Vilniaus apygardos teismo nutartis

Bylos Nr. e2A-1241-656/2017 Teisminio proceso Nr.2-69-3-11085-2016-4 Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.8

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovo (apelianto) UAB „Būsto valda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Būsto valda“ ieškinį atsakovei M. B. dėl skolos priteisimo,

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 186,94 Eur skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2015-03-01 iki 2016-03-31, t.y. po palikėjo atsakovės brolio T. Z. mirties 2013-04-23, už ieškovo suteiktas buto, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo, komunalines bei techninės priežiūros paslaugas, 5 proc. Dydžio metines procesines palūkanas Nurodė, kad ieškovas teikia butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas (duomenys neskelbtini) mieste. Tarp ieškovui priskirtų namų buvo paskirtas ir daugiabutis namas, kuriame yra ir atsakovei priklausantis butas. Butas atsakovės broliui T. Z. priklausė nuo (duomenys neskelbtini). T. Z. buvo vienintelis buto savininkas iki mirties, t.y. (duomenys neskelbtini). Po T. Z. mirties butą paveldėjo atsakovė. Iš Testamentų registro 2016-05-25 išrašo matyti, kad 2013-05-31 palikimą priėmė M. B., todėl atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis V. (duomenys neskelbtini), kaip T. Z. paveldėtojai. Atsakovė prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ji nėra buto paveldėtoja, nes pagal Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, išduotą Kauno m. 11-ojo notarų biuro, notarinio registro Nr. IJ-2914, konkrečiai pagal testamentą (Kauno m. 20-asis notarų biuras, registro Nr. 1047), paveldėjo tik konkretų turtą – bendrojoje nuosavybėje priklausančio žemės sklypo dalį. Buto atsakovė nepaveldėjo ir šio buto kaip palikimo ji nepriėmė faktiškai valdydama. Jos duomenimis, šį palikimą faktiškai valdydami priėmė bute gyvenę palikėjo sūnūs pagal jų susitarimą, būdamas pirmos eilės paveldėtoju.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė ir sprendime nurodė, kad pagal 2010-03-03 oficialųjį testamentą, T. Z. jam asmeninės nuosavybės teise bendrojoje nuosavybėje priklausančias 271/1084 dalis žemės sklypo iš bendro 10.84 ha žemės sklypo ploto, esančio (duomenys neskelbtini), paliko M. B..Kauno miesto 11-ajame notarų biure po T. Z. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 64/2013 dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiojo palikimą. 2013-05-31 Kauno m. 11-ajame notaro biure atsakovė pareiškimu priėmė palikimą pagal testamentą. Vadovaujantis testamentu, patvirtintu 2010-03-03 Kauno m. 20-ojo notaro biuro notarės R. V., reg. Nr. 1047, Kauno miesto 11-ajame notaro biure 2012-07-30 buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, reg. Nr. IJ-2914, į 271/1084 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).Teismas padarė išvadą, kad atsakovė po jos brolio T. Z. mirties paveldėjo dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau ji nepaveldėjo T. Z. priklausiusio buto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl neturi pareigos atsiskaityti su ieškovu už šiam butui teiktas paslaugas.

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovės 186,94 Eur įsiskolinimą; 5 proc. dydžio metines palūkanas.CK 5.52 str. nustatyta, jog įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 str.). Atsakovė vienintelė yra priėmusi palikimą po T. Z. mirties (tai patvirtina ir byloje pateiktas Kauno m. 11-ojo notarų biuro raštas 2016-08-11 Nr. 52), kuriame pažymima, kad būtent vienintelė atsakovė priėmė palikimą pagal testamentą ir daugiau niekas niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo po T. Z. mirties. Atsakovė palikimą priėmė pagal testamentą, o ne pagal turto apyrašą, todėl remiantis CK 5.52 str. atsakovė už palikėjo skolas privalo atsakyti visu savo turtu. Vilniaus miesto apylinkės teismas nevertino Notarų biuro 2016-09-28 rašto Nr. 52 su rašytiniais paaiškinimais apie tai jog atsakovė turi atsakyti už palikėjo t.y T. Z. paliktus įsiskolinimus, kadangi ji palikimą priėmė pagal testamentą, o ne pagal turto apyrašą.Nagrinėjamu atveju svarbi ir Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje 2S-92- 567/2014, kurioje teismas išaiškino, kad pagal CK 5.19 str, kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti ne visa, o dali savo turto konkrečiam asmeniui. Tokiu atveju testatoriaus turto dalis, kuri lieka nepaskirta, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą, paveldinčių pagal CK 5.11 str. - 5.14 str. nustatytas taisykles....Tai, kad palikėjas A. S. butą (duomenys neskelbtini), paliko testamentu tik vienai iš jo įstatyminiu įpėdiniu J. K., nesukuria atsakomybės tik vienam įpėdiniui už palikėjo skolas, nes abu įpėdiniai palikimą yra priėmę ne pagal turto apyrašą (CK 5.52 str.)". Taigi šioje byloje Vilniaus apygardos teismas pasisakė, kad nepaisant to, jog butą testamentu testatorius paliko tik vienam iš įpėdinių, už šio buto įsiskolinimus yra atsakingi ir kiti įpėdiniai, kadangi jie palikimą taip pat priėmė ne pagal turto apyrašą.Atsakovė M. B. atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad palikimo atsiradimo momentu T. Z. nebuvo skolingas ieškovui. Ieškovas iniciavo ginčą dėl atsiskaitymo ieškovui už laikotarpiu nuo 2015-03-01 iki 2016-03-31, kai patikėjas buvo miręs, teiktas paslaugas, ką ieškovas aiškiai nurodė ieškinyje. Nebuvo jokios skolos ieškovui, kuri galėtų pereiti įpėdiniui.Ieškovas teikia paslaugas butų savininkams ir būtent butų savininkai yra atsakingi ieškovui, kaip teisinio santykio dalyviai.Ieškovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia CK 5.52 str., kuriame nustatyta, jog įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už patikėjo skolas atsako visu savo turtu. Ieškovas turi įrodyti, faktą, kad palikėjas T. Z. turėjo skolą ieškovui, t.y. įrodyti savo subjektinę reikalavimo teisę į T. Z., o po to kelti ginčą kokie teisės aktai reglamentuoja skolų paveldėjimo tvarką ir sąlygas.Ieškovui, kaip paslaugos tiekėjui, tenka teisėtų paslaugų suteikimo ir atsakovės prievolės jam dydžio įrodinėjimo našta, tačiau šis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis savo reikalavimų ir skolos dydžio negrindė (CPK 12 str., 178 str.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad pagal ieškovo pateiktą apyvartos žiniaraštį skola už paslaugas butui (duomenys neskelbtini)susidarė laikotarpiu nuo 2013 metų birželio mėnesio, t.y. po T. Z. mirties (duomenys neskelbtini) (el. b.l.15-16). Atsižvelgiant į skolos atsiradimo laikotarpį, teismas sprendžia, kad nėra T. Z. skolos ieškovui, todėl ieškinio pagrįstumas gali būti vertinamas tik tuo aspektu, ar atsakovė M. B. priimdama testamentu jai paliktą konkretų turtą (žemės sklypo dalį) kartu priėmė kaip palikimą ir butą, esantį (duomenys neskelbtini).Paveldėjimo pagal įstatymą atveju atsakovė yra ketvirtos eilės paveldėtoja, o paveldėtiname bute, atsakovės teigimu, gyvena pirmosios eilės paveldėtojai – mirusiojo vaikai (CK 5.11 str.).Iš tikrųjų notarės I. J. 2016-09-28 rašte Nr. 52 konstatuota, kad atsakovė palikimą, sudarantį konkretų turtą - žemės sklypa, priėmė pagal testamentą, todėl į žemės sklypą atsakovei išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Į likusį palikėjo turtą, t.y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, todėl paveldėjimo byla nebaigta. Konstatuota, kad atsakovė palikimą priėmė ne pagal apyrašą, o pagal testamentą. Rašte pacituotos CK 5.52 str. ir 5.53 str. nuostatos apie įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas palikimą priėmus pagal antstolio sudarytą apyrašą bei palikimą priėmus valdymo perėmimu arba padavus pareiškimą notarui.Teismo vertinimu, notarės I. J. rašte nekonstatuotas juridinis faktas, kad atsakovė priimdama visą palikimą prisiėmė atsakomybę už palikėjo skolas, ar priėmė kaip palikimą minimą butą.Kaip jau minėta, atsakovė būtų atsakiusi už ieškovo priskaičiuotą skolą tik tuo atveju, jei būtų konstatuota, kad ji kaip palikimą faktiniu valdymu priėmė ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), t.y. faktiškai valdė butą laikotarpiu nuo 2015-03-01 iki 2016-03-31. Šios aplinkybės neįrodžius nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė yra atsakinga už buto, kurio ji nevaldė administravimo, komunalines bei techninės priežiūros paslaugas.Šioje byloje nereikšminga Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje 2S-92- 567/2014, kuria kaip teisiniu precedentu siekia remtis ieškovas, nes nagrinėjamoje byloje nėra siekiama prisiteisti skolą, kurią turėjo pareigą apmokėti palikėjas, o cituojamoje byloje buvo nustatyta palikimą priėmusių įpėdinių pareiga sumokėti skolą susidariusią iki palikimo atsiradimo, t.y. turtinę prievolę, kuri egzistavo palikimo atsiradimo momentu.Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo 300 eur teisinės pagalbos surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą išlaidų. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 str. 1-3 dalys).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei M. B. iš ieškovo UAB „Būsto valda“ 300 eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.