- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-21
- Bylos Nr.
- 2YT-2659-1021/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00362-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Pareiškėjas
- R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- G. V., V. P., V. K., D. V.
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: G. V., V. P., V. K., D. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. R. P. (toliau - pareiškėjas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo motinos O. P. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini). mirė jo motina O. P., kuri nuosavybės teise turėjo tris žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) Tai patvirtina prie pareiškimo pridedami VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai. Be to, ji nuosavybės teise turėjo ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, tačiau nei patys statiniai, nei nuosavybės teisės įjuos viešajame registre nėra įregistruoti. Kadangi pareiškėjas yra O. P. sūnus, tai kaip įstatyminis įpėdinis turi teisę paveldėti motinai priklausantį turtą bei turtines teises. Kad paveldėti motinai priklausantį turtą pareiškėjas per tris mėnesius nuo jos mirties turėjo kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Tačiau to nepadarė, nes dėl teisinių žinių stokos tiesiog to nežinojo, jog reikia kreiptis pas notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Mirus motinai pareiškėjas liko gyventi motinai priklausančiame name, jis kaip ir iki motinos mirties naudojosi jai priklausančiais žemės sklypais, kiti įstatyminiai įpėdiniai jokių pretenzijų pareiškėjui dėl to neturėjo, todėl jis buvo įsitikinęs, kad motinai priklausantis turtas tampa jo nuosavybe, o tai patvirtinančius paveldėjimo dokumentus pareiškėjas gali susitvarkyti bet kada. Kadangi kaip ir kasmet pareiškėjas ruošiasi deklaruoti motinai priklausančius žemės sklypus išmokoms gauti, nes jais naudojasi ir juos dirba, tai pradėjo domėtis ar nebus kliūčių juos deklaruoti, nes žemės savininkė (mano motina) yra mirusi. Tuomet ir sužinojo, kad deklaruoti žemės sklypų jis negalės, nes nėra jų paveldėjęs. Tuomet pareiškėjas kreipsi į notarą dėl motinai priklausančio turto paveldėjimo, tačiau kadangi jau buvo praėjęs trijų mėnesių terminas nuo motinos mirties, tai notaras iš pareiškėjo jokių dokumentų dėl motinai priklausančio turto paveldėjimo negali priimti. Šiuo metu, norėdamas susitvarkyti motinai priklausančio turto paveldėjimo dokumentus, pareiškėjas turi gauti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau kadangi praleido terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tai dabar būtina teismine tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą po savo motinos mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Po motinos mirties pareiškėjas liko gyventi jai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) k., todėl jam atiteko visi motinai priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai, pareiškėjas šiame name gyvena iki šiol, jį prižiūriu, tvarko, prižiūriu jo aplinką, moka komunalinius mokesčius už jį ir t.t. Šiame name yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Be to, jis ir toliau dirba ir naudojasi motinai priklausančiais trimis žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini) juos 2022 m. deklaravo išmokoms gauti ir gavo už juos išmokas. Tokiu būdu pareiškėas priėmė palikimą po savo motinos O. P. mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti. (b. l. 2-3).
Suinteresuoti asmenys G. V., V. P., V. K., D. V. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Kadangi procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimo teismui nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja. (b. l. 21, 22, 23, 24).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 1 d., 445 str.). Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjo reikalavimas yra teisėtas. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdamas teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto, jo įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais – medicininiu mirties liudijimu nustatyta, kad O. P. mirė (duomenys neskelbtini). ( b. l. 4); iš gimimo liudijimo nustatyta, kad O. P. ir R. P. sūnus yra R. P., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašo nustatyta, kas O. P. deklaravusi savo gyvenamąją vietą buvo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašo nustatyta, kas R. P. deklaravęs savo gyvenamąją vietą yra adresu (duomenys neskelbtini). ( b. l. 7). Iš VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašo nustatyta, kad O. P. palikimo niekas nepriėmė, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 12). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų nustatyta, kad O. P. nuosavybės teise turėjo žemės sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančius (duomenys neskelbtini). (b. l. 8-11). Iš paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos nustatyta, kad R. P. deklaravo savo motinai priklausančius žemės sklypus (b. l. 13-17).
Po savo motinos mirties, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu mirusiosios O. P. sūnus pareiškėjas turėjo teisę paveldėti jos turtą. Jis palikimą galėjo paveldėti trims būdais – faktiniu valdymu, pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis), tačiau visais atvejais palikimą turėjo priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo (palikėjo mirties) kreipdamasis į notarą, jeigu paveldi pagal testamentą ar įstatymą, ar palikimą priimdama faktiniu valdymu per tą patį laikotarpį (CK 5.50 straipsnio 2 dalis.).
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad po motinos mirties pareiškėjas liko gyventi jai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini)., todėl jam atiteko visi motinai priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai, pareiškėjas šiame name gyvena iki šiol, jį prižiūriu, tvarko, prižiūriu jo aplinką, moka komunalinius mokesčius už jį ir t.t. Šiame name yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Be to, jis ir toliau dirba ir naudojasi motinai priklausančiais trimis žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini)., juos 2022 m. deklaravo išmokoms gauti ir gavo už juos išmokas. Šie visi duomenys rodo, kad R. P. motinos palikimu rūpinosi kaip savo, nepraėjus 3 mėnesiams nuo jos mirties. Byloje jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja. Iš VĮ Registrų centras Testamentų registro nustatyta, kad mirusiosios O. P. palikimo niekas nepriėmė. Teismui nėra jokio pagrindo netikėti pareiškėjo teiginiais, dėl ko darytina išvada, kad pareiškėjas R. P. šiais savo aktyviais veiksmais priėmė palikimą per 3 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jais nustatyta, jog pareiškėjas R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai), todėl pareiškimas tenkintinas visiškai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po motinos O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.
Sprendimą per tris dienas nuo jo priėmimo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.