- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-03
- Bylos Nr.
- 2S-351-370/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. K., Jūreivių
- Kategorijos
- 116.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-351-370/2010
Teisėja J. Gailevičienė Procesinio sprendimo kategorija 116.10.3; 129.1;
2010 m. vasario 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens V. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-05 nutarties civilinėje byloje Nr. P2-12563-777/2009 pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo prašymą suinteresuotiems asmenims dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, suinteresuoti asmenys Jūreivių kredito unija, S. K., V. K., J. M. dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo. Prašė išaiškinti, ar antstolis gali vykdyti išieškojimą iš V. K. priklausančio 3 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), pagal 2008-01-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-1969-777/2007 dėl 73 811,91 Lt skolos išieškojimo iš S. K. išieškotojos Jūreivių kredito unijos naudai. Nurodė, kad antstolio žinioje yra 4 vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš skolininko S. K. išieškotojui Jūreivių kredito unijai, 1 vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo iš S. K. išieškotojui UAB „Hansa Lizingas“ ir 1 vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo iš V. K. išieškotojui UAB „Hansa Lizingas“. Nurodė, kad pagrindinė vykdomoji byla, kurioje yra atliekami vykdymo veiksmai, yra vykdomoji byla Nr.10/08/00698 dėl skolos išieškojimo iš skolininko S. K. išieškotojui Jūreivių kredito unijai. Nurodė, kad atliekant vykdymo veiksmus, buvo areštuotas skolininkui S. K. kartu su bendraturte V. K. turimas 3 kambarių butas. Tai, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, patvirtina ir išrašas iš Hipotekos registro, kuriame kaip bendraturčiai yra nurodyti S. K. ir V. K. Nurodytas turto arešto aktas bei kiti procesiniai dokumentai CPK nustatyta tvarka buvo įteikti S. K. ir V. K. S. K. nurodyto turto arešto akto neskundė, V. K. CPK 603 str. nustatyta tvarka ieškinio dėl arešto turtui panaikinimo nepateikė. Nurodė, kad prievolės bendrumą patvirtina ir tas faktas, kad S. K. ir V. K. kartu skolinosi pinigus iš Jūreivių kredito unijos (S. K. ir V. K. nurodomi kaip bendraturčiai hipotekos registre, S. K. ir V. K. parašai ant prašymo gauti paskolą). Nurodo, kad laikosi nuomonės, jog skolos išieškojimas iš skolininko S. K. išieškotojos Jūreivių kredito unijos naudai turėtų būti vykdomas iš V. K. priklausančio 3 kambarių buto, nes ji yra solidari skolininkė.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-11-05 nutartimi pareiškimą tenkino – išaiškino, kad 2008-01-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsakymu priteistos sumos išieškotinos iš bendro sutuoktinių S. K. ir V. K., o jo esant nepakankamai, išieškotina iš sutuoktiniams S. K. ir V. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Teismas nustatė, kad prievolė, dėl kurios nevykdymo priimtas teismo įsakymas, kilusi iš paskolinių santykių. Suinteresuotas asmuo S. K. su Jūreivių kredito unija 2007-05-18 yra sudarę paskolos sutartį, paskolos paskirtis – būsto remontas, šiai paskolai sudaryti suinteresuoto asmens sutuoktinė V. K. davė rašytinį sutikimą. V. K. neginčijo, jog pasirašė sutikimą, tačiau teigia, kad neskaitė, ką pasirašė, gautą paskolą jos sutuoktinis panaudojo įmonei, o ne būsto remontui. Teismas padarė išvadą, jog vien V. K. paaiškinimai, kad paskolos paskirtis buvo kita, prieštaringi, nenuoseklūs J. M. parodymai yra nepakankami paneigti byloje esantį rašytinį įrodymą, todėl konstatavo, jog sandoris sudarytas šeimos poreikiams tenkinti, atitiko abiejų sutuoktinių interesus, prievolė buvo bendroji, atsirado CK 3.109 str. 1 d. 5 p. nustatytu pagrindu. Tais atvejais, kai sutuoktinių kaip skolininkų pareiga yra solidarioji, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai (skolininkai), tiek bet kuris iš jų atskirai. Nagrinėjamos bylos atveju kreditorius prašė priteisti skolą tik iš vieno sutuoktinio, todėl teismo sprendimo dėl skolos priteisimo rezoliucinėje dalyje yra nurodytas tik vienas kreditorius, pasirinktas iš sutuoktinių, skolininkas (V. K. sutuoktinis), tačiau sprendimo vykdymo procese kreditorius pageidavo, kad prievolę įvykdytų abu solidarieji skolininkai. Pagal CK 3.113 straipsnį, jeigu kreditorių, kuriems abu sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimams visiškai patenkinti neužtenka bendro sutuoktinių turto, tai šie reikalavimai tenkinami iš asmeninio sutuoktinių turto. Todėl tuo atveju, kai sutuoktinių prievolė yra bendroji ir jai įvykdyti nepakanka bendro sutuoktinių turto, gali būti išieškoma ir iš kiekvieno iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. K. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-05 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – išaiškinti, kad pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-01-17 įsakymu priteistą sumą negali būti išieškoma iš V. K. asmeninio turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-01-17 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1969-777/2007 priteisdamas skolą iš S. K. nepasisakė nei dėl prievolės pobūdžio, t. y. ar ji asmeninė, bendra ar solidari. Apeliantė į minėtą bylą nebuvo įtraukta ir negalėjo apginti savo teisių ir teisėtų interesų – reikšti prieštaravimus, priešieškinį, ginčyti prievolės pobūdį, skųsti sprendimą apeliacine ir kasacine tvarka. Teismas nepagrįstai išaiškino, jog prievolė yra ne asmeninė, o bendra, kad paskolos teisinio santykio šalimi yra ne tik S. K., bet ir V. K., kad priteistą sumą galima išieškoti ne tik iš S. K., bet ir iš apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, t. y. teismas aiškindamas sprendimo vykdymo tvarką skundžiama nutartimi iš esmės priteisė iš apeliantės skolą, pakeitė teismo įsakymo turinį. Teismas nagrinėdamas antstolio prašymą turėjo aiškinti teismo įsakymo turinį, iš kurio akivaizdu, kad skola priteista iš apeliantės sutuoktinio, todėl nėra pagrindo išvadai, jog galima išieškoti ir iš apeliantės asmeninio turto. Teismas išėjo už pareikštų reikalavimų ir bylos nagrinėjimo ribų, aiškindamas sprendimo vykdymo tvarką pakeitė paties sprendimo turinį. Skundžiama teismo nutartis prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo analogiškose bylose suformuotai bylų praktikai. Taip pat pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl prievolės bendrumo ir solidarumo, netinkamai taikė materialinės teisės normas. S. K. ir Jūreivių kredito unijos paskolos sutartis buvo sudaryta ne šeimos poreikiams tenkinti, o S. K. asmeniniam verslui vystyti. Bankas išduodamas paskolą elgėsi neapdairiai, kartu su J. M. ir S. K. apgavo apeliantę dėl paskolos paskirties ir apgaule išgavo jos parašą. Teismo išaiškinimas suteikia antstoliui teisę apeliantės nepilnametį sūnų ir dukros mažametį sūnų palikti be pastogės.
Atsiliepimas
Atsiliepime antstolis Aleksandras Selezniovas prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantė nepateikė nė vieno teisinio argumento, kuriuo būtų ginčijamas paskolos suteikimo faktas, todėl jos teiginiai, kad ji buvo suklaidinta, galėtų būti reikšmingi tik tuo atveju, jei tarp sutuoktinių būtų nagrinėjamas ginčas dėl piniginių lėšų panaudojimo.
Suinteresuotas asmuo Jūreivių kredito unija prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad nors kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš S. K., vykdymo metu paaiškėjo, kad jis jokio turto ar pajamų neturi, todėl prievolė turi būti vykdoma iš solidaraus skolininko – jo sutuoktinės. Apeliantės teiginiai dėl paskolos paskirties yra nepagrįsti, priimdamas nutartį teismas vadovavosi rašytiniais įrodymais. Be to, sutuoktiniai yra solidariai atsakingi pagal solidariąsias prievoles net ir tais atvejais, kai nustatoma, jog vienas jų paimtą paskolą panaudojo ne šeimos reikmėms. Šiuo atveju prievolės pobūdžiui lemiamą reikšmę turi apeliantės rašytinis sutikimas paskolos sandoriui sudaryti. Byloje esantis antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad apeliantė ir jos bei dukros nepilnamečiai vaikai bute (duomenys neskelbtini), negyvena. Nepagrįsti apeliantės teiginiai dėl suklaidinimo, šio klausimo ji nekėlė pirmosios instancijos teisme, teismas nustatė, kad ji pati elgėsi neapdairiai. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad teismas peržengė antstolio reikalavimus ir pakeitė teismo sprendimo turinį. Prievolės pobūdžio nustatymas, taip pat galimybės išieškoti iš bendro sutuoktinių turto konstatavimas yra teismo prerogatyva. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad antstolio prašymu teismas turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien vykdymo tvarką.
Suinteresuotas asmuo S. K. prašo atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo, kad banko atstovai visada žinojo, kad paskola bus panaudota verslo vystymui. Patys banko atstovai patarinėjo, kaip geriau gauti paskolą, nes įmonė neturėjo turto, neturėjo, ką įkeisti, todėl įmonės vardu gauti paskolą buvo neįmanoma. Suinteresuotas asmuo sutuoktinei paaiškino, kad paskola yra imama įmonei, ji jokių įsipareigojimų ir atsakomybės neprisiima, banko darbuotojai šiuos žodžius patvirtino, todėl sutuoktinė pasirašė sutikimą.
J. M. atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Šioje byloje antstolis, remdamasis CPK 589 straipsniu, prašė teismo išaiškinti teismo įsakymo vykdymo tvarką, nurodant, ar galima antstoliui vykdyti skolos išieškojimą iš skolininko sutuoktinės asmeninio turto, tačiau neprašė išaiškinti teismo sprendimo CPK 278 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2009-07-03 nutartis byloje Nr. 3K-7-242/2009) konstatuota, kad abi teisės normos (tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, tiek 589 straipsnio 1 dalis) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų.
Prievolės atsiradimo pagrindas turi esminę reikšmę nustatant sutuoktinių prievoles ir jų dydį; tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai, nes tai atitinkamai nulemia išieškojimą iš skirtingo teisinio režimo turto – iš vieno sutuoktinio asmeninio turto, jo dalies bendrame turte ar bendro sutuoktinių turto, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, jog sandoris, kurio pagrindu iš apeliantės sutuoktinio teismo įsakymu buvo priteista skola, buvo sudarytas šeimos poreikiams tenkinti, atitiko abiejų sutuoktinių interesus, prievolė buvo bendroji, atsirado CK 3.109 str. 1 d. 5 p. nustatytu pagrindu ir pagal prievolę kreditoriui abu sutuoktiniai atsako solidariai. Su šia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka. Apeliantė, be savo paaiškinimų, nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti byloje surinktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius paskolos sandorio sudarymo aplinkybes ir CK 3.109 str. 2 dalyje įtvirtintą prievolės solidarumo prezumpciją. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su suinteresuotų asmenų Jūreivių kredito unijos ir antstolio atsiliepimuose nurodytu argumentu, jog aplinkybė, kad paskolos suma buvo panaudota ne pagal paskolos sutartyje nurodytą paskirtį, gali turėti įtakos tik sutuoktinių tarpusavio turtiniams santykiams ir nešalina atsakomybės kreditoriui.
Tuo atveju, kai sutuoktinių kaip skolininkų pareiga yra solidarioji, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai (skolininkai), tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6.6 str. 4 d.). Kreditoriui pasirinkus solidariąją prievolę reikalauti įvykdyti iš vieno sutuoktinio, akivaizdu, kad ir teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje skolininku bus nurodytas tik vienas, t. y. kreditoriaus pasirinktas sutuoktinis (skolininkas). Tačiau net ir esant solidariajai prievolei, jeigu jai įvykdyti nepakanka atsakovu buvusio sutuoktinio (skolininko) asmeninio arba (ir) bendro sutuoktinių turto, nesant teismo sprendimo, antstolis neturėtų įstatymų numatyto pagrindo paskirti išieškojimą iš kito sutuoktinio asmeninio turto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi (2008-01-07 nutartis byloje Nr. 3K-7-114/2008), kad jeigu sutuoktiniai kreditoriams atsako solidariai, išieškojimas iš asmeninio sutuoktinių turto (CK 3.113 str.) yra galimas tik tuo atveju, kai dėl sutuoktinio (skolininko) yra priimtas teismo sprendimas. Tik tada yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą, įgalinantį antstolį išieškojimą iš asmeninio sutuoktinio turto įvykdyti teisėtai. Išieškojimo iš asmeninio sutuoktinių turto pagal solidariąsias sutuoktinių prievoles praktikos vienodumo klausimu yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-12-23 nutartyje byloje Nr. 3K-3-567/2009.
Apeliantė argumentuoja, kad teismo sprendimu skola buvo priteista iš jos sutuoktinio, o ne jos, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pakeitė teismo įsakymo turinį, priteisė skolą iš jos, pažeisdamas jos teisę dalyvauti bylos nagrinėjime, nes ji nebuvo įtraukta į civilinės bylos dėl skolos priteisimo iš jos sutuoktinio nagrinėjimą, dėl to negalėjo išsakyti argumentų ir ginti savo teisių, o teismo sprendimu nuspręsta dėl jos teisių ir pareigų. Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies. Pagal CPK 266 straipsnį teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Tuo atveju, kai civilinė atsakomybė pagal prievolės prigimtį tenka abiem sutuoktiniams kaip solidariesiems skolininkams ir prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, tai teismo procese, susijusiame su šios prievolės išieškojimu, turi dalyvauti abu sutuoktiniai, į bylą turi būti traukiami bendraatsakiais tie asmenys, į kurių turtą pagal prievolės prigimtį gali būti nukreiptas išieškojimas (CPK 43 str. 1 d. 1 p., CK 3.109 str. 1 d.). Tačiau vieno iš sutuoktinių neįtraukimas į pirminį teismo procesą nesudaro pagrindo panaikinti teismo priimtą procesinį sprendimą, jei skolos išieškojimo iš sutuoktinių turto klausimas yra nagrinėjamas vykdymo proceso metu teisme, kur dalyvauja visi suinteresuoti asmenys. Toks teisės aiškinimas pateikiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtose nutartyse (2007-12-29 byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2009-07-036 Nr. 3K-7-242/2009). Pirmosios instancijos teisme procesas vyko žodine tvarka, kurio metu apeliantė buvo išklausyta, teikė įrodymus bei naudojosi visomis procesinėmis teisėmis, suteikiančiomis galimybę ginti savo teises bei įstatymo saugomus interesus. Taigi klausimas dėl sutuoktinių prievolės pobūdžio teismo išspręstas. Prie vykdytinų dokumentų pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles yra priskiriami ne tik teismo sprendimai, bet ir nutartys civilinėse bylose (CPK 584 str. 1 d. 1 p.). Kai klausimas dėl sutuoktinių prievolės pobūdžio nustatymo bei išieškojimo nukreipimo į atitinkamo teisinio režimo turtą išspręstas teismo procesiniu dokumentu – nutartimi, teismo procese dalyvaujant suinteresuotiems asmenims, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo pažeista asmens teisė į teismą.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.