Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-317-533-2011

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-05-02
Bylos Nr.: 1A-317-533-2011
Teisminio proceso Nr.: 1-05-1-08031-2009-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Viktoras Dovidaitis (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Jūratė Damanskienė
Nuteistasis: R. P.

Kategorijos

2.4.2Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos (BPK 320 str.)

Pranešėjas Viktoras Dovidaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-317/11

Teisėjas Vaclavas Karšulis Teisminio proceso Nr. 1-05-1-08031-2009-0

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Dovidaičio, teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Jūratės Damanskienės,

sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Astrauskui,gynėjui adv. Sigitui Gedvilai,nuteistajam R. P.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu padarius penkis epizodus nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d., ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi neteisėtai priimant pinigus iš K. F.) teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimu 1 (vieneriems) metams; pagal BK 228 str. 2 d. (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi neteisėtai priimant pinigus iš D. F.) teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimu 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui; pagal BK 228 str. 2 d. (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi neteisėtai priimant pinigus iš M. K.) teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams; pagal BK 228 str. 2 d. (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi neteisėtai priimant pinigus iš J. F. W.) teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams; pagal BK 228 str. 2 d. (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi neteisėtai priimant pinigus iš A. U.) teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė R. P. paskirta teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Iš R. P. konfiskuoti nusikalstamu būdu gauti pinigai – 40,46 litų.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardoje sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-06-30 apie 20.33 val., grubiai pažeisdamas 2000-10-10 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių iš V. S. individualiosios įmonės vairuotojo K. F. neteisėtai priėmė 50 Rusijos Federacijos rublius, kas pagal Lietuvos banko 2008-06-30 valiutų kursą 100 Rusijos Federacijos rublių – 9,35 lito, sudaro 4,675 lito, įdėtus į Rusijos Federacijos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė R. P., įvažiavus į Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) sienos perėjimo punktą kartu su automobilio MAN 95, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos dokumentais bei vežamo krovinio dokumentus, pažeisdamas 2007 m. sausio 2 d. VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. TE-8 patvirtintų pareigybės aprašymo 4.1, 5.3, 8 punktus, tai yra neužtikrino Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jo apsaugos įstatymo, bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, vykdymo, netinkamai vykdė sargybų funkcijas, 2007-02-23 Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-90 patvirtintos (duomenys neskelbtini) sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje numatytus reikalavimus, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Neteisėtai priėmus pinigus, taip pat nustatyta tvarka neatlikus tinkamo automobilio bei priekabos patikrinimo didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tai yra piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, t.y. R. P. nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d., padarymą.

R. P. taip pat nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardoje sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu (duomenys neskelbtini) sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-06-30 apie 20.35 val., grubiai pažeisdamas 2000-10-10 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių iš akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) vairuotojo D. F. neteisėtai priėmė 200 Rusijos Federacijos rublius, kas pagal Lietuvos banko 2008-06-30 valiutų kursą 100 Rusijos Federacijos rublių – 9,35 lito, sudaro 18 lt. 70 cnt., įdėtus į Rusijos Federacijos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė R. P., įvažiavus į Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) sienos perėjimo punktą kartu su automobilio Mercedes Benz 815, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos dokumentais bei vežamo krovinio registracijos dokumentus, pažeisdamas 2007 m. sausio 2 d. VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. TE-8 patvirtintų pareigybės aprašymo 4.1, 5.3, 8 punktus, tai yra neužtikrino Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jo apsaugos įstatymo, bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, vykdymo, netinkamai vykdė sargybų funkcijas, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, 2007-02-23 Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-90 patvirtintos (duomenys neskelbtini) sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje numatytus reikalavimus. Neteisėtai priėmus pinigus, taip pat nustatyta tvarka neatlikus automobilio bei priekabos patikrinimo didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tai yra piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, t.y. R. P. nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d., padarymą.

R. P. taip pat nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardoje sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu (duomenys neskelbtini) sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-08-19 apie 20.15 val., pažeisdamas 2000-10-10 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) vairuotojo M. K. neteisėtai priėmė 10 litų, įdėtus į Baltarusijos Respublikos piliečio pasą AB (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė R. P., įvažiavus į Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) sienos perėjimo punktą kartu su automobilio Volvo FH, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos dokumentais bei vežamo krovinio registracijos dokumentus, pažeisdamas 2008 m. birželio 30 d. VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-345 patvirtintų pareigybės aprašymo 5, 8 punktus, tai yra neužtikrino valstybės sienos apsaugos ir neliečiamumo, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jo apsaugos įstatymo, bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, vykdymo, netinkamai vykdė sargybų funkcijas, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, 2007-02-23 Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-90 patvirtintos (duomenys neskelbtini) sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje numatytus reikalavimus. Neteisėtai priėmus pinigus, taip pat nustatyta tvarka neatlikus automobilio bei priekabos patikrinimo didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tai yra piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, t.y. R. P. nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d., padarymą.

R. P. taip pat nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardoje sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu (duomenys neskelbtini) sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-08-19 apie 20.45 val., pažeisdamas 2000-10-10 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių iš transporto firmos (duomenys neskelbtini) vairuotojo J. F. W. neteisėtai priėmė 1 JAV dolerį, kas pagal Lietuvos banko 2008-08-19 valiutų kursą 1 JAV doleris – 2,30 lito, sudaro 2 lt. 30 cnt., įdėtus į Lenkijos Respublikos piliečio pasą AT (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė R. P., įvažiavus į Lietuvos Respublikos Lavoriškių sienos perėjimo punktą kartu su automobilio Volvo FH 12A1T, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos dokumentais bei vežamo krovinio registracijos dokumentus, pažeisdamas 2008 m. birželio 30 d. VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-345 patvirtintų pareigybės aprašymo 5, 8 punktus, tai yra neužtikrino valstybės sienos apsaugos ir neliečiamumo, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jo apsaugos įstatymo, bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, vykdymo, netinkamai vykdė sargybų funkcijas, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, 2007-02-23 Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-90 patvirtintos (duomenys neskelbtini) sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje numatytus reikalavimus. Neteisėtai priėmus pinigus, taip pat nustatyta tvarka neatlikus automobilio bei priekabos patikrinimo didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tai yra piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, t.y. R. P. nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d., padarymą.

Be to, R. P. nuteistas ir už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardoje sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu (duomenys neskelbtini) sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-08-20 apie 06.00 val., pažeisdamas 2000-10-10 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių iš akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. U. neteisėtai priėmė 50 Rusijos Federacijos rublius, kas pagal Lietuvos banko 2008-08-20 valiutų kursą 100 Rusijos Federacijos rublių – 9,59 lito, sudaro 4,795 lito, įdėtus į Rusijos Federacijos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė R. P., įvažiavus į Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) sienos perėjimo punktą kartu su automobilio Scania R114, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos dokumentais bei vežamo krovinio registracijos dokumentus, pažeisdamas 2008 m. birželio 30 d. VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-345 patvirtintų pareigybės aprašymo 5, 8 punktus, tai yra neužtikrino valstybės sienos apsaugos ir neliečiamumo, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jo apsaugos įstatymo, bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, vykdymo, netinkamai vykdė sargybų funkcijas, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, 2007-02-23 Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-90 patvirtintos (duomenys neskelbtini) sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje numatytus reikalavimus. Neteisėtai priėmus pinigus, taip pat nustatyta tvarka neatlikus automobilio bei priekabos patikrinimo didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tai yra piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, t.y. R. P. nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d., padarymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. P. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Pažymi, kad priimtas nuosprendis yra neteisėtas, kadangi jis sąžiningai atliko savo pareigas, jokių pinigų iš vairuotojų neėmė ir jokių nusikalstamų veikų nepadarė. Apeliantas teigia, kad byloje liudijusių asmenų parodymai yra abejotini, vairuotojai pareiškimus parašė ne iš karto po 2008 m. vasaros pradžios įvykių, o žymiai vėliau, t.y. praėjus daugiau nei devyniems mėnesiams. Pažymi, kad liudytojai buvo praktiškai išgaudyti ir priversti duoti parodymus, vairuotojai davė savo turiniu labai panašius parodymus bijodami neigiamų pasekmių sau, todėl nuslėpė tai, jog įdėti pinigai buvo grąžinti jiems kartu su dokumentais. Pirmosios instancijos teismas taipogi neatkreipė dėmesio į nuteistojo teiginius, jog kai kuriuos vairuotojų asmeninius daiktus dėl užmaršumo grąžindavo trumpam išėjęs iš patalpų, kurios buvo filmuojamos. Apeliantas teigia, kad atlikus slaptą filmavimą nebuvo nustatyta, kad įvykio metu byloje liudiję asmenys perdavė jam būtent piniginius vienetus, todėl apylinkės teismas vadovavosi prielaidomis, o ne nustatytais faktais. Skunde nurodoma, kad byloje nebuvo nustatyta, kad apeliantas neatliko kokių nors norminių aktų numatytų veiksmų ar kitaip pažeidė teisės normas. Teigiama, kad dėl didelio darbo krūvio, jis neapžiūrėdavo automobilio išėjęs iš darbo vietos, automobiliui privažiavus prie langelio, nuteistasis vizualiai matė valstybinį numerį, automobilio modelį bei ar automobilio kabinoje sėdi kiti asmenys.

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. P. taip pat prašo išreikalauti iš VSAT (duomenys neskelbtini) posto vairuotojų paaiškinimus nuo 2008 m. gruodžio mėnesio iki šios dienos dėl dokumentuose paliktų pinigų ir pinigų palikimo dokumentuose priežasčių. Šiuose paaiškinimuose nebus nė vieno paaiškinimo, kad pinigus į dokumentus vairuotojai įdėdavo specialiai dėl praleidimo per sieną procedūrų pagreitinimo arba dėl šių procedūrų nevilkinimo. Todėl liudytojų VSAT pareigūnų duoti parodymai, kad jie turėjo operatyvinės informacijos, jog pasieniečiai reikalauja pinigų iš sieną kertančių vairuotojų, yra iš piršto laužti. Atkreipia dėmesio, kad apklausiant vairuotojus šioje byloje nebuvo užduotas klausimas, ar dokumentuose palikti pinigai jiems buvo grąžinti. Apelianto įsitikinimu, šių vairuotojų sulaikymas bei pristatymas operatyviniams darbuotojams ir tyrėjams neatitinka liudytojų šaukimo į apklausą tvarkos, t.y. vairuotojai buvo sulaikomi sienos kirtimo punkte ir vežami į apklausas bei į teismą, o šaukimai įteikiami jau juos sulaikius. Visa tai, nuteistojo manymu, duoda pagrindą teigti, kad ši baudžiamoji byla yra specialiai sukurta neteisėtai surinktais įrodymais, pažeidžiant BPK nuostatas. Pažymi, kad jo išdėstytos aplinkybės netraktuotinos kaip pareigūno neveikimas, o nesant veikos bei kaltės (nusikalstamos veikos sudėties požymių), asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Skundu apeliantas prašo atnaujinti įrodymų tyrimą ir apklausti liudytojais VSAT pareigūnus ir tyrėjus dėl poveikio vairuotojams, kviesti apklausai vairuotojus: K. F., D. F., M. K., J. F. W., A. U. dėl jų parodymų pagrįstumo bei peržiūrėti vaizdo įrašus, kuriuose nuteistasis neva paima pinigus. Taip pat prašo iš VSAT išreikalauti duomenis apie byloje nurodytų liudytojų vairuotojų sulaikymą, jų pristatymą tyrėjams, įpareigoti prokurorą pateikti duomenis apie tai, kokiose iš 22 baudžiamųjų bylų, perduotų Vilniaus rajono apylinkės teismui, parodymus prieš pareigūnus duoda tie patys liudytojai vairuotojai. Apeliantas nesupranta, kodėl jo veika kvalifikuota pagal BK 228 str. 2 d., o ne pagal 225 str. Nurodo, kad šiuo atveju nėra jokio neteisėto veikimo ar neveikimo, nėra jokio įgaliojimo viršijimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis R. P., pastarojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo kaltės, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Kaip matyti iš nustatytų byloje aplinkybių, skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu R. P. nuteistas už penkis nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d., epizodus: 1) dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi neteisėtai priimant pinigus iš K. F.; 2) dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi neteisėtai priimant pinigus iš D. F.; 3) dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi neteisėtai priimant pinigus iš M. K.; 4) dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi neteisėtai priimant pinigus iš J. F. W.; 5) dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi neteisėtai priimant pinigus iš A. U.. Nors nuteistasis nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų ir parodė, kad priimdavo iš vairuotojų tik transportų priemonių dokumentus, juos patikrindavo ir spręsdavo dėl sienos kirtimo, o jeigu dokumentuose būdavo paliekami pinigai dėl užmaršumo, tai juos grąžindavo vairuotojams kartu su pinigais. Teigė, kad įstatymų nuostatų nepažeidė, tarnybą atliko gerai. Tačiau tokia pastarojo gynybos pozicija vertinama kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti teisinę padėtį, ir atmetama. Tokią išvadą leidžia daryti byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visetas.

Nuteistojo kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, visų pirma, grindžiama liudytojų – vairuotojų K. F., D. F., M. K., J. F. W. bei A. U. parodymais. Kaip matyti iš liudytojo K. F. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, jis 2008 m. vasarą, automobiliu Man, v/n (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, v/n (duomenys neskelbtini), vyko per (duomenys neskelbtini) pasienio postą iš Rusijos Federacijos per Lietuvos Respubliką į Baltarusijos Respubliką. Iš pradžių praėjo muitinės patikrinimą, po to privažiavo prie pasieniečių patalpos tikrinimo langelio, pro kurį ten buvusiam pasieniečiui padavė savo pasą, vilkiko ir puspriekabės registracijos dokumentus. Tačiau pasienietis netrukus dokumentus jam grąžino atgal, sakydamas, kad dokumentuose nėra ,,kserokso“. Jis nesuprato kokio ,,kserokso“ trūksta jo pase, todėl išlipo iš automobilio ir pradėjo klausinėti kitų tuo metu poste buvusių vairuotojų, kokio ,,kserokso“ trūksta jo dokumentuose. Jam vairuotojai paaiškino, kad į dokumentus reikia įdėti 50 Rusijos Federacijos rublių ir jokių problemų nebus. Tada jis į savo pasą įdėjo vieną 50 Rusijos Federacijos rublių kupiūrą ir vėl pasą padavė pasieniečiui. Pasienietis paėmė dokumentus ir pasakė, kad dabar jau jokių problemų nėra. Tuo metu, kai įdėjo pinigus į pasą, jis buvo užėjęs į pasieniečių patalpos vidų. Kaip pasienietis išėmė pinigus iš paso jis nematė, nes jis, paėmęs dokumentus, liepė jam išeiti. Kai pasienietis grąžino jam pasą, tai jame pinigų jau nebuvo, jis tikrino visus dokumentus. Pasienietis nebuvo išėjęs iš būdelės tikrinti jo automobilio. Pinigus įdėjo į pasą, nes to reikalavo pasienietis. Šį atvejį jis gerai prisimena, nes tai buvo vienintelis atvejis, kai iš jo pasienietis reikalavo pinigų. Peržiūrėjęs jam pateiktą vaizdo įrašą patvirtino, kad jame yra užfiksuotas jis (t. 1, b. l. 183-184).

Analizuojant liudytojo D. F. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis dirba vilkiko vairuotoju, perveža automobilius iš Kaliningrado srities į kitas Rusijos Federacijos sritis, tranzitu per Lietuvos ir Baltarusijos teritorijas. Dažnai jis važiuoja per (duomenys neskelbtini) pasienio postą. Iš kitų krovinių automobilių vairuotojų jis girdėjo, kad vykstant per šį postą reikia pasieniečiams įdėti į pasą 100 Rusijos Federacijos rublių arba atitinkamą sumą kitą valiuta, nes kitaip pasieniečiai pastato automobilį į šoną ir dirbtinai tempia patikrinimo laiką, atseit tikrina per įvairias duomenų bazes, kabinėjasi prie dokumentų ir panašiai. 2008 metų vasaros pradžioje, tikslios datos neprisimena, automobiliu Mercedes Benz, v/n (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, v/n (duomenys neskelbtini), vyko per (duomenys neskelbtini) pasienio postą iš Lietuvos į Baltarusiją, vežė automobilius. Iš pradžių praėjo muitinės patikrinimą, po to privažiavo prie pasieniečių patalpos tikrinimo langelio. Neišlipdamas iš automobilio per langelį padavė pasieniečiui vilkiko, puspriekabės registracijos dokumentus, vežamų transporto priemonių dokumentus bei savo pasą, į kurį įdėjo 100 Rusijos Federacijos rublių kupiūrą. Pasienietis iš paso išėmė pinigus ir jam pasakė, kad trūksta dokumentų, t.y., jog mažai padėjo pinigų ir grąžino atgal jam neatžymėtą pasą. Tada jis į pasą dar įdėjo vieną 100 Rusijos Federacijos rublių kupiūrą ir vėl jį padavė pasieniečiui. Tada būdelėje buvęs kitas pasienietis įvedė jo duomenis į duomenų bazę, atžymėjo pasą, grąžino dokumentus, patikrino ant tralo vežamus automobilius bei leido vykti toliau. Kaip pasienietis pirmą ir antrą kartą išėmė pinigus iš paso jis nematė, nes nežiūrėjo, bet pasas jam buvo grąžintas be pinigų. Peržiūrėjęs jam pateiktą vaizdo įrašą patvirtino, kad jame yra užfiksuotas jis ( t. 2, b. l. 4-5).

Iš liudytojo M. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog jis dirba krovininio automobilio vairuotoju, perveža įvairius krovinius iš Lietuvos į Baltarusiją ir Rusiją. Važiuoja per (duomenys neskelbtini) ir kitus pasienio postus. Iš kitų krovinių automobilių vairuotojų jis girdėjo, kad vykstant per (duomenys neskelbtini) postą reikia pasieniečiams įdėti į pasą 10 litų arba atitinkamą sumą kita valiuta, nes kitaip pasieniečiai pastato automobilį į šoną ir dirbtinai tempia laiką, kabinėjasi prie automobilio techninės būklės ir panašiai. Tokiu būdu Lietuvos pasieniečiai specialiai tempia vairuotojo laiką ir tai gali užtrūkti keletą valandų. 2008 m. vasarą, tikslaus laiko nurodyti negali, automobiliu Volvo FH , v/n (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, v/n (duomenys neskelbtini), vyko per (duomenys neskelbtini) pasienio postą iš Lietuvos į Baltarusiją. Iš pradžių praėjo muitinės patikrinimą, po to privažiavo prie pasieniečių patalpos tikrinimo langelio. Išlipęs iš automobilio, jis užėjo į pasieniečių patalpą, kur ten buvusiam pasieniečiui padavė vilkiko, puspriekabės registracijos dokumentus ir savo pasą, į kurį įdėjo 10 litų kupiūrą. Pasienietis dėl pinigų pase nieko nesakė, jis pasą grąžino jau be pinigų. Pasienietis nebuvo išėjęs iš būdelės tikrinti jo automobilio. Nors tą kartą pinigų iš jo pasienietis nereikalavo, tačiau jis žinojo, kad juos reikia duoti, kad išvengti nereikalingo laiko vilkinimo patikrinimo metu. Peržiūrėjęs jam pateiktą vaizdo įrašą patvirtino, kad jame yra užfiksuotas jis (t. 2, b. l. 26-27).

Iš liudytojo J. F. W., dirbančio krovininio vilkiko vairuotoju, parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2008 m. vasarą, tikslios datos nepamena, vyko vienas krovininiu vilkiku Volvo, v/n (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, iš Lenkijos per Lietuvą ir Baltarusiją į Maskvą. Į (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą jis atvyko vakare. Jis ne pirmą kartą važiavo ir buvo susidūręs su muitinės bei pasienio kontrolės punkto pareigūnų pinigų reikalavimais, o jei jų pareigūnai negauna, tada jie tempia laiką įvairiais būdais - liepia laukti pusvalandį ir ilgiau. Pasienyje pareigūnai sudarė tokią situaciją - jeigu nori greičiau išvykti per pasienio kontrolės punktą, tai turi įdėti į asmens dokumentą pinigų - vieną ar du JAV dolerius, jį paduodant pasieniečiui. Tą kartą jis privažiavęs prie (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkto pasieniečių tarnybinio namelio, išvykime į Baltarusiją, jis paėmė dokumentus ir užėjo į pasieniečių budelę. Dokumentus padavė ten buvusiam Lietuvos pasieniečiui. Pastarasis apžiūrėjęs dokumentus, davė jam užuominom suprasti, kad pasieniečiui reikia duoti pinigų. Tada jis, norėdamas neprarasti kelionės laiko, išsitraukė iš piniginės vieną JAV dolerį ir jį padavė pasieniečiui. Po to pasienietis įvedė duomenys į kompiuterį, grąžino dokumentus ir leido vykti toliau. Peržiūrėjęs jam pateiktą vaizdo įrašą patvirtino, kad jame yra užfiksuotas jis ( t. 2, b. l. 42).

Be to, kaip matyti iš A. U. (krovininio vilkiko vairuotojo) parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, 2008 m. vasarą jam reikėjo iš Kaliningrado nuvežti ekskavatorių į Jaroslavlį. Jis automobiliu Scania R 114, v/n (duomenys neskelbtini), su tralu, gabeno ekskavatorių ir vyko per (duomenys neskelbtini) pasienio postą iš Lietuvos į Baltarusiją. Iš pradžių praėjo muitinės patikrinimą, po to privažiavo prie pasieniečių patalpos. Užėjęs į jos vidų, ten buvusiam pasieniečiui, jis padavė vilkiko ir tralo liudijimus bei gabenamo ekskavatoriaus dokumentus ir savo pasą, į kurį įdėjo 50 Rusijos Federacijos rublių kupiūrą. Pasienietis dėl pinigų pase nieko nesakė, patikrino dokumentus, juos grąžino ir leido vykti toliau. Grąžintame pase pinigų nebuvo. Pinigus pasieniečiui davė, nes iš kitų krovinių automobilių vairuotojų girdėjo, kad vykstant per (duomenys neskelbtini) postą ir kai gabeni specialiąją techniką, tai reikia pasieniečiams įdėti į pasą mažiausiai 50 Rusijos Federacijos rublių, o jei bus per mažai, tai pasienietis apie tai pasakys pats. Jeigu neduodi pinigų pasieniečiams, tai jie liepia pastatyti automobilį į šoną ir dirbtinai tempia laiką, kabinėjasi prie automobilio techninės būklės ir panašiai. Tokiu būdu Lietuvos pasieniečiai specialiai tempia vairuotojo laiką ir vairuotojai galima prastovėti keletą valandų. Tą kartą pasienietis nebuvo išėjęs iš būdelės tikrinti jo automobilio. Peržiūrėjęs jam pateiktą vaizdo įrašą patvirtino, kad jame yra užfiksuotas jis (t. 2, b. l. 71-72).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šie liudytojai davė nuoseklius parodymus, kurie buvo užfiksuoti liudytojų pareiškimuose, apklausų protokoluose, be to, iš esmės analogiškas aplinkybes jie nurodė ir apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 1, b. l. 172, 183-184, 194-195; t. 2, b. l. 2, 4-5, 15-17, 19, 26-27, 33-34, 35, 42, 62-63, 65, 71-72, 96-97). Netikėti šiais liudytojų parodymais pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo, kadangi jų parodymai neprieštarauja vieni kitiems, yra pagrįsti kita bylos medžiaga. Minėti liudytojai vienodai parodė, kad iš kitų krovininių automobilių vairuotojų girdėjo, jog vykstant per (duomenys neskelbtini) pasienio postą reikia pasieniečiams įdėti į pasą arba Rusijos Federacijos rublių, arba litų, arba atitinkamą sumą kita valiuta, nes kitaip pasieniečiai pastato automobilį į šoną ir dirbtinai tempia patikrinimo laiką. Kiekvienas iš minėtų liudytojų parodė, kad į pasą įdėdavo tam tikra valiuta pinigų sumą ir atiduodavo pasieniečiui, pasus jie atgal gaudavo be pinigų. Kaip jau buvo minėta, liudytojas K. F. teigė, kad pasienietis gavus iš jo dokumentus pasakė, kad nėra „kserokso“. Nesupratęs pasieniečio, paklausė kitų vairuotojų, kurie jam paaiškino, kad reikia įdėti pinigų į pasą. Tada jis įdėjo į pasą 50 Rusijos rublių ir pasienietis leido jam važiuoti. Tuo tarpu, liudytojas J. F. W. parodė, kad padavus dokumentus pasieniečiui, pastarasis jam užuominom davė suprasti, kad reikia duoti pinigų. Tada jis, norėdamas neprarasti kelionės laiko, išsitraukė iš piniginės viena JAV dolerį ir jį padavė pasieniečiui, po to pasienietis įvedė duomenis į kompiuterį, grąžino dokumentus ir leido vykti toliau. Liudytojai K. F., D. F., M. K., J. F. W. bei A. U. parodė, kad pasienietis prie jų kabinėjosi, kol jie neįdėdavo pinigų į pasą ir nepaduodavo jų jam.

Šių liudytojų parodymus patvirtina ir kiti pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Iš Rusijos Federacijos piliečių K. F., D. F. bei A. U. pasų kopijų matyti, kad atitinkamuose pasų puslapiuose yra uždėtas antspaudas apie 2008 m. birželio 30 d. ar 2008 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos Respublikos sienos kirtimą per (duomenys neskelbtini) PKPP, spaudo apsaugos kodas 14, spaudo numeris Lavoriškės A016 (kuris buvo išduotas A. G., dirbusiam kartu su R. P.) ar kodas 67, spaudo numeris Lavoriškės A020 (kuris buvo išduotas nuteistajam). Iš VSAT „Argus“ duomenų bazės išrašų matyti, kad 2008 m. birželio 30 d., 20.34 val. bei 20.39 val. A. G. atliko vairuotojų K. F. ir D. F., išvykstančių iš Lietuvos Respublikos patikrą ir jo duomenų įvedimą į duomenų bazę (t. 1, b. l. 173, t. 2, b. l. 3). Kaip matyti iš A. G. parodymų, šiuos duomenis įvedinėjo jis, nes 2008 m. birželio 30 d. 20.00-21.00 val. dirbo 4-5 darbo vietose, t.y. išvykime iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Pamainos vyresnysis R. P. padėjo jam įvedinėti duomenis į duomenų bazę, aiškino, kaip reikia tikrinti vairuotojų bei transporto priemonių registracijos dokumentus. R. P. tą dieną iš dviejų vairuotojų paėmė ir tikrino dokumentus pats, o jam davė tik įvesti jų duomenis į duomenų bazę (t. 3, b. l. 87-88). Tuo tarpu 2008 m. rugpjūčio 19 d., 20.18 val., 20.46 val., 2008 m. rugpjūčio 20 d., 6.20 val., vairuotojų M. K., J. F. W. ir A. U., išvykstančių iš Lietuvos Respublikos patikrą ir jų duomenų įvedimą į duomenų bazę atliko pats nuteistasis (t. 2, b. l. 20, 37, 66). Daiktų pateikimo, daiktų apžiūros protokolai bei vaizdo įrašai patvirtina, kad 2008 m. birželio 30 d., 2008 m. rugpjūčio 19 d. – 20 d. prie (duomenys neskelbtini) pasienio patikrinimo langelio iš Lietuvos Respublikos privažiuoja krovininiai automobiliai, vairuojami liudytojų K. F., D. F., M. K., J. F. W. bei A. U. (t. 2, b. l. 139-149). Iš 2009 m. kovo 20 d. techninių priemonių panaudojimo atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolo bei vaizdo įrašų matyti, kad R. P. darbo metu – Vilniaus rinktinės (duomenys neskelbtini) sienos perėjimo punkte, darbo vietose 4/5 iš vairuotojų (K. F.) paima dokumentus ir iš paso iškrato popierinę piniginę kupiūrą ir ją deda į stalčių. Paskui dokumentus atiduoda pasieniečiui A. G. registracijai. Kitą kartą nuteistasis, paėmęs dokumentus iš vairuotojo (D. F.), sako, kad pase kažko trūksta ir vairuotojui grąžina pasą. Paskui iš vairuotojo paima pasą, iš kurio iškrato popierinę piniginę kupiūrą ir ją deda į stalčių, vėliau dokumentus atiduoda A. G. registracijai. 2008 m. rugpjūčio 19 d. iš vairuotojo (M. K.) paima dokumentus, praskleidžia pasą, kuriame matosi popierinė piniginė kupiūra. R. P. dešine ranka piniginę kupiūrą išima iš paso bei užkiša ją po segtuvų. Kai transporto priemonė nuvažiuoja nuo dokumentų pateikimo langelio, R. P. dešine ranka kažką paima iš po segtuvo ir sėsdamas į kėdę kairę ranką įkiša į uniforminių kelnių kairės pusės kišenę, netrukus ją ištraukia. Atsisėdęs į kėdę, R. P. šiek tiek pasisuką į šoną. Kairėje rankoje matosi perlenktos popierinės piniginės kupiūros, kurias R. P. išlenkia. Dešinėje rankoje taip pat matosi popierinė piniginė kupiūra, kurią R. P. prideda prie kairėje rankoje laikomų išlenktų piniginių kupiūrų. Visas kupiūras sudeda į kairę ranką, kupiūras perlenkia ir suspaudžia kairės rankos delne. Vėliau R. P. iš vairuotojo (J. F. W.) paima pasą, o paskui pasisuką į vairuotoją, vairuotojui matant keletą kartų praskleidžia pasą, skėsčioja rankomis ir linksi galva. Paskui matosi, kaip vairuotojas iš kišenės išsitraukia piniginę, iš kurios išsitraukia piniginę kupiūrą ir deda ant stalo šalia R. P.. R. P. paima nuo stalo piniginę kupiūrą ir padeda ją tarp segtuvų bei tęsia registraciją. Kai transporto priemonė nuvažiuoja, tai R. P. paima tarp segtuvų padėtą piniginę kupiūrą ir ją deda į uniforminių kelnių kišenę. Dar kitą kartą nuteistasis varto iš vairuotojo (A. U.) paimtą pasą, kuriame matosi popierinė piniginė kupiūra, kurią R. P. dešine ranka išima iš paso bei užkiša po kompiuterine klaviatūra. Kai transporto priemonė nuvažiuoja, tai R. P. abejomis rankomis šiek tiek pakelia kompiuterinę klaviatūrą nuo stalo ir dešine ranka iš po jos išima popierinę kupiūrą. Abejas rankas nuleidžia tarp kojų. Iš dešinės rankos piniginę kupiūrą perdeda į kairę ranką ir suspaudžia kumštyje. Vėliau kairę ranką įkiša į uniforminės striukės kairės pusės kišenę (t. 1, b. l. 178-182, t. 2, b. l. 23-25, 39-40, 68-70). Peržiūrėję vaizdo įrašus vairuotojai patvirtino, kad juose užfiksuoti jie.

Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008 m. gegužės 30 d. ir 2008 m. liepos 15 d. nutartimis buvo sankcionuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų prašymai atlikti slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus, t.y. atlikti slaptą sekimą, kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti, kaupti, slaptai patekti į negyvenamąsias patalpas bei juos apžiūrėti. Kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, šiomis nutartimis buvo leista slaptai patekti bei įrengti slaptą vaizdo bei garso įrašymo įrangą į Vilniaus rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos tarnybines patalpas, be to, atlikti slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo leista būtent R. P. atžvilgiu, kurio pareigos pagal Vilniaus rinktinės vado įsakymą yra (duomenys neskelbtini) užkardos sargybų būrio vyr. pasienietis. Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnas R. B. parodė, kad turėjo duomenų, jog (duomenys neskelbtini) pasienio darbuotojai iš vairuotojų reikalauja pinigų, kitų vertybių. Todėl buvo atliktas operatyvus patikrinimas ir nustatyta, kad tam tikri pasienio pareigūnai, tarp kurių buvo ir nuteistasis R. P., vykdo nusikalstamas veikas, t. y. reikalauja bei priima iš vairuotojų pinigus. Visų pareigūnų atžvilgiu (taipogi ir R. P.) buvo daromas slaptas sekimas (t. 3, b. l. 77-81, 104-112). Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pirminę operatyvinę informaciją apie R. P. galimai daromas nusikalstamas veikas, jog jie, laikydamiesi įstatymų nustatytos tvarkos, gavo leidimą slaptai patekti bei įrengti slaptą vaizdo bei garso įrašymo įrangą Vilniaus rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos tarnybinėse patalpose bei atlikti kitus sankcionuotus slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus nuteistojo atžvilgiu, nenustačius aplinkybių, kurios liudytų, kad R. P. buvo provokuojamas nusikalsti, apygardos teismas laiko, kad atliekant minėtus veiksmus gauti duomenys, užfiksuoti protokoluose apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus bei vaizdo įrašai, laikytini įrodymais, patvirtinančiais nuteistojo kaltę, padarant jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Taigi, aukščiau aptarti “Argus“ duomenų bazės duomenys, vairuotojų pasuose esantys datos spaudai, (duomenys neskelbtini) SPP lauko kamerų vaizdo įrašai patvirtina, kad liudytojai-vairuotojai K. F., D. F., M. K., J. F. W. bei A. U. apeliantui R. P. inkriminuojamų nusikaltimų padarymo dieną kirto Lietuvos valstybės sieną per (duomenys neskelbtini) SPP iš Lietuvos Respublikos į Baltarusiją, pažymint ir tai, kad pats nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu neginčijo tų faktų, kad šie vairuotojai nurodytu laiku buvo atvykę į patikrinimą. Tuo tarpu tai, kad šių liudytojų patikrą atliko būtent nuteistasis pagrindžia „Argus“ duomenų bazės išrašai, (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkto spaudų išdavimo ir priėmimo knygų kopijos, slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai, vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas R. P., liudytojo A. G. parodymai, 2006 m. gruodžio 29 d. VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Vilniaus vado įsakymo Nr. TE-525 nuorašas, iš kurio nustatyta, kad R. P. nuo 2007 m. sausio 7 d. paskirtas į VSAT Vilniaus rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos vyresniojo pasieniečio pareigas (t. 1, b. l. 102-109), (duomenys neskelbtini) užkardos (duomenys neskelbtini) SPP pasienio tikrinimo posto tarnybiniai žiniaraščiai, iš kurių matyti, kad apeliantas 2008 m. birželio 30 d. nuo 20.00 iki 21.00 val. dirbo 6 darbo vietoje, o 4/5 darbo vietoje dirbo pasienietis A. G., o nuo 2008 m. rugpjūčio 19 d. 19.30 val. iki 2008 m. rugpjūčio 20 d. 8.30 val. R. P. atliko tarnybą 4-5 darbo vietose (t. 1, b. l. 175-176, t. 2, b. l. 22).

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad liudytojai-vairuotojai buvo praktiškai išgaudyti ir priversti duoti parodymus, jie davė parodymus, kurie savo turiniu yra labai panašūs, nes bijojo neigiamų pasekmių sau ir nuslėpė tai, jog įdėti pinigai buvo grąžinti jiems kartu su dokumentais. Tačiau tokia nuteistojo iškelta versija yra paneigta pirmosios instancijos teisme ištirtais, apygardos teismo jau išanalizuotais įrodymais. Be to, šias aplinkybes paneigia ir liudytojais apylinkės teisme apklausti ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikę, šiuos vairuotojus apklausę, jų pareiškimus surašę pareigūnai – R. B., V. C., K. K., V. L., iš kurių parodymų matyti, kad R. P. buvo aktyvus darydamas nusikaltimus, jeigu vairuotojas neįdėdavo pinigų jis tiesiog reikalavo. Pasienietis bendravo su vairuotojais jiems suprantama kalba, t.y. jis sakė, kad trūksta ,,pograničnogo dozvola“, t.y. reikėjo pinigų, taip pat sakydavo, kad reikia padaryti ,,kseroksą“, t.y. kad jau buvo įdėtas banknotas, reikia įdėti dar tokį pat. Dar būdavo, kad pasienietis paima pasą ir demonstratyviai varto lapus ir tuo parodo, kad pase kažko trūksta. Jeigu vairuotojai pranešdavo, kad jie turėjo problemų vykstant per (duomenys neskelbtini) PKP, t.y. jog vykstant per (duomenys neskelbtini) PKP buvo vilkinamas dokumentų tikrinimas bei buvo reikalaujama iš jų pinigų, tada vairuotojai rašydavo pareiškimus, po to jie buvo apklausiami. Jokio spaudimo vairuotojams nebuvo daroma, tik buvo paaiškinta, kokie duomenys turėjo būti nurodyti jų pareiškime, o patį pareiškimo turinį jie rašė savo ranka. Vaizdo įrašai buvo parodyti liudytojams apklausos pabaigoje.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad liudytojų-vairuotojų K. F., D. F., M. K., J. F. W. bei A. U. parodymai buvo gauti teisėtais būdais, nepažeidžiant įstatymo nustatytos tvarkos. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 182 straipsnio nuostatas asmuo iškviečiamas į apklausą šaukimu, tačiau asmuo gali būti šaukiamas ir telefonu ar kitais būdais. Kadangi šiuo atveju, minėti liudytojai yra užsienio valstybių piliečiai, kurie tik pagal savo darbo pobūdį kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tai šiuo atveju VSATIS duomenų bazėje buvo patalpinti jų duomenys, kad jeigu šie vairuotojai vyktų per Lietuvos Respublikos sieną, apie tai būtų pranešta atitinkamiems pareigūnams. Pažymima, kad liudytojai K. F., D. F., M. K., J. F. W. bei A. U. ikiteisminio tyrimo metu buvo prisaikdinti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o jų apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo organizuojamos vadovaujantis BPK 184 straipsnio nuostatų. Taigi, apie šių liudytojų apklausas buvo informuotas tiek nuteistasis, tiek jo gynėjas, kurie dalyvavo apklausose, tačiau iš jų nebuvo gauta jokių prašymų atidėti liudytojų apklausas pas ikiteisminio tyrimo teisėją ar daryti apklausų įrašus, jie turėjo galimybę ginčyti šių liudytojų parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Šie parodymai buvo pagarsinti pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, apylinkės teismas juos įvertino ir palygino su kitais įrodymais, patikrino įstatymo nustatytomis priemonėmis.

Be to, patys vairuotojai nėra nurodę, kad jiems buvo daromas tam tikras poveikis, siekiant gauti ikiteisminio tyrimo pareigūnus tenkinančius parodymus, o iš liudytojo R. B. parodymų matyti, kad R. P. atžvilgiu buvo surinkta ir daugiau medžiagos, tačiau kiti epizodai jam nebuvo inkriminuoti, nes nebuvo gauti kitų vairuotojų pareiškimai. Šios aplinkybės paneigia apelianto teiginius, kad liudytojai-vairuotojai davė tokio turinio parodymus, nes buvo įbauginti ar priversti. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad minėtų liudytojų parodymai yra panašaus turinio, nes nuteistajam inkriminuotų penkių nusikaltimų epizodai buvo padaryti panašiomis aplinkybėmis, iš esmės analogiškas jų padarymo mechanizmas.

Išanalizavus liudytojo R. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad pareigūnas, dirbantis (duomenys neskelbtini) pasienio sienos perėjimo kontrolės punkte darbo vietose Nr. 4, 5 vykdo užduotis –„Dokumentų patikrinimas“, ,,Autotransporto priemonių patikrinimas, ,,Asmenų ir transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, bei gabenamų krovinių jonizuojančiosios spinduliuotės lygio kontrolė“. Šiose darbo vietose posto pamainos vyresniojo sprendimu, atsižvelgiant į pareigūnų skaičių, asmenų transporto priemonių srautą, gali dirbti po du pareigūnus, kurie atskirai vykdo aukščiau nurodytas užduotis. Kadangi (duomenys neskelbtini) užkardoje buvo pareigūnų trūkumas, todėl nurodytose darbo vietos dirbo vienas pareigūnas, kas atsispindi ir pasienio žiniaraščiuose. Pasienietis patikrinęs vykstančių asmenų asmens kelionės dokumentus, privalo išeiti ir patikrinti, ar transporto priemonės tipas, modelis, spalva, valstybinio numerio ženklas atitinka nurodytus registracijos dokumentuose, sutikrinti transporto priemonės kėbulo ir kitų agregatų numerius su įrašytais registracijos dokumentuose, todėl jis patikrinus kelionės dokumentus privalo išeiti iš savo darbo vietos į krovininių transporto priemonių atvykimo kanalą (lauką) ir patikrinti transporto priemones (t. 1, b. l. 91-92). Tai, kad R. P. realiai neapžiūrėdavo minėtų vairuotojų vairuojamus automobilius patvirtina liudytojų K. F., D. F., M. K., J. F. W., A. U. parodymai, 2009 m. kovo 25 d. techninių priemonių panaudojimo atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolai, vaizdo įrašai bei kita bylos medžiaga, be to, pats nuteistasis R. P. neneigė šios aplinkybės ir nurodė, kad dėl didelio darbo krūvio jis neapžiūrėdavo automobilių išėjęs iš darbo vietos.

Taigi, įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad surinktais bei ištirtais įrodymais neginčytinai įrodyta R. P. kaltė dėl to, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardoje sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu (duomenys neskelbtini) sienos perėjimo punkte, 2008 m. birželio 30 d. apie 20.33 val., 2008 m. birželio 30 d. apie 20.35 val., 2008 m. rugpjūčio 19 d. apie 20.15 val., 2008 m. rugpjūčio 19 d. apie 20.45 val., 2008 m. rugpjūčio 20 d. apie 06.00 val., grubiai pažeisdamas 2000 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, iš vairuotojų K. F., D. F., M. K., J. F. W., A. U., paėmė pinigus, bei pažeisdamas 2008 m. birželio 30 d. VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-345 patvirtintų pareigybės aprašymo 5, 8 punktus, tai yra neužtikrino valstybės sienos apsaugos ir neliečiamumo, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jo apsaugos įstatymo, bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, vykdymo, netinkamai vykdė sargybų funkcijas, 2007 m. vasario 23 d. Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-90 patvirtintos (duomenys neskelbtini) sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje numatytus reikalavimus, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Dėl to, kad R. P., neteisėtai priėmė pinigus, taip pat nustatyta tvarka neatliko tinkamo automobilių bei priekabų patikrinimo, didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

Nuteistojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip piktnaudžiavimas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d., nes R. P. atliko šiuos veiksmus siekdamas turtinės naudos sau, tačiau jo veiksmuose, priešingai nei mano apeliantas, nebuvo kyšininkavimo požymių. Pažymima, kad teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui. Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo gauna turtines vertybes ar paslaugas, kurias asmuo jam perduoda ar suteikia ne už konkrečių veiksmų atlikimą (neatlikimą) vykdant įgaliojimus, jo veika, atsižvelgiant į kitas nustatytas bylos aplinkybes, kvalifikuojama kaip piktnaudžiavimas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, R. P. veiksmai kvalifikuotini kaip piktnaudžiavimas dėl to, kad jis vykdydamas įgaliojimus - tarnybą pasienio poste, neteisėtai priimdavo pinigus iš valstybės sieną kertančių asmenų ne už konkrečių veiksmų atlikimą ar neatlikimą vykdant jo įgaliojimus. Be to, R. P., neteisėtai priėmęs pinigus, netinkamai atliko autotransporto priemonių, kertančių Lietuvos Respublikos valstybės sienos patikrą, kurias vairavo trečiųjų šalių piliečiai. R. P. šių transporto priemonių patikrą atliko apsiribodamas tik jų registracijos dokumentų patikrinimu, duomenų įvedimu į duomenų bazę tiesioginėje savo darbo vietoje, o jų realiai neapžiūrėjo, kuo pažeidė minėtus nurodytus norminius aktus.

Pažymima ir tai, kad BK 228 straipsnyje esančio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti, kad dėl tokios veikos padarymo kilo įstatyme numatyti padariniai - padaryta didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Žala pagal BK 228 str. pripažįstama ne tik turtinio, bei ir kitokio neturtinio pobūdžio žala. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei. Šiuo atveju pripažintina, kad tokiais tyčiniais, priešingais tarnybai savo veiksmais nuteistasis diskreditavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno vardą, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principus, sumenkino teisėsaugos institucijos - Valstybės sienos apsaugos tarnybos autoritetą, valstybės prestižą ir akivaizdžiai pažemino Valstybės sienos apsaugos tarnybos autoritetą visuomenėje, jiems pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, kurdamas savivalės, įstatymų nepaisymo, nebaudžiamumo sistemą, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. P. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, R. P. anksčiau nebuvo teistas, administracine tvarka nebaustas, yra vedęs, augina dvi nepilnametes dukras (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas gerai, padarė penkis apysunkių nusikaltimų epizodus. Be to, apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta apelianto atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertinęs visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, pagrįstai už nusikaltimus, padarytus tarnybos veiklos srityje, paskyrė teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimą. Paskyręs bausmes už atskirus epizodus, pirmosios instancijos teismas pritaikė švelnesnį nuteistajam bausmių subendrinimo būdą, t.y. paskirtas bausmes iš dalies sudėjo, todėl galutinę paskirtą R. P. bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra jokio teisinio pagrindo, pažymint, kad ji yra nežymiai didesnė už įstatyme įtvirtintą šios bausmės rūšies termino vidurkį.

Apylinkės teismas taipogi pagrįstai, vadovaudamasis liudytojų-vairuotojų K. F., D. F., M. K., J. F. W., A. U. nurodytomis pinigų sumomis, nusikaltimų darymo metu buvusiais valiutų kursais lito atžvilgiu, konfiskavo iš nuteistojo nusikalstamu būdu gautus pinigus (BK 72 str. 2 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

atmesti nuteistojo R. P. apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkas Viktoras DovidaitisTeisėjai Virginija Pakalnytė-TamošiūnaitėJūratė Damanskienė