Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 14.14; 21.9.9; 21.9.10; 21.9.11; 21.11.1; 21.13.1.

2018 m. gegužės 24 d.

S. O., gimusio 1961 m. asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio R. kaime, K. seniūnijoje, Pakruojo rajono savivaldybėje, ūkininko, vedusio, vidurinio išsilavinimo, neteisto,

administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. O., būdamas galvijų laikytojas, atsakingas už galvijų, laikomų aptvertoje teritorijoje Rimšonių kaime, Pakruojo rajono savivaldybėje, priežiūrą, neužtikrino, kad galvijai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, to pasekmėje, 2017 m. gruodžio 5d., apie 10 val., jam priklausantys galvijai išbėgo iš elektriniu piemeniu aptvertos teritorijos ir patekę į A. A. priklausančios sodybos, esančios Pakruojo rajono savivaldybėje, R.kaime, teritoriją, ištrypė 12,5 arų žolės plotą, aplaužė penkis šilauogių krūmus, keturių obelų šakas ir keturių pušų viršūnes, dėl tokio S. O. neveikimo A. A. patyrė 316 eurų turtinę žalą, kuri nėra atlyginta. S. O. pažeidė Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 2015-10-08 Nr. AV-769 „Dėl gyvūnų laikymo Pakruojo rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ 22 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 346 straipsnio 4 dalyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas S. O. kaltu neprisipažino ir paaiškino, jog jis nekaltas dėl savo galvijų, nes juos laiko tinkamai, galvijus išgąsdino šernai, todėl galvijai nutraukė aptvarus. Jo paties įvykio metu nebuvo namuose. Aptvare yra elektrinis piemuo, nuo praeitų metų aplink jo sodybą yra kuolai. Kuolai daug geriau padaryti, negu „parduotuviniai“. Čia yra nenumatytos aplinkybės, nesupranta, kodėl jis čia kaltas. Niekas neįvertino aptvaro ir kaip gyvuliai pabėgo. Sutinka, kad išėjo jo galvijai ir kad jis už juos atsakingas. Kiekvienas turi prižiūrėti ir saugoti savo turtą, jis savo turtą saugo, o A. savo turto visai nesaugo. Maždaug nuo 2017 m. vidurvasario buvo sukalti aptvaro mediniai kuolai ir buvo trys vielos (trimis eilėmis). Jis nekaltas, kalti šernai. Jis šernų nematė, matė žmonės. Kas gali atsiminti, kas buvo tą dieną. Pažeidimo jis nepadarė, gyvuliai buvo aptverti, dėl nenumatytų aplinkybių gyvuliai išėjo, nes juos paleido žvėrys. Gyvuliai jo, bet kaltas tas, kas paleido. Patikrinti, ar laidais eina elektra, yra specialus prietaisas. Įvykio metu buvo nutrauktos vielos. Viršutinė viela apie 1,20 m., o apatinė kelių aukštyje, šerno ūgis 30 cm, gal iki 1 metro. Pagal įstatymus pas jį apsauga tinkama, dar ir geresnė, nei pagal įstatymus. Prieš įvykį, prieš kokias tris dienas jis tikrino aptvarą. Mano, kad gyvulius paleido šernai, nes yra matęs kaip šernai bėgdami nutraukė aptvarus. Įvykio metu gyvuliai neatėjo iš aptvaro, kuris aptvertas laikinais kuoliukais, gyvuliai atėjo iš aptvaro nuo S. pusės, nes jau buvo pervaryti ten. Prie negyvenamos sodybos gyvuliai buvo prieš kokias dvi savaites iki įvykio. Gyvulius iš A. sodybos parsivarė jo sūnus, kuris vakare prie aptvaro matė šerną. Gyvulių negalima rišti, pagal įstatymą jie turi būti ganomi ne pririšti, o palaidi – aptvare. Pripažįsta, kad jo karvės buvo nuėjusios į A. sodybos teritoriją. Mano, jog yra nekaltas, nes viskas įvyko dėl nenusakomų aplinkybių.

Nukentėjusysis A. A. teismo posėdyje parodė, kad 2017 m. gruodžio 5 d., apie 10 val. atvažiavęs į savo sodybą R. kaime, pamatė suniokotą teritoriją. Gyvuliai jau buvo išvesti į šalia esantį aptvarą, apžiūrėjęs suniokojimą, paskambino Nr. 112, kad atvažiavę pareigūnai užfiksuotų. Atvažiavo policijos pareigūnės M. su Š. ir padarė nuotraukas, iš jo paėmė pareiškimą, nuvyko pas S. O., tačiau jo nebuvo namuose. Rašant jo pareiškimą, pareigūnės prašė įvertinti preliminariai padarytus nuostolius. Paskutinį kartą nuostolius vertino policijos pareigūnas L. ir įvertino 316 eurų. L. skaičiavo medelius ir vertino, jeigu medelis 15 eurų, tai šakelė gal 3 eurai, pasakė, kad tebūna trys, skaičiavo grynai šakeles, o ne medelius. Paskaičiavo, kad žolytės sugadinta apie 8 arus, reikės tiek atstatyti, suskaičiavo tik tas vietas kur labiausia buvo išminta. Teritorija yra pusantro hektaro, galvijai buvo perėję per visą teritoriją, visur buvo pėdsakų, tik labiausiai ištryptas vietas paskaičiavo, sumatavo. Po įvykio nuėjo pas O., tačiau jo nerado, o rado jo sūnų, kuris sakė, kad viską žino, matė, kad pats išvedė galvijus, sakė, kad galvijai ne jo, kad aiškintųsi su tėvu. Du kartus jis kreipėsi į policiją, o kai nebūdavo didelės žalos, nesikreipdavo, draugiškai su O. susitardavo. Šiuo atveju į jo teritoriją buvo suėjusi visa banda, todėl kreipėsi į policiją. Savo akimis šernų jis nėra matęs. S. O. galvijai į metus kokius 4 kartus ištrypia jo sodybą. Matėsi iš kur atėjo gyvulių banda, ėjo iš ganyklos nuo V. pusės link R., gyvuliai ėjo namo ir įėjo į jo teritoriją. Nuo jo sodybos iki to aptvaro galėjo būti 400 metrų. Jo teritorija aptverta tvora metaliniais sukaltais stulpais ir perjuosta viela, kad nepraeitų galvijai. Mano, kad ne jis turėtų tvertis savo sodybą, o O/ turėtų rūpintis savo gyvuliais.

Institucijos atstovas R. V. teismo posėdyje palaikė S. O. surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir paaiškino, kad iš teismui pateiktos medžiagos, liudytojų parodymų matyti, jog gyvūnų savininkas yra S. O.. Pagal gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 punktą gyvūnų laikytojas yra asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ir jį laiko atlyginamai ar neatlyginamai, o pagal šio įstatymo 12 punktą gyvūno savininkas yra asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas. Dėl savininko ginčo šioje byloje nėra. Gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių ir kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai, ar turtui. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. AV-769 patvirtintų taisyklių „Dėl gyvūnų laikymo Pakruojo rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ 22 punkte nurodyta, kad ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai neišeitų iš žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų. Iš bylos medžiagos, liudytojų parodymų matyti, kad tai ne pirmas atvejis, kai S. O. gyvūnai išeina už jo teritorijos ribų. Civilinio kodekso 6.260 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naminių gyvūnų, ar asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų, padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas, jeigu neįrodo, kad buvo civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, tai yra, jie atsako visais atvejais, nepaisant kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsakingumo. Teismų praktikoje suformuota išvada, kad gyvūnų savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką bei atlyginti gyvūnų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado. Iš liudytojų parodymų negalima teigti, yra tik prielaidos, niekas konkrečiai neįvardija, kad gyvuliai buvo paleisti dėl nenuspėjamų, nenumatytų aplinkybių, tai yra, dėl laukinio žvėries. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas tinkamai, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, prašo S. O. taikyti sankcijoje numatytas poveikio priemones.

Liudytoja L. M. parodė, kad galėjo būti 2017 m. gruodžio 5 d., su kolege L. Š. nuvyko į R. kaimą dėl įvykio, lyg dėl sugadintos ganyklos, kad ištrypta gyvulių. Įvykio vietą fotografavo, apžiūrėjo. Iš nukentėjusiojo buvo paimtas pareiškimas. Įvykio vietoje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nedalyvavo, kadangi jo nebuvo namuose, buvo kažkur išvykęs. Dėl žalos dydžio su niekuo nesitarė, paėmė iš pareiškėjo pareiškimą, toks žalos dydis buvo nurodytas pareiškėjo pareiškime.

Liudytojas A. L. parodė, kad policijos komisariate buvo gautas nukentėjusiojo pareiškimas. Įvykio vietoje buvo jis, O., A., apžiūrėjo, aiškinosi kas padaryta, kas aplaužyta, kas išmindžiota, aiškinosi dėl patirtų nuostolių, padarytos žalos. Matėsi, kad buvo ištrypta, išmindžiota, aplaužyti keli medeliai. O. ir A. nesutarė dėl padarytos žalos. Apklausė O. sūnų, kuris paaiškino, jos įvykio dieną apie 10 valandą važiavo keliu į ganyklą ir pamatė galvijus A. teritorijoje, jisai išvarė gyvulius iš teritorijos atgal į aptvarą. A. tą dieną grįžo vėliau ir pamatė išmindžiotą teritoriją, išsikvietė policiją, parašė pareiškimą. Įvykio vietoje aptvaro neapžiūrėjo, nes O. sūnus, suvaręs karves, aptvarą sutvarkė. Aptvaras aptvertas stulpeliais, kuriais eina trys vielos, aukščiausia viela buvo aukštokai. Nežino, ar vielomis buvo pajungta elektra, neišsiaiškino. Visi apgadinimai, ištrypimai, aplaužyti medeliai buvo užfiksuoti nuotraukose, surašytas apžiūros protokolas. Apžiūrint aplaužytus medelius, ištryptą žolę, kvietė dalyvauti ir O., tačiau jis nevažiavo, atsisakė, motyvavo, kad su A. yra apsipykę. O. nesutiko nei su pažeidimu, nei su žalos dydžiu. Kiek jam teko kalbėtis su kaimo žmonėmis, tai ne pirmas kartas, kai O. galvijai išeina iš aptvaro ir ištrypia kitų žmonių teritorijas. Buvo nuvažiavęs pas S. ir matė, kad tas takelis, kuris yra prie mokyklos - vien gyvulių kanopos, S. sodyboje vien kanopos. Tai ne pirmas kartas, kai O. galvijai išeina iš aptvaro, tačiau kaimo žmonės nesiskųsdavo, nerašydavo pareiškimų, nes O. susitardavo su žmonėmis, pats susitvarkydavo. A. sodyba yra laukuose, iki O. sodybos gal 600-700 metrų. O. galvijai laikomi ganyklose, kurios yra ne viena, viena ganykla yra šalia A. sodybos, o tą kartą O. galvijai buvo laikomi ganykloje už kelio, buvo gal 100 metrų atstumu nuo A. sodybos, teritorija gerai matoma. O. gyvuliai žiemos metu laikomi lauke. Anksčiau teko su Ožalu pravesti prevencinius pokalbius dėl gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimų. A. teritorija aptverta, yra vielos, yra tarpas gal, kad galėtų įvažiuoti su mašina. Apžiūrėjus teritoriją, išmatavo kur buvo galvijų pėdos, galvijų banda pro medelius nuėjo į paupį, tiesiog buvo ištrypta, išmatavo paupį. Nuo galvijų bandos ėjimo medeliams buvo aplaužytos šakelės. Jis internete išsiaiškino, kiek kainuoja pušelės, šilauogės, kiti medeliai, taip buvo paskaičiuota žala. Žala buvo paskaičiuota iš to, ką rado vietoje, iš interneto paėmė medelių kainas, paskaičiavo kiek kainuos pievos sutvarkymas. O. siūlė, nuvažiavęs pas jį į namus, dalyvauti kartu apžiūrint teritoriją, įvertinant medelius, tačiau jis atsisakė.

Liudytojas V. P. parodė, kad galėjo būti šių metų balandžio mėnesį, kai padėjo A. L. apžiūrėti įvykio vietą, išmatuoti išmindžiotus plotus, apžiūrėti augalus, nes buvo išlaužytų medelių: šilauogės, pušelės, obelaitės. Įvykio vietoje matėsi naminių gyvulių kanopų pėdsakai (karvių ar jaučių) visoje A. sodybos teritorijoje prie R. kaimo. Teritorija didelė, gal hektaras, vienoje vietoje kanopų pėdsakų buvo daugiau, kitoje vietoje mažiau, tačiau visoje teritorijoje buvo kanopų pėdsakų. Atliko įvykio vietos apžiūrą, nufotografavo. Viename teritorijos plote kur šilauogės, įspaustų gyvulių kanopų buvo daug, buvo praeita ne vieno galvijo. Matavimus atliko balandžio mėnesį, tačiau kanopų pėdsakai matėsi puikiai. A. teritorija apsėta žole, apsodinta sodinukais. Buvo apgadintos gal kokios 8 šilauogės, po 8 medelius trijų, keturių rūšių, aplaužytos šakelės, patys medeliai nenulaužti nuo kamieno, vieniems medeliams nulaužtos mažesnės šakelės, kitiems didesnės.

Liudytoja V. S. parodė, kad gyvena R. kaime 53 metus, maždaug 300 metrų atstumu nuo O. ir nuo A.. Ne vieną kartą yra skambinusi O., kad eitų žiūrėti savo karvių. Jos pačios teritorija buvo nusiaubta daug kartų, vieną kartą kreipėsi į policiją. Dėl 2017 m. gruodžio 5 dienos nieko negali pasakyti, kadangi ryte anksti išvažiuoja į darbą, o grįžta vakare. Kaimyno O. karvės vaikšto po jos teritoriją. Kaimynas karves laiko lauke, ganykla aptverta elektriniu piemeniu. Šių metų pavasarį, gal kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje, ėjo prie tvenkinio, karvės vaikščiojo aptvertoje teritorijoje, jai įdomu pasidarė, kokia ten srovė krato. Palietė laidus, bet jie nė vienas nenupurtė. O. karvės iš aptvarų išeina jau daug metų. Kaimo teritorijoje šernų ji niekada nėra mačiusi, kartais vaikšto lapės arba kiškiai. Nėra mačiusi, kad elektrinis piemuo būtų nutrauktas. O. galvijai jos teritorijoje apsilanko tris, keturis kartus per metus, praeina visa banda gyvulių. Apie kiekvieną galvijų apsilankymą jos teritorijoje O. praneša asmeniškai, gyvulius susivaro iš karto, būna trumpesni, ilgesni tarpai, kai jo gyvuliai vėl apsilanko jos teritorijoje. Yra mačiusi O. galvijus vaikštančius ne tik jos teritorijoje, bet ir kitose vietose. Ji neregistruoja kada karvės, ar jaučiai buvo suėję į jos teritoriją.

Liudytojas R. K. parodė, kad O. sodyba nuo jo sodybos gal už puskilometrio, o A. sodyba truputį į šoną, matosi gerai. Apie karves nieko nežino. Šernus mato gan tankiai, kai tik pradeda sprogdinti dolomitą, nuo sprogimų dreba žemė, todėl lekia šernai, elniai, stirnos. O. karvės laikomos aptvare, aptvertos vielomis, kaip karvės išeina iš aptvaro, nežino. Nematė, kad O. karvės būtų ėję kaime per sodybas. 2017 m. gruodžio mėnesį, dienos neatsimena, po pietų, buvo prietema, matė šernus netoli savo namų, bėgo per kanalą, nematė, kad šernai būtų buvę O. priklausančioje sodyboje, kur jo karvės, nematė kur nubėgo šernai. Gruodžio mėnesį karjeruose buvo vykdomi sprogdinimo darbai. Dėl šio įvykio O. jam pasakė, kad buvo išsilaužę jo karvės, kažkas jas paleido, o jis pasakė, kad matė šernus. Su O. kalbėjosi sekančią dieną po šernų prabėgimo, jam pasakė, kad matė nubėgančius šernus, pasakė, kad gal tie šernai išgąsdino karves. Prie O. karvių aptvaro šernų nematė.

Liudytojas A. Š. parodė, kad gyvena netoli P., žino, kur yra O. sodyba, nes tankiai pro ją važiuoja į savo žemės plotus. Apie įvykį žino tiek, kad važiavo apžiūrėti savo žemės, matė lakstančius tris šernus, o kitą dieną išgirdo, kad buvo pabėgę O. karvės. Šernai lakstė lauke, netoli O. karvių aptvaro, gal 200 metrų atstumu. Nėra matęs, kad šernai būtų išbaidę O. karves. Nuo O. namų iki aptvarų yra gal kilometro, gal dviejų ar trijų atstumas. Šernus matė gal 3 kilometrų atstumu nuo O. namų, tą dieną jokių garsų, sprogdinimų negirdėjo. Visas kaimas šnekėjo, kad O. galvijai ištrypė A. kiemą.

Liudytoja J. S. parodė, kad O. sodyba yra kaimynystėje. Būna, kad jo karvės pasileidžia ir eina per kiemus, skambina kaimynai, kad O. karvės jos darže. Nematė ar O. karvės buvo nuėjusios į A. sodybą, kadangi O. karvės laikomos už geležinkelio, iš jos sodybos nesimato. A. sodyba apaugusi medžiais, nesimato. Šių metų pavasarį į jos kiemą buvo sulėkę 16 O. jaučių. Žino, kad O. karvės pabėga iš aptvarų ir eina per kaimynų teritorijas, ateina ir į jos kiemą, daržą, praeina per burokus, išgraužia, išmina svogūnus, tačiau O. atsiskaito, atsilygina. O. žmona atsiprašo, atsilygina. Andriaus uošvienė sakė, kad į jų sodybą buvo suėję O. karvės ar jaučiai, kvietė ją eiti pasižiūrėti ką padarė sodyboje, tačiau ji negalėjo nueiti, buvo šlapia, balos.

Liudytoja R. Š. parodė, kad gyvena R. kaime. Žino kur laikomos O. karvės. Asmeniškai nėra mačiusi, kad O. karvės vaikščiotų po sodybas, yra girdėjusi iš žmonių kalbų, kad karvės buvo išėjusios iš aptvarų. Apie 2017 m. gruodžio 5 dienos įvykį dėl A. sodybos tik girdėjo, pati nematė.

Liudytojas V. V. parodė, kad žino kur O. laiko karves, kur yra jo ganyklos. Du kartus yra matęs, kad O. karvės buvo išėjusios iš aptvarų ir vaikščiojo. Galėjo būti 2017 metų gruodžio pradžioje, vakare paskambino O. ir pasakė, kad šernai vaikšto tarp jo karvių. Nuvažiavo, šviesdami su prožektoriais matė tris šernus. Lyg pats O. sakė, kad tuo momentu, kai buvo atvykę dėl šernų, buvo pasileidę jo gyvuliai.

Liudytoja A. J. parodė, kad O. gyvena kaimynystėje, tik kitoje kelio pusėje. Į jos sodybą O. karvės neateina, niekada nėra išmindžioję. Apie A. sodybą iš trijų pusių yra O. ganyklos. Jau po kurio laiko su A. uošviene buvo nuėję į A. sodybą pasižiūrėti, matėsi, kad buvo nulaužta eglutės šakelė, vienai pušelei nudžiūvusi šaka, ar nukąsta, viena obelaitė išlaužta, buvo paremta. Iš kaimo žmonių kalbų sužinojo, kad O. galvijai ištrypė A. sodybą. Vieną kartą yra mačiusi išbėgusius O. sūnaus galvijus, tačiau jie tuojau pat buvo suvaryti.

Iš byloje esančių foto lentelių prie A. A. protokolo – pareiškimo matyti, kad nuotraukose užfiksuota apsnigta pieva, sniego gan nedaug. Sniege matosi galvijų pėdsakai ir išmatos, taip pat matosi pasodintų nedidelių medelių ir krūmų (18-26 b. l.).

Apžiūros protokoluose su foto lentelėmis aprašytas ir užfiksuotas vietovės vaizdas, taip pat aprašyti ir užfiksuoti augalams padaryti sužalojimai (45-58, 62-75 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, be kita ko, yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga, priimant sprendimą, nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018).

Pagal Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė kyla už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, kas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. To paties straipsnio 20 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 16, 17, 18, 19 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas, o šio straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2728; 2012, Nr. 122-6126) 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. AV-769 patvirtintose Gyvūnų laikymo Pakruojo rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 22 punkte nustatyta, kad ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų.

Nors S. O. neigė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, tačiau teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų duomenų: administracinio nusižengimo bylos medžiagą, o taip pat liudytojų teisme duotus parodymus, konstatuoja, kad S. O. 2017 m. gruodžio 5 d., apie 10 val., Pakruojo rajono savivaldybėje, R. kaime, būdamas galvijų laikytojas ir atsakingas už galvijų priežiūrą neužtikrino, kad galvijai nekeltų grėsmės žmonių turtui, nes jam priklausantys galvijai ištrūko iš elektriniu piemeniu aptvertos teritorijos ir, patekę į A. A. priklausančios sodybos teritoriją, ištrypė žolę, aplaužė šilauogių krūmus, obelų šakas ir pušų viršūnes, dėl ko A. A. patyrė 316 eurų turtinę žalą. Šiuo savo neveikimu S. O. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir gyvūnų laikymo Pakruojo rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 22 punkto reikalavimus bei padarė ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir ši jo padaryta veika yra tinkamai kvalifikuota.

Teismas atmeta S. O. paaiškinimus apie tai, kad jis savo galvijus laiko tinkamai, o dėl padarytos žalos jis nekaltas, nes galvijus išgąsdino šernai. Šie jo parodymai atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams. Vertinant pažeidėjo poziciją, pažymėtina, kad nei teikdamas rašytinius paaiškinimus, nei apklausiamas teismo posėdžio metu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, priešingai nei byloje apklausiami liudytojai ar nukentėjusieji, nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą, kas leidžia pagrįstai teigti, jog sakyti tiesą atitinkamos ANK nuostatos jo neįpareigoja. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė administracinio nusižengimo bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę.

Nusižengimo padarymo aplinkybes patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai ir nukentėjusysis. Jų teisme duotais parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jie yra logiški, nuoseklūs, visiškai atitinka visą faktinę įvykio situaciją, bylos rašytinę medžiagą. Todėl, įvertinus aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad S. O. pozicija bei byloje nustatytų aplinkybių neigimas, teigiant jog jo veiksmuose nėra kaltės, nes įvykis įvyko, ne dėl jo kaltės, o nepriklausomai nuo jo valios, dėl atsiradusios nenugalimos jėgos, t. y., dėl to, kad laukiniai žvėrys – šernai išgąsdino gyvulius, kurie išgąsdinti ištrūko iš aptvaro, yra tik jo gynybinė versija, neparemta jokiais objektyviais bylos duomenimis, jo argumentai yra vertintini siekiu išvengti administracinės atsakomybės, kadangi šiuo aspektu yra vertinami ne pavieniai byloje esantys duomenys, o jų visuma.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. O., būdamas rūpestingas ir apdairus savininkas visais atvejais privalėjo imtis visų reikiamų apsaugos priemonių kontroliuoti savo gyvūnus. Ši pareiga reiškia, kad gyvūnų savininkas turi tinkamai vertinti savo gyvūnų galimą elgesį ir imtis tokiose situacijoje būtinų veiksmų, kad nebūtų galimybių, jog jo gyvūnai sukeltų grėsmę žmonių turtui. S. O. kaltė pasireiškia jo neatsargumu, nes jis, žinodamas, kad dėl įvairių priežasčių, tame tarpe ir dėl laukinių gyvūnų, gali būti nutrauktos aptvarų vielos, o jo paties teigimu tai vyksta gana dažnai, nesiėmė jokių papildomų apsaugos priemonių, kad iš aptvaro ištrūkę jam priklausantys galvijai nepridarytų žalos kitų žmonių turtui. Laikydamas galvijus, S. O. numatė, kad jie gali ištrūkti iš aptvaro ir dėl to kilti žalingų padarinių kitų asmenų turtui, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi, kad tokių padarinių bus išvengta.

S. O. kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažino. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. S. O. tokį administracinį nusižengimą padarė jau ne pirmą kartą, nes yra baustas už analogiškas veikas, padarytas 2015 m. gegužės 26 d. ir 2016 m. birželio 21 d., pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 10 d. (26-30 b. l.). Todėl atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, S. O. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 4 dalyje, skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda (ANK 32, 34 - 36 straipsniai).

Teismas atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, daro išvadą, kad paskirta administracinė nuobauda -bauda pasieks savo tikslus netaikant administracinio poveikio priemonių: gyvūnų konfiskavimo ir įpareigojimo dalyvauti programose (kursuose).

ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra materiali – reiškia, kad administracinė atsakomybė už šį nusižengimą kyla tik tada, kai byloje yra nustatoma ne tik veika, bet ir jos padariniai bei priežastinis ryšys tarp jų. Šiuo atveju abejonių, kad dėl pažeidėjo aukščiau aptartų veiksmų (neveikimo) – jo laikomų galvijų ištrūkimo iš aptvaro, nukentėjusysis patyrė turtinę žalą, nekyla, kadangi buvo aplaužyti augalai ir ištrypta pieva. ANK 664 straipsnio 2 dalis numato, jog tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru, žalos atlyginimą priteisia teismas tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 34, 35, 36 straipsniais, 630, 635 - 637, 646 straipsniais, 664 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. O. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirti administracinę nuobaudą - 150 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą,- ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) 18081185094.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Priteisti iš S. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio R. kaime, K. seniūnijoje, Pakruojo rajono savivaldybėje, 316,00 (tris šimtus šešiolika) eurų administraciniu nusižengimu padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. A., gyvenančiam R. kaime, Pakruojo rajono savivaldybėje.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.