Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Eulira“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eulira“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Inspekcija) 2020 m. spalio 29 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 13885 (toliau – Nutarimas).

Pareiškėjos teigimu, Inspekcijos Vilniaus skyriaus inspektoriai 2020 m. birželio 5 d. atliko nelegalaus darbo ar nedeklaruoto darbo kontrolės planinį patikrinimą ir konstatavo, kad UAB „Eulira“, pažeisdama Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, pavėluotai pranešė apie apdraustųjų asmenų H. S., K. J., L. A., S. S., S. Y., Z. S., Z. A., Z. Y., Z. V., Z. V., S. V., S. V., S. S. valstybinio socialinio draudimo pradžią ir Nutarimu paskyrė pareiškėjai 12 152 Eur baudą už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą.

Teigia, kad tuo pačiu Inspekcija konstatavo, jog tarp S. S. pagal įgaliojimą vadovaujamos bendrovės ir dirbančių darbuotojų yra darbo sutarties požymių, todėl surašė jam administracinio nusižengimo protokolą dėl nelegalaus darbo. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2020 m. lapkričio 5 d. išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A5-3069-l 133/2020, nustatė kad, S. S., būdamas UAB „Eulira“ direktoriaus įgaliotu asmeniu, leido įmonėje dirbti Y. T., teisės aktų nustatyta tvarka nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio fondo valdybai (toliau – VSDFV), mažiausiai prieš dieną iki darbo pradžios, leido įmonėje dirbti H. S., K. J., L. A., S. S., S. Y., Z. S., Z. A., Z. Y., Z. V., Z. V., S. V., S. V. sudarius darbo sutartis, bet nustatyta tvarka nepranešus VSDFV mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, taip pat Inspekcijai ir Užimtumo tarnybai nepateikė pranešimų apie UAB „Eulira“ įdarbintus aukščiau paminėtus užsieniečius. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarimu pripažino S. S. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskyrė jam vieno tūkstančio eurų baudą.

Vadovaujasi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 4 dalies 3 punkto, 5 dalies 4 punkto ir 7 dalies nuostatomis ir teigia, kad Užimtumo įstatyme įtvirtinta išimtis, pagal kurią jeigu padaryta veika užtraukė atsakomybę fiziniam ar juridiniam asmeniui, bauda negali būti skiriama. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 19 d. 1 000 Eur dydžio baudą UAB „Eulira“ direktoriaus įgaliotam asmeniui S. S. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, mano, kad už tos pačios darbdavio pareigos neįvykdymą negali nebūtų skirtos dvi baudos, t. y. negalėjo bauda būti skiriama ir pareiškėjai.

Atkreipia dėmesį į tai, kad aktyviais UAB „Eulira“ atstovų veiksmais teisės pažeidimas truko trumpai ir buvo labai operatyviai nutrauktas, kai įmonės įgaliotas atstovas sužinojo apie teisės pažeidimą. Inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius ir Vilniaus miesto apylinkės teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad UAB „Eulira“ dirba net 13 darbuotojų iš užsienio ir, kad pagal Apskaitos paslaugų sutartį Nr. 2020/04/30 už įdarbintų darbuotojų dokumentu įforminimą bei duomenų ir SD-1 formos perdavimą buvo atsakinga uždaroji akcinė bendrovė „Finansų valdymo grupė”. Be to, anksčiau UAB „Eulira“ dėl darbuotojų įdarbinimo nebuvo bausta. Mano, kad neinformavimas apie darbuotojų darbo pradžią turi būti vertinamas kaip atsitiktinio pobūdžio klaida, o ne sistemingas pareiškėjo elgesys siekiant nukelti darbuotojo pradžią ir išvengti mokėtinų mokesčių.

Atsakovė atsiliepime nurodo su pareiškėjos skundu nesutinkanti ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad Inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius atlikto patikrinimo metu nustatė, jog UAB „Eulira“, nesudarydama rašytinės darbo sutarties su Y. T. ir nepadarydama privalomųjų pranešimų apie šio darbuotojo įdarbinimą, taip pat ne laiku padarydama privalomuosius pranešimus apie kitų darbuotojų socialinio draudimo pradžią ir nepadarydama pranešimų apie šiuos Lietuvoje dirbančius užsieniečius pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto nuostatas ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 1(1) punkto, 62 straipsnio 7 punkto bei Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 patvirtinto Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo 7 punkto nuostatas.

Pažymi, kad nelegalaus darbo faktas ir teisės aktų pažeidimai yra įrodyti Inspekcijos 2020 m. spalio 5 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. 1090-0280, Inspekcijos 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarime Nr. NUĮPBJ13866 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarime Nr. A5-3069-1133/2020. Pareiškėja skunde neneigia nelegalaus darbo fakto, tačiau mano, kad, siekdama sumažinti atsakomybę, nurodo, jog pagal paslaugų sutartį už tinkamą dokumentų įforminimą atsakinga UAB „Finansų valdymo grupė“.

Teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalis būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. A5.-3069-1133/2020 nustatė, kad padaryti aukščiau išvardinti priešingi teisei veiksmai, kurie laikytini nelegaliu darbu pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ir šis nutarimas yra įsiteisėjęs.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo protokolas ir nutarimas buvo surašytas juridiniam asmeniui UAB ,,Eulira“. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo IV skyriuje yra numatyta juridinių asmenų atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą – nelegalų darbą. Juridiniam asmeniui už nelegalų darbą yra numatyta atsakomybė, finansinė sankcija juridiniam asmeniui, o ne kaip ANK numatytam subjektui. ANK nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas.

Pažymi, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte už nelegalų darbą yra numatyta galimybė bausti darbdavį kaip juridinį asmenį, kuris nešalina fizinio asmens, atsakingo už tinkamą darbo sutartis reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą, administracinės atsakomybės, kadangi šis pažeidimas padaromas konkretaus fizinio asmens sąmoningais ir aktyviais veiksmais arba dėl aplaidaus neveikimo. Patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytinas dvigubu nubaudimu. Vienu atveju, finansinė sankcija mokama iš juridinio asmens turto, kitu (ANK) atveju bauda - iš konkretaus fizinio asmens turto t. y. vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju - finansinę sankciją gavęs subjektas t. y. juridinis asmuo. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje numatyta išimtis yra tiems atvejams, kai darbdavys yra fizinis asmuo ir yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, tuomet taikyti Užimtumo įstatymo yra negalima, nes būtų pažeistas draudimo bausti du kartus už tą patį (lot. non bis in idem) principas. Todėl mano, kad Nutarimas turi būti paliktas galioti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilęs ginčas dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjai paskirta ekonominė sankcija už pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Inspekcija atliko pareiškėjos patikrinimą ir nustatė, kad pareiškėja, nesudarius rašytinės darbo sutarties ir apie Y. T. įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdama valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino, ir leido adresu (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 5 d. Y. T. vykdyti armatūros rišimo darbus sukuriant UAB „Eulira“ naudą, taip pat sudarius rašytines darbo sutartis, bet apie įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdama valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino S. H., V. S., V. S., Y. S., S. S., V. Z., S. Z., Y. Z., V. Z. tokiu būdu savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Tuo pačiu Inspekcija konstatavo, kad pareiškėja nepateikė pranešimų apie dirbančius įmonėje H. S., K. J., L. A., S. S., S. Y., Z. S., Z. A., Z. Y., Z. V., Z. V., S. V., S. V., S. S., Y. T., pažeisdama Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 1(1) punktą, 62 straipsnio 7 punktą bei Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 patvirtinto Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo 7 punkto nuostatas, tokiu būdu savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Iš pateikto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-3069-1133/2020 matyti, kad jame konstatuota, jog pareiškėjos vadovo įgaliotas asmuo buvo S. S., kuris veikė įmonės UAB „Eulira“ vardu, nes jis turėjo galiojantį įgaliojimą, buvo atsakingas už įmonėje dirbančių asmenų įdarbinimą bei duomenų apie juos teikimą įstatymų nustatyta tvarka. Šiame nutarime Vilniaus miesto apylinkės teismas tuo pačiu konstatavo, kad UAB „Eulira“ dirbo Y. T., su kuriuo nebuvo sudaryta darbo sutartis bei apie jo įdarbinimą nustatyta tvarka nepranešta VSDFV bei įmonėje buvo įdarbinti S. H., V. S., V. S., Y. S., V. Z., S. Z., Y. Z., V. Z., su kuriais buvo sudarytos darbo sutartys ir kurias pasirašė S. S., tačiau apie jų įdarbinimą VSDFV buvo pranešta ne pagal nustatytą tvarką, t. y. kai šie jau buvo pradėję dirbti, nors tai turėjo būti padaryta likus ne mažiau kaip 1 darbo dienai iki jų darbo pradžios.

Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad S. S. nepateikė LDU formos per EDAS sistemą apie dirbančius užsieniečius S. H., J. K., A. L., S. S., Y. S., S. Z., A. Z., Y. Z., V. Z., V. Z., V. S., V. S., Y. T. ne vėliau kaip jų įdarbinimo dieną, nors pagal nustatytą tvarką turėjo tai padaryti. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad S. S. savo veiksmais nesilaikė Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 11 ir 7 dalis bei Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo 7 punkto nuostatas. Todėl S. S. pripažino kaltu padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskyrė jam vieno tūkstančio eurų baudą (b. l. 43-48).

Darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Pagal šio straipsnio 2 dalį apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai: darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (1 punktas); dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos (2 punktas). Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 (minimali bauda) iki 2 896 (maksimali bauda) eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 3 punkte už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pažeidimą. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Inspekcija.

Nelegalaus darbo faktas šiuo atveju nustatytas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-3069-1133/2020. Pareiškėja faktinių aplinkybių neginčija, tačiau vadovaujasi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalimi ir teigia, kad fizinis asmuo - pareiškėjos vadovo įgaliotas asmuo S. S. jau buvo nubaustas už ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pažeidimą, todėl mano, kad šiuo atveju turėtų būti taikoma Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta išimtis.

Teismas su pareiškėjos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje įtvirtintos nuostatos aiškinimu nesutinka ir sprendžia, kad juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens patraukimas atsakomybėn nelaikytinas dvigubu nubaudimu, kadangi vienu atveju baudą moka teisės aktus pažeidęs fizinis asmuo, kitu atveju - naudą gavęs subjektas – juridinis asmuo. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje numatyta išimtis taikytina tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo, kuriam skirta ANK 95 straipsnyje įtvirtinta administracinė nuobauda, arba kai darbdavys – juridinis asmuo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnyje nustatytą veiką. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad teisės pažeidimas truko trumpai ir jos atstovų aktyviais veiksmais buvo labai operatyviai nutrauktas nedaro Nutarimo neteisėtu. Iš Nutarimo teksto matyti, kad skiriant baudą už 14 nelegaliai dirbusių asmenų buvo įvertina aplinkybė, kad pažeidimas susijęs su netinkamu bendrovės darbo organizavimu, kad pareiškėjos įgaliotas atstovas gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, todėl skirta minimali 12 152 Eur piniginė bauda (868 Eur x 14).

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad UAB „Eulira“ dirba net 13 darbuotojų iš užsienio ir, kad pagal Apskaitos paslaugų sutartį Nr. 2020/04/30 už įdarbintų darbuotojų dokumentu įforminimą bei duomenų ir SD-1 formos perdavimą buvo atsakinga uždaroji akcinė bendrovė „Finansų valdymo grupė” nėra svarbios nagrinėjamuoju atveju. Visų pirma, skiriant sankciją Inspekcijai teisės aktais nėra įtvirtinta pareiga atsižvelgti nei į dirbančių darbuotojų skaičių, nei į jų gyvenamąją vietą ar kilmės valstybę. Tuo pačiu nėra svarbu tai, kam pareiškėja pavedė įforminti darbuotojų dokumentų tvarkymą ir duomenų VSDFV perdavimą, kadangi neginčytinai nustatyta, kad darbdavys šiuo atveju buvo būtent pareiškėja.

Aplinkybės, kad anksčiau pareiškėja nebuvo bausta už tokį patį pažeidimą ar kad nepranešimas apie darbuotojų darbo pradžią buvo padarytas dėl klaidos taip pat nėra svarbios nagrinėjamuoju atveju, kadangi tai negali būti pagrindas atleisti pareiškėja nuo atsakomybės. Tačiau, kaip minėta, buvo nustatytos lengvinančios aplinkybės, susijusios su pareiškėjos darbo organizavimo trūkumais ir skirta minimali Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte bei 5 dalies 3 punkte įtvirtinta sankcija.

Esant šioms aplinkybėms, Nutarimas laikytinas teisėtu, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Pareiškėjos skundas laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Eulira“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.