Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-85-460/2010

Teisėja Jolanta Gailevičienė Procesinio sprendimo kategorija

75.4.1.;128.16.1.; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2010 m. vasario 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant ieškovei U. P., jos atstovui advokatui Aivarui Surbliui, atsakovui L. P., trečiojo asmens AB „Swedbank“ atstovui R. B., viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens AB „Swedbank“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-1220-777/2009 pagal ieškovės U. P. ieškinį atsakovui L. P., tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai, AB „Swedbank“ dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos bei išlaikymo nustatymo, turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Patvirtino U. P. (V.) ir L. P. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal ją:

1. Šalys pareiškė, kad santuokos metu įgytą nekilnojamąjį bei privalomą registruoti kilnojamąjį turtą pasidalija taip:

1.1. U. P. (V.) asmeninės nuosavybės teise tenka ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei 995/2157 dalys 21,57 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini);

1.2. L. P. asmeninės nuosavybės teise tenka ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei 995/2157 dalys 21,57 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), bei 1500/3000 dalių 0,3000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei 500/1000 dalių ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei automobilis „Peugeot 405“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Šalys (bylos nagrinėjimo metu) pareiškė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra L. P. asmeninė nuosavybė, todėl nedalytinas.

3. Šalys pareiškė, kad kitą kilnojamąjį turtą pasidalijo abipusiu susitarimu ir dėl jo ateityje jokių pretenzijų vienas kitam neturės.

4. Dukters I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su jos motina U. P. (V.).

5. Nustačius šalių asmeninę nuosavybę pagal 1.1. ir 1.2. punktus, L. P. sutinka, kad jo dukters I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui I. P. atitenka nekilnojamasis turtas, t. y. ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei 995/2157 dalys 21,57 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kurie pripažinti L. P. asmenine nuosavybe, U. P. (V.) įsipareigoja išmokėti L. P. kompensaciją – 10000 Lt per penkerius metus, t. y. iki 2014 m. birželio 1 d.

6. Šalys pareiškė, jog ginčo tarp jų dėl L. P. bendravimo su dukra I. P. nėra, L. P. bendraus su ja pagal pageidavimą.

7. Po santuokos nutraukimo prievolė kreditoriui AB bankas „Hansabankas“ pagal 2003-03-27 kredito sutartį Nr.03-007773-FA paliekama nepakeista, t. y. kreditą privalo grąžinti U. P. ir L. P..

8. Šalys susitarė, kad po santuokos nutraukimo vienas iš kito išlaikymo nereikalauja.

9. Šalys susitarė, kad vienas iš kito bylinėjimosi išlaidų atlyginti nereikalauja.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliantas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-01 sprendimo dalį, kurioje buvo patvirtintas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punktas: „Nustačius šalių asmeninę nuosavybę pagal 1.1. ir 1.2. punktus, L. P. sutinka, kad iš jo dukters I. P., a. k (duomenys neskelbtini) išlaikymui I. P. atitenka nekilnojamasis turtas, t. y. 1/2 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)“, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad nutraukus santuoką ½ dalis bankui įkeisto turto atiteko nepilnametei I. P., tuo buvo pažeisti kreditoriaus interesai bei sutuoktiniams nevykdant prisiimtų įsipareigojimų galimybė skolą išieškoti iš ½ dalies įkeisto turto. Taip pat nepagrįstai nurodo, kad vadovaujantis CK 3.118 straipsniu, sutuoktiniai negali išspręsti tarpusavio kompensacinių klausimų, kol nepasibaigia jų prievoliniai santykiai su kreditoriais.

Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Solidariosios prievolės atsiradimo pagrindai, esant pasyviajam prievolės daugetui, nustatyti CK 6.6 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią solidarioji skolininkų prievolė gali atsirasti arba pagal įstatymą, arba šalių susitarimą, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Solidarioji skolininkų prievolė tarnauja kreditoriaus teisių apsaugai ir kartu varžo skolininkų teises. Byloje nustatyta, kad tarp banko ir U. P. 2003-03-27 pasirašyta kredito sutartis Nr. 03-007773-FA ir tarp banko ir L. P. – laidavimo sutartis Nr. 03-007773-LA1, pagal kurią laiduotojas įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu, jei kredito gavėja tinkamai neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį. Paėmus iš banko kreditą pirktas ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris ir buvo įkeistas bankui (t. 1, b. l. 32–33). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas priklauso U. P. ir L. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise (t. 1, b. l. 14–15). Vertinant ieškovės ir atsakovo ketinimus sudarant kreditavimo ir laidavimo sutartis matyti, kad iš esmės jų valia buvo tokia pat, t. y. bendra – gauti kreditus, už kuriuos jie galėtų kaip sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigyti gyvenamąją patalpą ir ją susitvarkyti taip, kad galėtų tinkamai joje gyventi, t. y. ją pagerinti. Taigi, pasirašydamos sutartinius dokumentus (tiek kreditavimo, tiek laidavimo sutartis), šalys išreiškė bendrą vieną ir tą patį norą, todėl laikytina, kad jie abu bendrai vienos iš sutarties šalių pusėje (kredito gavėjo pusėje) sudarė kreditavimo sutartį ir tapo kredito davėjo bendraskoliais pagal iš nurodytų sutarčių atsiradusią prievolę grąžinti kreditus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovui ir atsakovui pavyko susitarti taikiai nutraukti santuoką, todėl bylos nagrinėjimo metu, pateikus prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu, byla toliau buvo nagrinėjama ypatingąja teisena, tad remiantis LR CK 3.116 straipsnio 2 dalimi – CK VIII skyriaus (3.116–3.129 str.) normos netaikomos, jeigu yra sutuoktinių sutartis dėl bendro turto padalijimo. Kai santuoka nutraukiama, sutuoktinių turtas pagal CK 3.59 str. turi būti padalijamas, tačiau sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (solidariosios prievolės subjektai) CK 3.109, 6.6, 6.8 straipsnių prasme, išskyrus kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (CK 6.116 straipsnio 1 dalis). Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), todėl bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis).

Priimdamas sprendimą santuokos nutraukimo byloje teismas turi garantuoti ir sutuoktinių, ir kreditorių interesus, kurie ir vieni, ir kiti viešojo intereso atžvilgiu yra prioritetiškai saugotini. Kai šie interesai nesutampa, jų apsauga negali būti priešpastatoma, ji turi būti proporcinga. Proporcingumas pasiekiamas, kai taikomas toks teisinių santykių reguliavimas, kuris neužkirstų kelio apginti kitus teisėtus interesus, ir konkrečiu atveju būtų labiausiai socialiai pagrįstas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditoriui AB bankas „Hansabankas“ pagal 2003-03-27 kredito sutartį Nr.03-007773-FA paliekama nepakeista, t. y. kreditą privalo grąžinti U. P. ir L. P.. Civilinės bylos nagrinėjimo metu apeliantas su tokiu sprendimu sutiko bei 2009-05-27 banko atsiliepime Nr. SR-19206 nurodė, jog sutinka, kad ieškovė ir atsakovas liks solidariai atsakingi bankui visu savo turtu, jeigu šalys pagal 2003-03-27 kredito sutartį Nr. 03-00773-FA tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių. Kaip minėta, santuokos nutraukimas įstatymuose nenustatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių – solidariųjų skolininkų pagal sutartį – pareigai atsakyti kreditoriams pagal solidariąją prievolę (pagrindinę). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atmestinas apelianto teiginys, jog teismo sprendimu pažeisti kreditoriaus interesai bei atimama galimybė, sutuoktiniams nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, išieškoti skolą iš ½ dalies įkeisto turto, kuris priklauso nepilnamečiam vaikui. CK 4.171straipsnio 9 dalyje numatyta, kad daikto įkeitimas netrukdo perleisti jo kito asmens nuosavybėn bei perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybėn kitam asmeniui hipoteka seka paskui daiktą. Kadangi nepilnametis vaikas įgijo jau įkeistą, apsunkintą hipoteka daiktą, tai reiškia, kad ieškovei bei atsakovui nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, kreditorius galės išieškoti skolą iš įkeisto turto.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad trečiajam asmeniui nebuvo įteikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dėl to bankas neturėjo galimybės dėl šio dokumento išreikšti savo pozicijos. Apie teismo posėdį, vyksiantį 2009-06-01, trečiasis asmuo AB „Swedbank“ buvo informuotas 2009-05-04 teismo posėdžio metu i (t. 2, b. l. 8). Į 2009-06-01 teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (t. 2, b. l. 24). Konstatuotina, kad apie teismo posėdį trečiajam asmeniui pranešta tinkamai, bei teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principais, pagrįstai priėmė sprendimą, kuris nepažeidžia nei sutuoktinių, nei jų nepilnamečio vaiko, nei kreditoriaus AB „Swedbank“ interesų. Dėl to nėra pagrindo šią civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.