Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2012-03-05 · Civilinė byla Nr. 2-32-341/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-05
Bylos Nr.
2-32-341/2012
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03469-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Rapolas Žukas
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
UAB „Nemėžio komunalininkas“
Civilinė byla Nr. 2-32-341/2012Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03469-2011-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.5; 44.2.; 44.5.2.1; 73.2.5; 73.2.6.; 113.1; 114.11.;116.4.
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 5 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas,sekretoriaujant Almai Buinovskienei,dalyvaujant atsakovo atstovui A. L.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Nemėžio komunalininkas“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo iš atsakovo UAB „Nemėžio komunalininkas“. Ieškinyje nurodė, jog tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir draudėjos N. G. buvo sudaryta būsto draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone (Būsto draudimo liudijimas TIA Nr. (duomenys neskelbtini)). 2010-09-06 šis butas buvo apgadintas užpylimo metu. Įvykio aplinkybės detalizuotos 2010-09-10 turto sunaikinimo, sugadinimo akte, taip pat išdėstytos AB „Nemėžio komunalininkas“ akte, surašytame 2010-09-20. Ieškovas draudiminį įvykį pripažino draudžiamuoju ir remdamasis 2010-09-20 aktu, 2010-09-10 turto sunaikinimo-sugadinimo aktu, 2010-10-15 lokaline sąmata, žalą patyrusiai N. G. išmokėjo 642,00 Lt.

Pagirių seniūnijoje esančių daugiabučių gyvenamųjų patalpų savininkų (bendraturčių) bendrosios nuosavybės bendrojo naudojimo objektų priežiūra bei administravimas yra priskirtas UAB „Nemėžio komunalininkas“. Pagal 2001-05-23 patvirtintą Vyriausybės nutarimą Nr. 603, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.3. punktą viena iš administratoriaus funkcijų yra atlikti namo techninę priežiūrą. Užpylimas įvyko dėl techninių inžinerinių sistemų nepriežiūros. Tai patvirtina UAB „Nemėžio komunalininkas“ aktas, kuriame komisija konstatavo, kad vanduo atsirado ne iš viršutinio buto, nes grindys buvo sausos. Daro išvadą, kad vanduo atsirado iš inžinerinių sistemų, kurios yra bendrojo naudojimo objektas ir jų techninės priežiūros, kaip savo pareigos, neužtikrino UAB „Nemėžio komunalininkas“. Dėl šių priežasčių teigia, jog atsakingas už žalą asmeniu šiuo atveju yra atsakovas UAB „Nemėžio komunalininkas“, kuris neužtikrino tinkamo patalpų administravimo.

Prašo priteisti iš atsakovo 642,00 Lt sumą; 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas (žyminio mokesčio - 70,00 Lt, už ieškinio parengimą - 242,00 Lt).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime (b.l. 23-24) su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog nes apžiūros aktas surašytas 2010-09-20, t.y. nuo įvykio iki apžiūros momento praėjo 14 kalendorinių dienų, todėl daro išvadą, kad įvykio priežasties galėjo nebelikti. Bute Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pakabinamų lubų irgi nebuvo galimybės nustatyti užpylimo vietos. Taipogi nurodė, kad pagal AB „Lietuvos draudimas“ Būsto draudimo taisyklių Nr. 064, punktą 2.6.7. draudėja privalėjo apie draudiminį įvykį nedelsdama pranešti kompetentingoms institucijoms, tačiau minėtas įvykis buvo užfiksuotas tik 2010-09-20, dėl ko nustatyti įvykio priežastį tapo neįmanoma.

Teigia, kad bendro naudojimo inžinierinės komunikacijos, kurias eksploatuoja ir prižiūri administruojanti UAB „Nemėžio komunalininkas“ (2010-10-19 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos įsakymas Nr. A27-2055) iki ir po draudiminio įvykio buvo tvarkingos, tuo tarpu už santechninės įrangos pajungimą (bute) nuo bendro naudojimo vamzdžių iki asmeninio naudojimo sanitarinių mazgų administratorius UAB „Nemėžio komunalininkas“ nėra atsakingas.

Ieškovas 2012-01-23 teisme gautame prašyme (b.l. 30-31), nesutikdamas su atsiliepime nurodytais motyvais, teigia, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai yra suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovai neprivalo įrodinėti. Ieškovai nagrinėjamu atveju privalo įrodyti tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas (Vilniaus apygardos teismo 2011-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-3S1-302/2011). Nurodo, jog 2010-09-20 aktas patvirtina, kad ieškovo draustas butas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas, buvo užlietas iš virš jo esančių patalpų, todėl užliejimo židinį laiko nustatytu ir įrodytu. Mano, kad aplinkybė, jog draudėja apie užpildymą draudiką informavo ne įvykio užpylimo dieną, o vėliau, nešalina atsakovo prievolės atlyginti padarytos žalos.

Kadangi atsakovas prižiūri ir administruoja pastatą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas, todėl ieškovo manymu, atsakovui prievolė atlyginti padaryta žalą kyla dėl to, kad jis nesiėmė būtinų veiksmų, jog būtų išvengta žalos padarymo asmenų turtui - neteisėtas neveikimas (LR CK 6.246 str. 1 d.). Atsakovas, kaip pastato administratorius, savo veikloje privalo vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais administravimo veiklą, administratoriaus teises ir pareigas. Vienas iš tokių teisės aktų yra 2001-05-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtinti „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai“. Teigia, kad atsakovas tinkamai nevykdė prievolių nustatytų Nuostatų 4 p., 5.3 p., 5.5.p. bei 5.11 p., tą akivaizdžiai patvirtina 2010-09-06 įvykęs užliejimas. Daro išvadą, kad atsakovas yra atsakingas dėl ieškovo drausto turto apgadinimo. Pažymėjo, kad atsakovas yra verslininkas, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai (LR CK 6.256 str. 3 d.). Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovas privalėjo stengtis pastatą prižiūrėti ir remontuoti dedant maksimalias pastangas. Esant nustatytam pažeidimui, atsakovui, kaip verslininkui, atsakomybė kyla be kaltės. Teigia, jog atsakovas savo motyvų nepagrindė jokiais leistinais įrodymais, dėl to pateiktą atsiliepimą laiko nepagrįstu. Nesutikimas atlyginti padarytos žalos nėra pagrindas atmesti ieškinį. Atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nėra nuginčijęs ieškovo pateiktų žalą patvirtinančių įrodymų, nei vienas iš ieškovo pateiktų į bylą įrodymų nėra nuginčytas ar pripažintas negaliojančiu. Dėl to laiko, kad padaryta žala yra įrodyta. Jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs jam priskirtas atlikti prievoles, 642 Lt dydžio žalos būtų išvengta. Remiantis išdėstytu ieškovas prašė teismo pateiktą ieškinį tenkinti visiškai.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė rašytinį paaiškinimą (b.l. 47-50), kuriame nurodė, kad nuostolių buto savininkas galėjo turėti tik dėl kitų daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių veiksmų arba neveikimo, o ne dėl komunalininko darbuotojų kaltės; kad civilinėje byloje nėra duomenų, įrodančių atsakovo neteisėtus veiksmus arba neteisėtą neveikimą, o pats ieškovas neįrodinėja ir net nepateikia jokių įrodymų pagrindžiančių atsakovo neteisėtą elgesį (neveikimą), todėl mano, jog šioje byloje nenustatytas neteisėtų veiksmų buvimo faktas. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas net neįrodinėja, nuo kokios inžinierinės įrangos, bendro naudojimo ar privačios galimo gedimo ar galimai netinkamos jos priežiūros galėjo įvykti buto adresu (duomenys neskelbtini) užpylimas, tuo tarpu administratorius prižiūri tik bendro naudojimo inžinierines sistemas.

Įvertinęs faktą, kad daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) nei iki buto Nr. (duomenys neskelbtini) užpylimo, nei po 2010-09-20 apžiūros akto surašymo dienos nebuvo nustatyta jokių inžinierinių sistemų gedimų, o kaip yra žinoma inžinierinių sistemų gedimai savaime „nesusitaiso“, daro išvadą, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) užpylimas galėjo įvykti ne dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo, o tik dėl trečiųjų asmenų (kaimynų) aplaidumo ar neatsargumo.

Pažymėjo, kad buto užliejimo faktas buvo užfiksuotas tik 2010-09-20, tai yra po įvykio praėjus daugiau nei 14 dienų, dėl ko nustatyti įvykio priežastis tapo neįmanoma; be to atsakovui apie įvykį draudėja pranešė vėliau nei buvo pranešta ieškovui. Teigia, kad komunalininko darbuotojai tinkamai atliko savo funkcijas, todėl visais atvejais atsakovas buvo apdairus ir rūpestingas ir nėra jokios atsakovo kaltės.

Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-05-12 nutartimi byloje Nr. 3K-3-579/2003; 2008-08-18 nutartimi Nr. 3K-3-397/2008, nurodo, jog namo bendrųjų inžinerinių konstrukcijų ir kitų bendrojo naudojimo objektų savininkai yra butų savininkai (valdytojai). Įstatymo, įstatų ir sutarties pagrindu atsakovas prižiūrėdamas pastatus ir kitus įrenginius, namui priskirtą žemės sklypą, nėra tapęs inžinierinės įrangos teisėtu valdytoju (daiktinės teisės prasme), kuriam galėtų būti taikytina atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu. Taipogi remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo Išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-11-26 nutartyje Nr. 3K-7-345/2007 padaryta išvada, kad atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą, atsiradusią, jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų disponavimo teisę, gali būti tik bendraturčiai, bet ne Bendrija (ar turto administratorius). Todėl mano, kad UAB „Nemėžio komunalininkas“ šioje byloje yra netinkamas atsakovas, prašė teismo atsakovais šioje byloje patraukti gyvenamojo namo bendraturčius, ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant (b.l. 38). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla nagrinėjama ieškovo atstovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 1 d.).

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo gauta nusiskundimų dėl bendro naudojimo inžinerinių tinklų gedimų; tinklai yra geros būklės. Teigia, jog pats užpylimo faktas buvo, tačiau jis įvyko dėl kaimynų kaltės. Tokį teiginį grindžia tuo, kad buvus gedimui, būtų reikalingas rimtas remontas, tinklai patys nesusitvarkytų. Pažymėjo, jog užliejimas buvo 2010-09-06, o patikrinimas – rugsėjo 20 d. Būsto savininkas kreipėsi tik po dviejų savaičių, be to nurodė, jog užpylė kaimynas iš viršutinio aukšto. Butas buvo apžiūrėtas vizualiai, apsilankius viršutiniame bute jokių gedimų nepastebėta. Kad užpylė kaimynas, atsakovas sužinojo tik iš buto savininkės, tikros priežastys nebuvo nustatytos. Dėl gedimų į atsakovą niekas nesikreipė. Atkreipė dėmesį, kad sugadinimo akte draudėja nurodė, jog iš (duomenys neskelbtini) buto ją užpylė vandeniu, kad atsakingas asmuo – (duomenys neskelbtini) buto savininkas. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6. 263 str. 1, 2 d.).

Byloje nustatyta, kad 2010-07-07 N. G. ir AB „Lietuvos draudimas“ sudarė Būsto draudimo sutartį (Draudimo liudijimas serija LD Nr. (duomenys neskelbtini), TAI Nr. (duomenys neskelbtini)). Šia sutartimi buvo apdraustas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. (b.l. 7-8). Draudimo liudijime nurodyta, jog tiek pastatas, tiek namų turtas apdraustas ir nuo vandens (vanduo yra draudiminių įvykių sąraše); draudimo laikotarpis – nuo 2010-07-19 iki 2011-07-18.

2010-09-10 AB „Lietuvos draudimas“ Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, jog buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini)Vilniaus r., kur 2010-09-06 buvo pastebėtas vandens prasiskverbimas iš viršutinio buto Nr. (duomenys neskelbtini); įvykio metu apgadintas draudėjos N. G. turtas; draudikui AB „Lietuvos draudimas“ apie įvykį pranešta 2010-09-08, o kompetentingai įstaigai (UAB „Nemėžio komunalininkas“) – 2010-09-07. Akte numanomu dėl įvykio atsakingu asmeniu nurodytas buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas (b.l. 11-14).

UAB „Nemėžio komunalininkas“, patikslindamas 2010-09-15 raštą Nr. 5K-232, 2010-12-01 išsiuntė ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ 2010-09-20 buto apžiūros aktą. Akte nurodyta, jog komisija patikrinusi N. G., gyvenančios (duomenys neskelbtini), nusiskundimą, kad butą užlieja kaimynas iš viršutinio aukšto , konstatavo, kad tarp virtuvės, koridoriaus ir kambario užlietos lubos 150x 75 cm; nenustatyta, kad iš buto, esančio virš (duomenys neskelbtini) buto būtų patekęs vanduo per lubas, nes grindys buvo sausos. Komisija negalėjo nustatyti, iš kur pateko drėgmė, nes (duomenys neskelbtini) bute įrengtos pakabinamos lubos (b.l. 9-10).

AB „Lietuvos draudimas“ sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., lokalinę sąmatą, pagal kurią remonto darbų kaina – 642 Lt (b.l. 15). Remiantis šia lokaline sąmata ieškovas paskaičiavo 642 Lt draudimo išmoką, ir šią sumą 2010-10-19 išmokėjo N. G. (b.l. 16-18). 2010-12-23 pretenzija ieškovas kreipėsi į UAB „Nemėžio komunalininkas“, kurioje nurodė, jog dėl žalos, atsiradusios dėl 2010-09-06 užlieto N. G. priklausančio buto, yra atsakingas UAB „Nemėžio komunalininkas“, todėl prašo nukentėjusiajam išmokėtą 642 Lt sumą sumokėti per 18 dienų (b.l. 19).

Atsakovas 2011-01-10 atsakydamas į pretenziją informavo, kad UAB „Nemėžio komunalininkas“ neatlieka privačios nuosavybės techninės priežiūros, remonto ir įrengimo darbų, o bendros naudojimo inžinerinės sistemos daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., yra tvarkingos, ką įrodo tik vienkartinis buto Nr. (duomenys neskelbtini) užpylimas.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja K. P. paaiškino, jog UAB „Nemėžio komunalininkas“ dirba administravimo vadybininke. Patvirtino, kad jokio pranešimo iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), nebuvo. Nurodė, jog du kartus per metus apeina namus ir tikrina bendro naudojimo įrangą su padalinio vadovu. Atsakingi tik už bendro naudojimo, t.y. iki įvado į butus. Yra šaltas vanduo, kanalizacija bei šildymas. Taipogi patvirtino, kad po pranešimo apie užpylimą, atsakovas nieko neremontavo. Aktą surašė 20 dieną, telefonu gavę „Lietuvos draudimo“ prašymą paaiškinti įvykį. Tą pačią dieną komisijos pirmininkas P. J. surašė aktą, ir su dviem santechnikais nuvyko į butą, užfiksavo tik patį užliejimo faktą. Paaiškino, kad jei bendro naudojimo įranga reikalauja remonto, fiksuojamas gedimo įvykis, pranešama savininkams, surašomas reikalingų atlikti darbų aktas ir faktiškai atliktų darbų aktas, tuomet nurašomi pinigai iš namo sąskaitos. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) bute grindys buvo sausos. Tai, kad savininkė iš karto, t.y. rugsėjo 6 d. kreipėsi į draudimo bendrovę, žino iš draudimo bendrovės dokumentų. Savininkei skambino pati liudytoja, jai buvo paaiškinta, jog užpylė kaimynas, gal ne.

CK 6.1015 str. 1 d. numato, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-10 nutartyje Nr. 3K-3-46/2009 nurodyta, kad subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – asmenų pasikeitimas deliktinėje arba sutartinėje prievolėje, t. y. kai vietoje nukentėjusio kreditoriaus tam tikroje prievolėje šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Nutartyje taip pat nurodyta, kad subrogacijos atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje. Tokia pozicija išdėstyta ir kasacinio teismo praktikoje ( žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas v. UAB „Ergo Lietuva ir UAB „Litranspeda“, bylos Nr. 3K-3-503/2005; 2008 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-76/2008, kt.).

CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis.

Taigi ieškovas, atlyginęs N. G. patirtus nuostolius, perėmė jos teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens. Atsakovas nurodo, jog byloje nenustatyti jo neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei žalos atsiradimo.

Civilinė atsakomybė, kaip bet kuri prievolė, atsiranda esant tam tikrų juridinių faktų visumai, t.y. esant šioms civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui, kaltei, žalai ir nuostoliams (CK 6.245-6.249 str.). CPK 178 str. numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti.

Ieškovas remiasi Vilniaus apygardos teismo 2011-02-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-3S1-302/2011, kurioje konstatuojama, kad ieškovai privalo įrodyti buto užpylimo židinį. Nagrinėjamu atveju, ieškovas sugadinto turto akte nurodė, jog vanduo prasiskverbė iš viršutinio buto Nr. (duomenys neskelbtini), numanomu dėl įvykio atsakingu asmeniu nurodytas buto Nr. (duomenys neskelbtini)savininkas, 2010-09-20 buto apžiūros akte yra duomenys, jog buto savininkė N. G. buvo nurodžiusi, kad butą užlieja kaimynas iš viršutinio aukšto. Ieškovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė (b.l. 31), jog draustas butas buvo užlietas iš virš jo esančių patalpų, tačiau teigia, kad tai įvyko dėl techninių inžinerinių sistemų, kurios yra bendrojo naudojimo objektas, nepriežiūros.

Pagal 2001-05-23 Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.3. punktą, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, taip pat žemės naudojimą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą), atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą.

Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyti jokie atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas), dėl kurių galėjo įvykti T. G. buto užliejimas. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja K. P. patvirtino aplinkybes, jog iki užliejimo atsakovui nebuvo pranešta apie kokius nors inžinerinių sistemų gedimus, atsiradusius (duomenys neskelbtini)-ame name, taipogi nėra duomenų, jog tokios sistemos buvo remontuojamos po 2010-09-06 ar kad užliejimas tęsėsi ir po šios datos. Aplinkybė, kad apžiūros metu bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sausos grindys, nėra pakankamas konstatuoti atsakovo kaltės, nes apžiūra atlikta 2010-09-20, t.y. po užliejimo praėjus 14 dienų.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, surinktus rašytinius įrodymus, atsakovo atstovo paaiškinimus, liudytojos parodymus, pripažintina, jog neįrodyta, kad dėl atsakovo UAB „Nemėžio komunalininkas“ neteisėtų veiksmų ir kaltės buvo padaryta žala T. G. turtui, todėl ieškinys atmestinas (LR CK 6. 245-6.249 str., 6.1015 str., CPK 12, 178 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 185 str., 270 str.,

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Rapolas Žukas