovui galimybę patekti į jam nuosavybės teise priklausančią patalpą 1-6 per laiptus, esančius patalpoje 1-7, arba įpareigojant patį atsakovą pasirūpinti laiptų įrengimu. Teismo sprendime nėra nurodytos kiekvienam iš bendraturčių tenkančios pastato nuosavybės dalys po naudojimosi tvarkos nustatymo, tai gali sudaryti kliūčių bendraturčiams šį teismo sprendimą registruojant Nekilnojamojo turto registre. Ieškovai nurodo, kad nė vienas teisės aktas ar įstatymas juos neįpareigoja atsakovui įrenginėti laiptų už jų lėšas. Pirkdamas pastato dalį, atsakovas šią dalį buvo apžiūrėjęs ir turėjo žinoti, kad jam gali būti reikalinga įsirengti patekimą į patalpą l-6 arba susitarti su ieškovais dėl patekimo į patalpą 1-6 iš ieškovams tenkančių patalpų, atitinkamai kompensuojant ieškovams jiems tenkančius suvaržymus. Ieškovai pastato nestatė, pastato vidaus patalpų neprojektavo, todėl teismo prielaidos apie tai, kaip pastatą būtų galima racionaliau suprojektuoti, nėra pagrindas ieškovams skirti mažesnę pastato dalį, nei jiems yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Atsakovas apeliacinius skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismo sprendimas niekuo nepagrįstas ir prieštaraujantis pateiktiems įrodymams. Ginčo patalpos yra atskirtos atskiru numeriu ir nėra susietos su ieškovų dalimi, todėl jas buvo galima priskirti atsakovui, kadangi jis jomis naudojasi ir teisme tai pripažino ieškovai, kad neturi jokių pretenzijų į padidintą turtą. Įsigijus pastatą burtų traukimo būdu, buvo nustatyta naudojimosi tvarka, kuria naudojamasi iki šiol ir kiekvienas savo dalyje darė kiekvienai šaliai naudingas pertvarkas ir niekas niekam nereiškė jokių pretenzijų. Ieškovai savo dalyje vienas patalpas nugriovė, taip sumažindami ne tik savo, bet ir bendros dalinės nuosavybės turtą ir be raštiško sutikimo, o atsakovas savo dalyje padidino patalpas, tokiu būdu, atsakovo nuomone, jis turi teisę į padidinto turto dalį. Taip pat minėtu teismo sprendimu nebuvo išspręstas ir trečiojo asmens R. K. patekimo į jam priklausančių trečiame aukšte patalpų klausimas ir pačių ieškovų patekimo į antro aukšto patalpas klausimas, nes norėdami patekti į antrą aukštą ieškovai naudojasi R. K. nuosavybei priklausančiomis patalpomis–laiptine, kadangi nuo seno nustatyta naudojimosi tvarka tiek ieškovai, tiek trečiasis asmuo naudojosi minėtomis patalpomis. Ieškovai teismo metu siūlė atsakovui pasilikti antro aukšto pastatytas patalpas, kadangi jie neprisidėjo prie statybų, bet teismas visai neatsižvelgė į abiejų šalių norus bei pageidavimus, nes atmetė priešieškinio reikalavimą. Kadangi pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl priimtas sprendimas turi būti panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.